Dirkintai ar Derkintai? Nelogiška kalbininkų rekomendacija

Tęsiu rašinių ciklą apie mano gimtojo kaimo pavadinimo darkymą ir būtinybę jį atstatyti, kol kaimas nenuėjo į užmarštį. Pradžia Nr. 36 („Derkintų kaimo istorijos fragmentai“). Derkintų virsmas Dirkintais Baigęs vidurinę mokyklą, 1960 m. palikau Šilalę ir gimtąjį kaimą pavadinimu Derkintai. Iki tol, o ir kurį laiką po to, trumpiau ar ilgiau atvykstant į tėviškę, nebuvau girdėjęs kitokio šio priemiestinio kaimo…

Iš tėvo – kantrybės, tiesos, meilės darbui ir pagarbos duonai

Tėvas, kaip ir ma­ma, – vieni svar­biausių žmo­nių mūsų gyvenime. Lai­mingas mažylis, veda­mas tvir­­tos tėvo rankos, kupinas pa­si­di­­džia­vimo paauglys, kuomet, tėvo pa­mo­ky­­tas, ge­rai atlieka pirmą jam pati­kėtą dar­bą ir už tai yra jo pagiriamas. Jau­­čian­tis palengvėjimą bei pa­sitikėjimą savi­mi jaunuolis, kai, tėvo pa­tarimo pasiklausęs ir juo pasi­klio­vęs, išsprendžia iš­ki­lusią prob­­le­mą. Taip šalia mamos mei­lės – ir tėvo iš­mintis, santūrumas, lydin­tys…

Tėvo priedermė – savo pavyzdžiu vesti vaikus doros keliu

Mintis pakalbinti 95-erių senolį Petrą Šiaudvytį kilo po to, kai „Ši­lalės artojuje“ pasirodė vaikų, anūkų bei proanūkių sveikinimas jubiliejaus proga. Juo labiau, kad artinosi Tėvo diena, o įspūdingi skaičiai pasirašiusiųjų po sveiki­nimu liudijo, kad jubiliatas kaip tik tinkamas tokiai progai. Ir neapsirikome. Šiaudvyčių gyvenimas – prie pat asfaltuotos gatvės Lingiškės kaime. Dar gana tvirtai tebestovi senasis namas, kuriame užaugo Petro…

„Ilgai dvejota: ar atsirakinti?..“

Gegužei baigiantis, Kauno kultūros centre susitiko kūrėjai iš visos Lietuvos – juos sukvietė „Ridsales“ spaustuvės kolektyvas, 2021 ir 2023 m. išleidęs knygų serijas „Žodžių, surašytų į knygą, laiko bangos nenu­plaus“. Leidėjų tikslas – supažindinti poezijos skaitytojus su skirtingais autoriais. 2023 m. knygų serijoje pir­mąją autorinę knygelę pristatė ir Šilalės krašto poetė upyniškė Renata Gužauskienė. Renata gimė, augo ir mokėsi Upynoje,…

Girdiškės pasididžiavimas – unikalūs bažnyčios altoriai

Vos kelias dešimtis gyventojų turinti Girdiškė nuo se­no garsėja Švenčiausiosios Mergelės Marijos Snieginės baž­nyčia. Legendomis api­pintas ne tik jos pavadinimas, bet ir originalūs ąžuoliniai altoriai, kuriuose lyg paukščiukai sutupdyti šventieji. Pasigrožėti neogotikinės Girdiškės baž­nyčios didybe atvyksta žmonės net iš Jungtinių Ame­ri­kos valstijų ir kitų pasaulio šalių, pavasarį ją užplūsta sa­vo kraštą pažinti norintys mokiniai. Legenda nukelia į Romą Visiems keliautojams…

Gailestingumas ir atjauta – žmogui

Gerą pusantro mėnesio Ši­lalės Maltos ordino pagalbos tarnyba ren­gė Lurdo žvakių akciją. Jos metu maltiečiai kartu su savanoriais tradiciškai lankė įs­tai­gas, įmones, kalbino bei ragino žmones įsigyti šven­tintų Lur­do žvakių už sim­bolinę kai­ną ar paauko­ti pervedant pinigų į specialią sąskaitą. Suaukotos lėšos skiriamos žmonių su negalia kelionei į Lur­dą finan­suoti. Šilalės Mal­­tos ordino pagalbos tarnybos vadovė Rozvita Ber­­ži­nienė dėkoja visiems…

Ateities kartos apie juos turi žinoti

Pavasario saulė dosniai dalina šilumą, prisotintą ievų ir alyvų kvapo, kiek akys užmato, pievos nusėtos geltonais žiedais. Ir, atrodo, visa gamta šlovina žuvusius partizanus. Šeštadienio popietę visi keliai vedė į Bur­biškių kaimą (Laukuvos sen.), kur buvo pašventintas paminklas Žemaičių apygardos vadui pulkininkui Vladui Montvydui-Žemaičiui ir jo adjutantui Broniui Alūzai-Bedaliui. V. Montvydas-Žemaitis, Etmonas, Dė­dė gimė 1911 m. rugsėjo 9 d. Gatau­tiš­­kėje,…

„Lituanicos“ skrydžiui – 90!

1933-iųjų liepos 15 d. „Lituanica“, pilotuojama kapitono Stepono Dariaus ir antrojo piloto Stasio Girėno, pakilo iš Floydo Bennetto aerodromo (JAV) ir jau kitą dieną tu­rėjo nusileisti Kaune, Aleksoto aerodrome, kur jų laukė ger­­bėjų minia. Ir nors nesulaukė, „Lituanica“ lietuvių, o ypač – ši­lališkių, širdyse vis dar tebeskrenda. Vytogalos kaimo bendruomenės bei S. Girėno gimtinės muziejaus ekspozicijos vadovė Lina Gudeliūnienė yra…

Paroda grąžino šviesuolį į Baublių paunksmę

„Pro Vyšniakalnį, per iš jo papėdės, vadintos Cidabri­ne, nusidriekiančią šaltiniuotą kokių 5 metrų pločio pievos juostą ėjau ir grįžau: į Bijotų mokyklą ir atgal, į Skaud­vilę ir atgal, į Vilnių ir atgal apie 40 metų, kol greta, ant Aukš­tesnės už Vyšniakalnį kalvos, medinėje Dionizo Poškos laikų Padvarių kaimo trobelėje spinduliavo mano artimųjų šiluma. Iš čia buvau rūpestingai išlydimas ir visada…

Derkintų kaimo istorijos fragmentai

Rašyti šį straipsnį mane paskatino „Šilalės artojuje“ (2023 04 14, Nr. 29) pasirodžiusi publikacija „Miesto plėtros ap­­linkiniai kaimai nelaukia“. Joje nurodoma, kad ateity­je planuojama prie Šilalės prijungti maždaug 260 ha te­ri­toriją: 106,8 ha užimančius Traksėdžio seniūnijos Lin­giš­­kės, Šėrikų ir Dirkintų kaimus bei Šilalės kaimiškajai seniūnijai priklausančius Struikų bei Šilų kaimus (154,47 ha). Per­skaitęs sunerimau: nebeliks mano gimtojo kaimo? Mano gimtieji…
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą