Jau penkioliktasis „Aukso vainikas“

Jau penkioliktasis „Aukso vainikas“

Alytaus kultūros centre vyko kasmetinis, jau penkioliktasis, liaudies meno darbų konkursas-paroda „Aukso vainikas“, kurio metu išrenkami ir apdo­vanojami geriausi liaudies meistrai. Konkurse ver­ti­nami geriausi penkerių metų laikotarpiu sukur­ti vaiz­duojamojo (skulptūra, tapyba, grafika, karpiniai), tai­komojo (tekstilė, keramika, medžio dirbiniai, kal­vys­tė, ju­velyrika, paprotiniai dirbiniai – mar­gučiai, verbos, so­dai) meno ir kryždirbystės (kryžiai, stogastulpiai, kop­lytstulpiai, koplytėlės bei kt.) darbai. Renginyje dalyvavo LR kultūros…
Žvilgsnis į Žemaitiją

Žvilgsnis į Žemaitiją

Stasys Kasparavičius per ilgus metus sukaupė dau­gy­bę medžiagos apie gimtąją Žemaitiją. Dalis jo atra­dimų ir pastebėjimų jau nugulė knygoje „Žemaitija – pas­lapčių žemė“, dalis liko, pasak autoriaus, kitam „kū­di­kiui“ – dar vienam leidiniui ne tik apie žemaičius, bet ir apie kuršius, prūsus, žiemgalius. „Savo istorijos užmiršti nevalia“, – pabrėžė į Šilalę at­vykęs knygos autorius. Svarbiausia – Motina žemė Klaipėdos universiteto…
Telšių kunigų seminarija – visos Žemaitijos kūdikis

Telšių kunigų seminarija – visos Žemaitijos kūdikis

Telšių vyskupijos dvasinį gyvenimą tarsi motina jaukiai apglėbusi laiko Alma Mater – vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija. Per trisdešimt metų ji tapo kur kas daugiau nei kunigų rengimo centru. Rek­torius, edukologijos mokslų daktaras kun. Saulius Stumb­ra įsitikinęs, jog vyskupo Antano Vaičiaus 1989-ai­siais pasirašytą dekretą dėl seminarijos atkūrimo rei­kia va­dinti drąsos ir pilietiškumo pavyzdžiu. Švenčia jubiliejinius metus Šis laikas Telšių vyskupo…
Prezidento Aleksandro Stulginskio atminimo puoselėjimas

Prezidento Aleksandro Stulginskio atminimo puoselėjimas

2019-ųjų gruodžio 20 d. sukako 20 metų, kai Kaltinėnų vidurinei mokyklai suteiktas Lietuvos Respublikos Prezidento Aleksandro Stulginskio vardas. Antrasis iš eilės tarpukario Lietuvos valstybės vadovas ir pirmasis, išrinktas pagal Konstituciją, gimė 1885 m. vasario 26 d. Kutalių kaime, netoli Kaltinėnų. Šiame miestelyje mokėsi, dirbo raštininko padėjėju, Kal­tinėnuose palaidota jo motina Marijona. 1904-aisiais A. Stulginskis baigė keturias Liepojos gimnazijos klases, įstojo…
Šilalės kalvomis bėga Žemaičių plentas

Šilalės kalvomis bėga Žemaičių plentas

Šiemet minime Žemaičių plento nutiesimo 80-metį. Ką jis reiškė Lie­tuvai? Nuo amžių keliai buvo gruntiniai, tik tarpuose taisomi atvežtiniu smėliu ar žvyru. Didėjant pervežimų skaičiui, susirūpinta tiesti geresnės kokybės plentus. Tai buvo platesni keliai su žvyro danga ir vandens nutekėjimui iškastais grioviais. Plentuose galėjo prasilenkti priešpriešais judėjusios transporto priemonės. 1918 metais atkurta Nepriklausoma Lietuva iš Rusijos imperijos paveldėjo apie 1200…
Nepamatuoti norai yra mūsų džiaugsmo vagys

Nepamatuoti norai yra mūsų džiaugsmo vagys

Laukdami didžiausių metų švenčių, kai prie vieno stalo susės visa šeima, iš anksto džiaugiamės būsima bend­ryste, galvojame, kuo tą ypatingą Kūčių vakarą vieniems kitus nudžiuginti. Šventės yra laikas, skirtas iš šono pažvelgti į save, pasidžiaugti ta gyvenimo dovana, kurią, mums gimstant, įteikė Kūrėjas. Žiūrėti į gyvenimą tokiu pat giedru žvilgsniu, kokiu į mus žiūri Aukščiausiasis, linki ir prieš didžiąsias metų…
Šilalės krašto žemaičių sueiga Kaltinėnuose

Šilalės krašto žemaičių sueiga Kaltinėnuose

Šilalės krašto žemaičių sueigos organizuojamos kiekvienais metais. Šiemet drau­­gijos narius kvietėme į sueigą Kaltinėnuose, kuri buvo ypatinga, nes skirta Že­mai­tijos metams paminėti. Pagrindiniai renginio organizatoriai buvo Kaltinėnų mies­telio bendruomenė ir Kaltinėnų kultūros namai, etninės kultūros plėt­ros prog­ramai įgyvendinti skirta lėšų. Paskutinį lapkričio šeštadienį iš visų rajono kampelių atvykę žemaičiai ir atsivežę Žemaičių pasus, gavo šventinį antspaudą. Sueigoje dalyvavo rajono va­dovai,…
Luokės kapinių kalnas

Pasivaikščiojimai su dailininku: Tado Blindos pavirvyčiai

Smagioji Žemaitijos upė Virvytė braižo žemėlapiuose kilpas-mink­les, šoka smagų suktinį – tarsi vaikosi vėją laukuose, kilpiniuoja, atgal sugrįžta, lyg norėdama išgirsti jau užmirštas istorijas, kurias vis dar pasakoja snaudžiantys pakrančių piliakalniai, šlamantys ąžuolynai, girgždančios sodybų šulinių svirtys... Šiemet aš vėl dalyvavau dailininkų plenere Luokės apylinkėse, svetingoje Vilijos ir Vinco Jackevičių sodyboje, vėl sveikinomės su Šatrija, klausėmės gervių, apuokų ir volungių,…
Dabartinės Kvėdarnos bažnyčios statyba 1936 m. Iš J. Meškausko asmeninio albumo

Kvėdarnos parapijos tapatybės paieškos

Kvėdarnos parapija šiemet mini 450 metų sukaktį. Bažnyčios įtaką miestelio bend­ruomenės formavimuisi bei žmonių gyvenimui, pasitelkdami jų prisiminimus bei apmąstymus, analizuoja dabartinis parapijos klebonas kun. Edgaras Petkevičius, vikaras Kazys Žą­sy­tis, bažnyčios pastoracinės tarybos nariai, seniūnas Aivaras Do­bi­las bei kt. Nuo 1569 m., kai buvo įs­teigta parapija, Kvėdarnoje bažnyčios statytos net šešis kartus. Dabartinė baigta ant­rojo pasaulinio karo me­tais, todėl dar…
Taurios sielos juodi akiniai neužgožia

Taurios sielos juodi akiniai neužgožia

Kiekvienąkart, pasigirdus „Bijotaičių“ kapelos muzi­kos garsams ir skaidriam Karolio Kaminsko tenorui, per kūną perbėga šiurpuliukai: atrodo, balsas plevena ore, tuoj tuoj pakils ir nuskris paskui žuvėdrą ar parugėm, kur saulės ir vėjo glostomos svyruoja rugiagėlės... Muzika tramdė ir ramino Karolis niekada nematė sau­lės. Jo mama prisimena, kaip kartą labai seniai, kai Karolis buvo dar mažiukas, sėdėdamas ant slenksčio, staiga su­šuko:…
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą