Žemaitijoje pagerbtas „Pėstysis riteris“ – profesorius Česlovas Kudaba

Gražia ir simboliška įžanga į Varniuo­se vykusią praktinę konferenciją „Vietovardžiai – tautos ir valstybės būties ženklai“, skirtą Vietovardžių bei Žemaitijos metams, tapo paminklinio ženklo profesoriui dr. Č. Kudabai atidengimas Strazdaliuose, Nor­berto Vėliaus gat­vėje. Daugelio pritarimu, pasinaudojant Romualdo Nor­kaus 1995 m. sudarytu leidi­niu „Pėsčiojo riterio dalia: Čes­lovo Kudabos laikas ir asmenybė“, perteikiant ir atvaizduojant profesoriaus veik­los esmę, panaudota metafo­ra „Pėstysis riteris“.…

Mūsų tarmė tebėra gyva

Nors žemaičių tarmes stipriai veikia bendrinė kalba ir aukštaičių tarmės, vis dėlto jos yra geriau išsilaikiusios negu aukštaičių. Štai dzūkai pagrindinę savo tarmės ypatybę yra išlaikę tik kaimuose, ir tai tik vyresnio amžiaus žmonės. Kiek geriau išsilaikiusi tik suvalkiečių tarmė, bet greičiausiai tik todėl, kad jie mano kalbą bendrine kalba. Tuo tarpu žemaičių tarmės turi neįkainojamą vertę lyginamajam kalbų tyrinėjimui…

Dailininko pasivaikščiojimai po Šilalės kraštą

Jei mintyse atkursite istorinės Žemaitijos kunigaikštystės ribas – nuo Nevėžio rytuose, iki Minijos vakaruose, nuo Vadaksties upelio, tekančio pasieniu su Kuršu, Latvija, iki Šešupės pietuose, tai tos kunigaikštystės viduryje rasite Kražius, o gal Varnius. Dabar tai nedideli miesteliai, bet istorijos tėkmėje buvę labai svarbūs ir Žemaitijai, ir visai Lietuvai. Varniai daugiau nei keturis šimtmečius – Žemaitijos vyskupijos sostinė, Kražiai praeityje…

Laimingas mokytojas – kai jo mokinys jaučiasi laimingas

Ilgoji pertrauka baigėsi, ir už durų nerimsta šurmulys. Pasigirsta beldimas, du­rys atsidaro, ir, atsiklausę, ar gali užeiti į klasę, vienas po kito suguža gimna­zistai. Vis dar kažką gyvai aptarinėdami, dalindamiesi įspūdžiais, paskutinėmis pašnekesių nuotrupomis. Šurmulys netyla, o tik prityla, ir visus peršaukia energingas mokytojos balsas: „Mieliausieji mano, dar minutėlę!“ Bet ilgiau trukdyti nebegali – prasideda pamoka. Svarbiausia – pamoka ir…

Direktoriaus kabinetą puošia tušinukų kolekcija

Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos direktoriui Arūnui Aleksand­ravičiui kasdienybę praskaidrina įdomus pomėgis – įžengus į jo kabinetą, akį patraukia bene 4 tūkstančių įvairiausių spalvų bei dydžių tušinukų kolekcija. Nors ekspozicija atsirado tik prieš gerus porą metų, joje yra daugybė anksčiau pagamintų, įvairiausiuose renginiuose dovanotų, iš kelionių parsivežtų, namuose ir darbastalio stal­čiuose užsilikusių tušinukų. Kolekcionuoti juos A. Aleksandravi­čius nusprendė supratęs, jog,…

Tremtis paliko neišdildomą nuoskaudą

Jei ne sovietų valdžios nuosprendis išbuo­žinti ir iš­siųsti tremtin Petronėlės ir Antano Rudžių šeimą, iš­skyrus vyriausiąjį sūnų, kuris, beje, tarnavo sovietinėje kariuomenėje, ir dėl to daug kas stebėjosi, kaip juos gali ištremti, šilališkė Agota Auškalnienė mano, kad būtų galėjusi baigti mokslus. Koks dar galėjo būti jos gyvenimas, moteris nesvarsto – yra lai­minga, užauginusi bei išmokslinusi vaikus, be­sidžiaugianti anūkais bei proanūkiais.…

Pirmieji poledynmečio žmonės: archeologiniai duomenys apie seniausią Šilalės krašto praeitį

Sunku nepastebėti ir nesigėrėti Lietuvos kraštovaizdyje esančių upių bei ežerų gausa, prie kurių neretai aptinkamos vienos seniausių mūsų protėvių gyventos vietos. Tačiau dažnai net nesuvokiame, kad prie šiomis dienomis atrodančio mažo upelio ar jau baigiančio užpelkėti ežerėlio kažkada galėjo būti įkurtos pačių pirmųjų Lietuvos gyventojų laikinos gyvenvietės. Jau daugiau kaip šimtą metų trunkančios akmens am­žiaus gyvenviečių paieškos ir ty­ri­nėjimai rodo,…

Įamžintas partizano atminimas

Rugsėjo 14-ąją krikščioniškasis pasaulis šventė Šv. Kryžiaus išaukštinimą. Ta diena pasirinkta pagerbti Šilalės krašto partizaną Antaną Beržinį-Dobilą. Jo palaidojimo vietoje – Tauragės rajono Mažonų seniūnijos Šakviečio senkapiuose – buvo atidengtas atminimo paminklas. Jį pastatė LPKTS Šilalės filialas, darbus organizavo jo pir­­mininkas Antanas Rašinskas. Rėmėjas – Lie­tuvos kultūros taryba. A. Beržinis-Dobilas gimė 1924 m. Vai­čių kaime, 10-ies vaikų šei­moje. Jis kartu…

Vakarų Lietuvos srities partizanų vadas neatsiejamas nuo Šilalės krašto

Prieš 70 metų, 1949-ųjų rugsėjo 9 d., žuvo Lietuvos ka­riuomenės kapitonas, partizanas Aleksandras Mila­še­vi­čius-Vairas. Simbolinis jo antkapis yra Požerės ka­pi­nėse, kur palaidotas trijų brolių karininkų tėvas, spaus­tu­vininkas Otonas Milaševičius. Mila­še­vi­čių giminę su Šilalės kraštu sieja glaudus ryšys, tačiau jis nėra plačiau ištirtas. Tad noriu patikslinti kai kurias A. Mi­la­še­vičiaus gyvenimo datas bei pateikti kitų mažai ži­no­mų faktų. Remiantis tarnybos Lietuvos…

Žemaičių stiprybė – iš žūtbūtinio noro apsiginti

Jau nebe pirma vasara ramybe alsuojančioje et­no­gra­finėje Bilionių sodyboje ir šiemet buvo apsistojęs archeo­logas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas dr. Gintautas Zabiela. Į šį kraštą protėvių pėdsakus atkuriantį mokslininką vilioja piliakalniai ir beribis vietinių gyventojų noras sužinoti, kaip giliai savo šaknis čia buvo įleidę jų pirmtakai. Prie legendinių Pilėnų priartėjęs tyrinėtojas tikina, jog pilia­kalniai – kaip…
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą