Derkintų kaimo istorijos fragmentai

Derkintų kaimo istorijos fragmentai

Rašyti šį straipsnį mane paskatino „Šilalės artojuje“ (2023 04 14, Nr. 29) pasirodžiusi publikacija „Miesto plėtros ap­­linkiniai kaimai nelaukia“. Joje nurodoma, kad ateity­je planuojama prie Šilalės prijungti maždaug 260 ha te­ri­toriją: 106,8 ha užimančius Traksėdžio seniūnijos Lin­giš­­kės, Šėrikų ir Dirkintų kaimus bei Šilalės kaimiškajai seniūnijai priklausančius Struikų bei Šilų kaimus (154,47 ha). Per­skaitęs sunerimau: nebeliks mano gimtojo kaimo? Mano gimtieji…
Požiūrio į šeimos gyvenimą pagrindas – tikėjimas į Dievą

Požiūrio į šeimos gyvenimą pagrindas – tikėjimas į Dievą

Daugybė prasmingų žodžių sukurta Motinai. Galima juos cituoti be galo. Ta­čiau Motinos diena yra tas laikas, kuomet ir mums patiems atmintin grįžta mūsų ma­mų kažkada sakyti žo­džiai, pamokymai, pata­ri­mai – kiek daug visko, kas vadinama vienu žodžiu – meilė, išdalinta mamos savo vaikams. Sau pasilie-kant ne­ri­mą dėl mū­sų klaidų ar ne­­sė­kmių bei visišką pa­siaukojimą. „Ryšys tarp mamos ir vaiko yra…
Tikime: spauda buvo, yra ir bus reikalinga

Tikime: spauda buvo, yra ir bus reikalinga

Gegužės 7-ąją minėsime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Jau antrus metus ši diena mums yra itin aktuali, nes dar skaudžiau primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai: kalba, spauda, laisvas žodis... Tačiau net keturis XIX amžiaus dešimtmečius trukęs kalbos draudimas neprivertė lietuvių užmiršti gimtosios kalbos – netgi at­virkščiai: paskatino ją dar la­biau branginti.…
Atsakomybė už pacientą – gydytojo kasdienybė

Atsakomybė už pacientą – gydytojo kasdienybė

Sunegalavę kreipiamės į medikus pagalbos, ti­kimės su­laukti profesionalaus gydymo ir vėl džiaug­tis gyveni­mu. Dažnas nė nepagalvojame, jog gydyto­­jas – ne stebuk­ladarys ir ne visų ligų baigtis yra teigia­ma, o patys, pri­si­pažinkime, esame dar labai abejingi savo sveikatai. Tad ko­dėl, jai sušlubavus, žmonės kartais kelia didžiulius reikalavimus gydytojui ar net reiškia pretenzijas. Pasak Šilalės ligoninės Bend­rosios terapijos skyriaus vedėjos, vidaus ligų…
Pasitikėjimas pelnomas darbu ir rūpesčiu

Pasitikėjimas pelnomas darbu ir rūpesčiu

Turėti gydytoją, ku­riuo pasitiki, didelė laimė kiekvienam, ypač toliau nuo di­džiųjų medicinos centrų gyvenančiam žmogui. Kal­ti­nė­niš­kiai sako, kad yra ap­dovanoti, nes jau 44-erius metus jaučia gydytojo Kornelijaus Andrijausko rūpestį. Nors Pirminės sveikatos priežiūros cent­re yra ir kitų dir­bančių medikų, dau­gelis vis tiek nori pa­sikonsultuoti su „sa­vo daktaru“. Jaučiasi reikalingas žmonėms Gydytojas K. Andri­jauskas užaugino jau tris ar net keturias kaltinėniškių…
Tenenių gyvenimo mūras laikosi ant istorijos pamatų

Tenenių gyvenimo mūras laikosi ant istorijos pamatų

Pačiame Šilalės rajono pakraštyje esantys Teneniai politikų valia prieš ketvirtį amžiaus tapo seniūnijos cent­ru ir paskata bendruomenei burtis. Šio krašto žmonėms bendruomeniškumo jausmas yra įgimtas: kartų kartos būrėsi apie dvarą, Lietuvos laikais glaudėsi prie Šv. Barboros bažnyčios, darnumu garsėjo ir Tenenių kolūkis. O jam iširus, žmonių noras bendrauti niekur nedingo, tad ir dabar teneniškiai stengiasi laikytis drauge ir padėti vienas…
Ką slepia šilališkės užuomina: „Na, ir chuliganas tas Stalinas“?

Ką slepia šilališkės užuomina: „Na, ir chuliganas tas Stalinas“?

Jeigu perskaitę straipsnio antraštę pagalvojote apie „tautų vadą“ Josifą Staliną, su­klydote – Sovietų sąjungos lyderis ir pa­gar­sėjęs despotas nebendravo su Šilalės gy­ventojais. Tačiau jo sūnus Vasilijus Šila­lė­je lankėsi, ir ne vieną kartą. Stalinas turėjo tris vaikus. Vyriausias sūnus Jakovas (gim. 1907 m.) Antrojo pasaulinio karo pradžioje pateko į nelaisvę ir žuvo 1943 m. koncentracijos stovykloje Vokietijoje. Kal­bama, kad Vokietijos karinė…
Švenčių vainikas Upynoje

Švenčių vainikas Upynoje

Kovo 12-oji Upynoje buvo neeilinė: Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje buvo švenčiamas trečiasis Gavėnios sek­madienis, minima Lietuvos nepriklausomybės atkū­rimo diena, vyko pagarbos nominacijų „Upynos krašto istorijos ir kultūros sergėtojas“ įteikimo ceremonija. Pastarasis renginys Upynos seniūnijoje organizuojamas jau treti metai. Šiemet seniūno Kęstučio Ačo iniciatyva suburta aktyvių Upynos krašto gyventojų grupė balsavimo bei atrankos būdu nustatė, kad 2023 m. Upynos krašto istorijos…
K. Ačas

Iš pelenų daug kartų kilusi Upyna – lietuvybės lopšys

Rajono pakraštyje prisiglaudusi Upyna ateinančiais metais švęs 470-ąjį gimtadienį. Šalimais esantys Varsėdžiai minės 500-ąsias pirmo­jo pami­nėjimo istoriniuose šaltiniuose metines, o Vytogala, lakūno di­džia­vyrio Stasio Girėno gimtinė, šiemet renginių ciklą skiria ypatingam įvykiui – skrydžio per Atlantą 90-mečiui. Svarbių istorinių progų yra ir daugiau, o upyniškiai savo istoriją žino ir ypatingai gerbia: šio krašto gyventojų požiūrį į savo valstybę bei jos…
Laukuvos bočių klubui – 20

Laukuvos bočių klubui – 20

Laukuvos seniūnijos bočių klubas gražiu pavadinimu „Saulėlydžio belaukiant“ susibūrė 2003 m. kovo mėnesį. Prie visuomeninės veiklos iš­takų stojo daug miestelio šviesuolių, dauguma jų – mokytojai: Stasė Antanavičienė, Anatolija Bruškytė, Antanas Bružas, Zita Batienė, Adelė Lu­koševičiūtė, Alvyra Mikalauskienė, Vlada Šveikauskienė, Jurena Žakevičienė, Pranas Žakevičius, taip pat laukuviškiai Adelė Antanavičienė, Adelė Jo­vaišienė, Agota Ivanauskienė, Jonas Ivanauskas, Kristina Bytautaitė. Pirmąja bočių klubo pirmininke…
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą