Į dulkes sutrintas miestas kyla prisiminimuose

Širvinta. Didžiajai daliai Lietuvos tai mažo upelio pava­dinimas, tik prie sienos su Rusijos Kaliningrado sriti­mi prisiglaudusio Kudirkos Naumiesčio gyvento­jams – dvyniu vadinto dingusio miesto vardas. Daugeliui šio kraš­to senbuvių prieš akis vis dar kyla bažnyčios bokš­tai, raudonų čerpių stogai, atmintyje aidu atsiliepia siau­ruku bildančio garvežiuko ūkavimas. Dingęs miestas jau daugiau kaip septyni dešimtmečiai vilioja lobių ieškotojus, tačiau didžiausi lobiai saugomi…

Sovietų „dovanota“ žemė

Nuo seno žemė buvo brangiausias lietuvio turtas – mylima ir puoselėjama. Žmonės važiavo į „amerikas“, kad ten užsidirbtų dolerių, o grįžę į Lietu­vą, galėtų nusipirkti žemės, kuri buvo gero gyvenimo garantija. Taip ir būtų buvę, jei ne sovietų okupacija, sumaišiusi visas vertybes. Ūkininkai, turėję daugiau žemės, buvo išbuožinti, ištremti į Sibirą. Kiti, bijodami tremties, palikdavo savo ūkį, žemę ir pasitraukdavo…

Aušrelės būrio ir kitų Upynos krašto partizanų biografijos

(Pabaiga. Pradžia 2018 m. Nr. 3, 10, 14, 17, 20, 22, 30, 36, 48, 54, 64, 68, 80, 83, 85, 87, 96, 2019 m. Nr.2) Jonas VIDAUSKAS-RAMŪ­NAS (1928–1951) Gimė 1928 m. Šilalėje. Gy­ve­no Upynos apyl. Žakaimės k. Aušrelės būrio partizanas. Žu­vo 1951 m. spalio 24 d. Jį iš­davė užverbuotos partizanės. Kartu su smogike Ne­mira nu­ėjusios į Ivangėnus pas ry­ši­nin­ką Praną…

Paminklai Lietuvos prisikėlimui ir tautos pasipriešinimui

Juos pastatė mokslininkas Vladas Terleckas, parašy­da­mas knygas „Tragiški Lietuvos istorijos pus­lapiai 1940–1953“ ir „Priešinimasis Lietuvos nukry­žiavimui 1944–1953. Mitai ir tikrovė“. Pirmojoje perteikiama 1918–1940 m. Lietuvos istorija, pasa­kojanti apie ūkio, kul­tūros pasiekimus, tautinės mokyk­los kūrimą, vals­ty­bingumo praradimą, okupacijas. Nors apie 1940–1953 m. laikotarpį parašyta daug straips­nių ir knygų, vis dėlto objektyviausiai tautos kan­čių kelius aprašė būtent dr. V. Terleckas. Knygą „Tragiški…

Aušrelės būrio ir kitų Upynos krašto partizanų biografijos

(Tęsinys. Pradžia 2018 m. Nr. 3, 10, 14, 17, 20, 22, 30, 36, 48, 54, 64, 68, 80, 83, 85, 87, 96) Adelė ŠVITRINIENĖ (1928 –?) Gimė 1928 m. Pagirupio k., Batakių vlsč. Aušrelės būrio partizanė. Suimta 1951 m. liepos 31 d. Obelyno miške kartu su vyru Vladu. (Pasakojo Leo­nas Laurinskas-Liūtas, 75 m., iš Tauragės, užr. 2000 m.; Ka­zi­mieras Šetkus,…

Laisvės gynėjų dienos paminėjimas

Prieš pat sausio 13-ąją Šilalėje, Dariaus ir Girėno skvere, vyko Laisvės gynėjų dienos paminėjimas. Jis prasidėjo tylos minute, kurios metu susirinkusieji pagerbė žuvusiuosius. Prisijungti prie akcijos „Aš prisimenu, kodėl mes esame laisvi“ buvo kviečiami visi piliečiai. Vieni pirmųjų į kvietimą atsakė Krašto apsaugos Šilalės skyriaus savanoriai. Net 1000 neužmirštuolių žiedų pražydo Dariaus ir Girėno skvere, simbolizuojančių atminimą bei pagarbą tiems,…

Kūryba skatina gyvenimo džiaugsmą

Šilališkė Genovaitė Vaitiekienė sako, jog rankdarbiais pradėjo domėtis dar ankstyvoje jaunystėje. Laikui bė­gant, ištekėjus ir augant dukroms šis pomėgis tik stip­rėjo. Tačiau moteris teigia niekada nepagalvojusi, kad jis gali tapti tarsi vaistas nuo vienatvės, kai prieš še­še­rius metus staiga dar pačiame amžiaus brandume Am­žinybėn išėjo vyras, kuris, kaip sako Genovaitė, jos pomėgį palaikė, vertino ir brangino. Šilalės Vlado Stat­ke­vi­čiaus muziejuje…

Didžiausias aukso lobis kelioms valandoms grįžo į namus

Po 92 metų į Šilalę sugrįžo didžiausiu Lietuvoje įvar­dijamas aukso lobis. Tiesa, šilališkiai juo pasi­džiaugti galėjo vos kelias valandas. Tą pačią dieną (penk­ta­dienį) aukso ir sidabro dirbiniai grįžo į savo nuo­la­ti­nę vietą – Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės mu­zie­jų. Pamatyti vertybes, kurias kažkada ran­kose laikė tė­vas, atskubėjo ir Gargžduose gyvenantis lobio radėjo sū­nus Zig­mas Radžius. Prieš 92 metus Nasvytalių kaime…

Vytogala – mažo kaimo dideli susibėgimai

Ar Lietuvoje yra bent vienas žmogus, kuris nežinotų Vytogalos? O ką Vytogala žino apie save, apie savo neturtingą didvyrį, kuris išplaukė į Ameriką užsidirbti pinigų nedideliam ūkiui, o parskrido atgal, nešdamas šlovę visai Lietuvai? Pirmos ir paskutinės Lina tą nepaprastai ilgą eiseną prisimena su visomis smulk­menomis. Išlikusioje nuot­rau­koje matyti tik labai maža dalis žmonių. Lina, tada dar ne Gudeliūnienė, bet…

Ačiū už drauge nueitą kelią

Atrodo, taip neseniai, darganotą šių metų vasario 2-osios dieną, Šiaulių kapinėse atsisveikinome su savo klasės draugu Stasiu. Praėjo nepaprastai gra­ži vasara, mes dar spėjome susitikti pas kla­sio­ką Joną Kaune. Ir niekas negalėjo žinoti, jog tai buvo paskutinis klasės susibūrimas, kurį organizavo Onutė Mi­ku­tytė-Kerpauskienė. Deja, lapkričio 17-ąją jos gy­ve­nimo siūlas nutrūko. Todėl norime prisiminti ir pa­pa­sakoti apie Onutę – mūsų klasės…
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą