Ekspedicijoje patirtos neįkainojamos akimirkos išliks visam gyvenimui

Buvusi Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos auk­lė­tinė Aistė Pociūtė, penk­tus metus studijuojanti mediciną Lietuvos sveikatos mokslų universitete, šią va­­sarą kartu su dar 23 jaunais žmonėmis dalyvavo jau 17-oje „Misija Sibiras” eks­pe­di­cijoje, kuri šiemet vy­ko Kazachstane. Prieš 12 metų gimęs projektas dabar skai­­čiuoja apie 200 sutvarkytų lietuvių ka­pinių, dešimtis Sibire sutiktų lie­tuvių ir tūkstančius žmonių, prisidėjusių prie tremties istorijos išsaugojimo Lietuvoje. Per…

Gyvenimą pašventė kitiems

(Pabaiga. Pradžia Nr. 60, 62) Benediktas Sugintas daugelio buvo vadinamas keistuoliu. Nė prie vieno nesitaikė, jo galvoje nuolat dūzgė daugybė minčių, kurias reikėjo tuoj pat įgyvendinti. Gyveno čia ir dabar, o visas jo turtas – jame pačiame. Kaip jau rašiau, nuolat rinkdavo aukas, tačiau pats iš to nesusikrovė jokių turtų. Didžiausia vertybė buvo knygų kolekcija, kurią, beje, pokario metais pildė…

Aušrelės būrio ir kitų Upynos krašto partizanų biografijos

(Tęsinys. Pradžia Nr. 3, 10, 14, 17, 20, 22, 30, 36, 48, 54) Aleksandras MILAŠEVIČIUS-RUONIS (1906–1949) Gimė 1906 m. Seinuose. Ma­joras. 1948 m. – Jūros (Vakarų) srities, tuo pačiu ir Kęstučio apygardos vadas. Žuvo 1949-ųjų rugsėjo 9 d. Karob­lių k., Kaltinėnų vlsč. („Laisvės kovų aukos Pietų Žemaitijoje“, 1996 m.) Aleksas MILIULIS (MIELIULIS, MILIŪNAS)-ALGIMANTAS, NEPTŪNAS, UOSIS (1923–1949) Gimė 1923 m. Batakiuose.…

Partizanų vado atminimui – ilgaamžiškumo simbolis

Sakoma, kad takai į sodybas tol neužželia užmarš­ties žole, kol prisimenami jais vaikščioję žmonės. Šeš­tadienį Gatautiškėje, prie kelio Laukuva–Varniai, de­šimtmečiais susikaupusius užmaršties ūkus sklai­dys Lietuvos laisvės armijos sąjungos nariai, tremti­niai, politiniai kaliniai, suvažiuosiantys pagerbti šiose apylinkėse prieš 65 metus žuvusio paskutinio Že­mai­čių apygardos vado, pulkininko Vlado Montvydo–Že­maičio ir jo bendražygių. Daiva BARTKIENĖ Algimanto AMBROZOS ir archyvo nuotr. Tęsinį skaitykite „Šilalės…

Labdaringa dvasininko veikla – jaunimo lavinimui

(Tęsinys. Pradžia Nr. 60) Baigiantis antrajam pasauliniam karui, kaip ir daugelis tautiečių, kun. Benediktas Sugintas pasitraukė iš Lietuvos. Per Rytų Prūsiją pasiekęs Vokietiją, jis ir ten dirbo sielovadinį darbą, lankė lietuvių kolonijas. Getingene ir Braunšveige ne tik atlikdavo savo tiesiogines pareigas, bet ir skaitė paskaitas emigrantus dominusiais klausimais. Anot išeivijos rašytojo Klemenso Jūros, jis „atsirasdavo stovyklose netikėtai, pakeldavo nuotaiką, padėdavo…

Senoji Girdiškė – tai nuostabi žmoniškumo istorija

Ir labai senas, ir visai neseniai išaugęs kaimas. Ir nepaprastai išgražėjęs, ir jau tuštėjantis. Vieni apie Girdiškę sako, kad ji – be perspektyvos, kiti tiki jos ateitimi. Petras DARGIS Autoriaus ir Algimanto AMBROZOS nuotr. Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.61

Lietuvių bendruomenę Brazilijoje subūręs vytogališkis dvasininkas prisimenamas iki šiol

Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, prisimename tas iškilias asmenybes, kurios prisidėjo prie lietuvybės puoselėjimo bei išlaikymo. Vienas tokių žmo­nių yra ir iš Vytogalos kilęs kunigas Benediktas Sugin­tas (1895–1972). Baigęs Žemaičių kunigų seminariją, jis dirbo Kėdainių, Panevėžio, Ukmergės, Raseinių, Tau­­ra­gės parapijose, mokė tikybos mokyklose. Vėliau iš­vyko į Braziliją, San Paulo mieste pastatė bažnyčią lie­tuviams, subūrė lietuvių bendruomenę, kuri buvo ir te­bėra…

Pašventintas paminklas

Ilgamečių Upynos krašto istorijos ir kultū­ros puo­selėtojų Vaidilutės ir Klemenso Lov­či­kų iniciatyva bei lėšomis, prisidedant ūki­ninkams Vilijai ir Kazimierui Bušinskiams, Re­ginai Mickuvienei bei Remigijui Maslaus­kui, Upynoje atidengtas paminklinis akmuo atkurtos Lietuvos 100-mečiui ir 1918 m. Upy­nos savanoriams atminti. Lina MASLAUSKIENĖ Upynos miestelio bendruomenės narė AUTORĖS nuotr. Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.55

Pašventintas paminklas

Ilgamečių Upynos krašto istorijos ir kultū­ros puo­selėtojų Vaidilutės ir Klemenso Lov­či­kų iniciatyva bei lėšomis, prisidedant ūki­ninkams Vilijai ir Kazimierui Bušinskiams, Re­ginai Mickuvienei bei Remigijui Maslaus­kui, Upynoje atidengtas paminklinis akmuo atkurtos Lietuvos 100-mečiui ir 1918 m. Upy­nos savanoriams atminti. Lina MASLAUSKIENĖ Upynos miestelio bendruomenės narė AUTORĖS nuotr. Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.55

Aušrelės būrio ir kitų Upynos krašto partizanų biografijos

(Tęsinys. Pradžia Nr. 3, 10, 14, 17, 20, 22, 30, 36, 48) Bronius MAČAITIS (1918–1945) Gimė 1918 m. Kiaukų k. pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Buvo keturi broliai: Vladas, Bronius, Stasys ir Alfonsas bei dvi seserys. Vyriausiasis Vladas 1940-aisiais jau buvo vedęs, gyveno Pagėgiuose. Bronius 1939–1941 m. mokėsi Telšių amatų mokykloje. Rai­nių tragedijos paveiktas, 1944-ųjų rudenį, drauge su A. Tamašausku subūrė partizanų…
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą