Vladas Vitkauskas: „Mes visi turime savo gyvenimo Everestą“

Vladas Vitkauskas: „Mes visi turime savo gyvenimo Everestą“

Vasara – švenčių bei renginių metas. O patirtos ge­ros akimirkos dar ilgai kelia malonius prisiminimus. Šią vasarą kaip niekada daug pagarbos ir lankytojų sulaukė mūsų Medvėgalis: Pasaulio žemaičių die­noms skirti renginiai šurmuliavo būtent jo papėdėje. Liepą vyko pėsčiųjų žygis „Žemaitijos piliakalniais ir kūlgrindomis“, sulaukęs ne tik kone 400 dalyvių, bet ir žmogaus-legendos, garsaus nuo Viduklės kilusio alpi­nisto Vlado Vitkausko. Jis…
Iš kairės: Ch. bargmanas, H. Vitkus, S. Pocytė, A. Skaistys

Žydų kultūros pėdsakais

Antrasis pasaulinis karas ne tik perbraižė Europos žemėlapį, bet ir sunaikino iki jo veikusią gyvybingą žydų bendruomenę. Ši tragedija neaplenkė ir Šilalės krašto – nuo XVII a. klestėjusi žydų kultūra, aktyvus gyvenimas gimnazijose, spaustuvėse, bankuose, ligoninėse, sinagogose bei parduotuvėse dramatiškai nutrūko 1941 m. 1923 m. gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje (be Vilniaus krašto) gyveno beveik 154 tūkstančiai žydų. Holokausto (taip įvardijamas…
E. Urbonas su K. Nasvyčiu ir V. Šiaudvyčiu

„Eisime abu. Pavargome, bet eisim...“

Tai eilutės iš Edvardo Urbono eilėraščio „Kruvinojo sek­madienio rauda“, parašyto minint Sausio 13-osios metines, publikuoto „Šilalės artojo“ laikraštyje. Kaip ir daugelis kitų jo eilėraščių, jame kalbama apie meilę bei atsidavimą savo Tėvynei. Šiemet, rugpjūčio 20-osios rytą, Edvardas tyliai, ramiai už­ge­so. Jis palaidotas Vainatrakio (Kauno r.) kapinėse, ša­lia žmonos. Mes, grupė klasiokų, norime dar kartą jį pri­siminti bei pagerbti. Edvardas gimė…
Kur gimėm, kur augom

Kur gimėm, kur augom

Kur tikrieji namai: ten, kur gimei ir praleidai vaikystę, ar ten, kur augini savo vaikus ir sulauki vaikaičių? Gy­venusieji 1975-1976 metais melioracijos buldozerių su­naikintame Romės Lauko kaime, esančiame Šilalės rajono pakraštyje, sako, kad jų mintys bei sapnai visada grįžta čia. Čia liko jų širdys ir nerūpestingos vaikystės dienos, pirmi pasimatymai, susigalvotų pramogų kupini vakarai. Todėl rugpjūčio 21-ąją į kryžiaus šventinimo…
Tūbinės gali didžiuotis - kaimą gražina ir šaunus jaunimas

Tūbinės gali didžiuotis - kaimą gražina ir šaunus jaunimas

Dabartinį jaunimą daugelis esame iš anksto „nurašę“. Neretai tenka išgirsti skundžiantis, jog auga beraščių, be kompiuterių bei išmaniųjų telefonų gyventi negalinčių dykaduonių karta, įpratusi viską gauti čia ir dabar. Tiesos tame, aišku, kažkiek yra, tačiau kiekviena taisyklė turi savo išimčių. Tūbiniškė Giedrė Zarankaitė – viena iš tokių išimčių. Nors dvidešimtmetė mergina sako iš savo bendraamžių rato niekuo neišsiskirianti, iš tiesų…
„Įsibėgėjęs vežimas važiuoja“

„Įsibėgėjęs vežimas važiuoja“

Ant didžiulio Jankauskų nusipirkto pastato sienos iš anų laikų likęs šūkis: „Visas jėgas - geresniam me­chanizmų panaudojimui ir darbo našumo didinimui“. Tai - buvusios Obelyno tarybinio ūkio mechaninės dirb­tuvės. Dabar - mėsinių galvijų ferma. Jaunasis ūki­ninkas Mantas Jankauskas visas jėgas, jeigu taip gali­ma pasakyti, skiria jos rekonstrukcijai. Jis kūju ardo išlikusias mūrines pertvaras, vietoje jų darys metalinius gardus buliams. Medinės…
Geras pavyzdys užkrečia ir aplinkinius

Geras pavyzdys užkrečia ir aplinkinius

Mūsų tauta visais laikais buvo vertinama už darbštumą. Vyrams nėra neįveikiamų darbų, moterys, sakoma, geba net iš kirvio sriubą išvirti, o namai lietuviams tikrai ne vien tik vieta, kurioje miegame ir valgome. Tai puikiai iliustruoja Garduvos gatvė Tūbinių kaime. Pro baž­nyčią pie­no surinkimo punkto link besidriekianti gatvelė stebina išpuoselėtų sodybų gausa. Vienos šeimininkai skoningai susitvarkę, kitos prisisodinę gausybę gėlių, trečia…
A.Amšiejus nuolat buvo bitininkų apsuptyje. Šį sykį - su dygliu rankose, tarsi tikras bitinas

Bičiuliai varžėsi, siekė žinių ir bičiuliavosi

Šilalės bitininkų draugija „Vaškas“ - šiuo metu ge­riausia Lietuvoje, o šilališkis Jonas Rabačius - trečias tarp geriausių šalies bitininkų. Tai paaiškėjo Lietuvos bitininkų šventėje, kuri praėjusį savaitgalį siautė prie Paršežerio. Šeštadienį tūkstančiai bičiulių čia suvažiavo iš visos Lietuvos ir kaimyninių šalių, o išsiskirstė sek­madienį, gerai pasilinksminę, pasidaliję patirtimi bei pa­sisėmę naujų žinių. Mat be varžybų, atrakcijų ir kon­certų, šventėje vyko…
Jaukiai aplinkai didelis margumynas nebūtinas

Jaukiai aplinkai didelis margumynas nebūtinas

Net ir nežinodamas, kur Pajūrio seniūnijos Pakalniškių kaime gyvena Elena ir Donatas Tomkai, neabejodamas sustotum važiuodamas vieškeliu nuo Pajūrio Žvin­gių link. Erdvus, idealiai išlygintas kiemas apsodintas dar tik vos spėjusiais ūgtelėti visžaliais augalais. Nuo dulkėto, duobėto kelio sodybą saugo kasmet vis tankėjanti eglaičių gyvatvorė, įvažiavimas atskirtas koloninėmis bei rutulinėmis tujomis. Sodyba neperkrauta gėlynais: prie ūkinio pastato suvešėję margalapiai, trinkelėmis klotą…
Tai Vytautas - visiškai laisvas žmogus

Tai Vytautas - visiškai laisvas žmogus

Stiprus lietus išvaikė nuo gatvės žmones. Prie par­duotuvės - nė gyvos dvasios. Sakė, kad jis čia turėtų sėdėti. Pagyvenęs apleistas (apsileidęs?) žmogus be pastogės ir praeities. Įdomu, kur jis pasislėpė? Jeigu lie­tus nesiliaus, galiu jo ir nesulaukti. Paprasčiausias būdas užmegzti parduotuvėje kalbą - nusipirkti ledų. Pardavėjos turėtų žinoti, iš kur jis ateina. - Lietus nurimo, tuoj pasirodys, - sako pardavėja…
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą