Greitai mūsų vėl bus 3 milijonai?
Nežiemiškas sausis baigėsi. Vasaris – kažkiek pateisindamas savo vardą – prasidėjo vasariška šiluma. Bet gamta, kaip sakoma, savo atsiims: sniego dar žadama, ir nemažai. Tačiau mums svarbiau kitokie pokyčiai.
Naktį į vasario 1-ąją Didžioji Britanija po 53 metų narystės oficialiai paliko Europos Sąjungą (ES). Iki metų pabaigos truks derybos dėl konkrečių tarpusavio santykių sričių. Ar Lietuva iš to išlošia ar pralošia?
Viena aišku: „Brexit“ privertė daug ten emigravusių tautiečių vėl grįžti. Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė mano, kad išstojimas iš ES netiesiogiai veikia reemigraciją.
„Pernai, palyginti su užpernai, į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos atvykusių gyventojų skaičius pašoko daugiau nei ketvirtadaliu – iki 9,7 tūkst., o iš Lietuvos emigravusių į šią šalį skaičius krito beveik 2 tūkst. – iki 10,1 tūkst.“ – sakė ji.
Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad iš viso 2019 m. į Lietuvą grįžo 20,5 tūkst. šalies piliečių, t. y. ketvirtadaliu daugiau nei 2018 m. Jie sudarė daugiau nei pusę visų imigrantų. Lietuvos statistikos departamento generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė tvirtina, jog „tendencijai besitęsiant, 2020-ieji gali būti pirmieji metai nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai iš Jungtinės Karalystės grįžusiųjų skaičius pranoks išvykusiųjų“.
Daugelis grįžtančiųjų nuogąstauja, kad po išsiskyrimo emigrantams atsiras daug kliūčių, kurias vėl reikės įveikti. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems daugiau kaip penkerius metus teks vėl patvirtinti savo teisę joje gyventi ir dirbti, t.y. iki metų pabaigos gauti nuolatinio gyventojo statusą, o esantiems čia iki penkerių metų – preliminaraus tokio gyventojo statusą. Tai bus nelengva procedūra, nes reikės deklaruoti ir gyvenamąją vietą, ir atitinkamas pajamas, ir gyvenimo perspektyvą.
Kai kurie atvykę Lietuvon verslininkai sako, jog juos sekino netinkama britų švietimo ir sveikatos sistema, o socialiniai barjerai paskatina gimtinės nostalgiją. Niekas nežino, ar po atsiskyrimo nuo ES Didžiosios Britanijos neištiks krizė, kai pabrangs nekilnojamasis turtas, dėl padidėjusių muitų su atskiromis ES šalimis išaugs prekių kainos, pasikeis santykis tarp pabrangusios nuomos bei gaunamų pajamų ir t.t.
Žinoma, „Brexit“ įtaka grįžimui netiesioginė. Bet jau dabar apklausos rodo, jog, kaip sako D. Asanavičiūtė, „grįžti į Lietuvą svarsto daugiau nei pusė tautiečių, tačiau nebūtinai trumpuoju laikotarpiu“. Juos veikia ir informacija, kad Lietuvoje gerėja gyvenimas, atsiranda daugiau galimybių dirbti ir surasti nišą versle. Tačiau Lietuvoje jų niekas nelaukia išskėstomis rankomis. Grįžtantys susiduria su vaikų mokymo gimtąja kalba, gydymo, darbo vietų problemomis. Pavyzdžiui, daug darbo vietų Lietuvoje užėmę imigrantai ne iš ES šalių, piliečiai iš Ukrainos ir Baltarusijos, nes ši darbo jėga yra pigesnė, ja lengviau manipuliuojama.
2018 m. statistikos duomenimis, pagal Lietuvos miestus ir rajonus daugiausiai žmonių paliko Alytų (890), Klaipėdą (756) ir Kauną (534), iš rajonų – Mažeikių (572). Imigravusių ir emigravusių asmenų skaičiaus skirtumas palankus tik didiesiems miestams Vilniui (2014), Kaunui (2242) ir Klaipėdai (2249) bei prie jų prigludusiems rajonams (Šiaulių, Alytaus, Trakų). Dauguma šalies rajonų negali pasigirti imigrantų antplūdžiu. Pavyzdžiui, Šilalės rajonas pagal minėtą skirtumą „su minuso ženklu“ buvo trečias – 526 asmenimis daugiau išvažiavo negu įvažiavo (po Mažeikių ir Telšių).
Vargu, ar vienas „Brexit“ gali nutraukti lietuvių tautos išsiskirstymą, nors ir šaukti apie jos išnykimą per anksti. Absoliutūs skaičiai rodo, jog nuo 1990 m. kovo 11-osios iki 2020 m. sausio 1 d. iš Lietuvos emigravo 1 mln. 029 tūkst. 138 gyventojai. Per tą laiką imigravo 329 tūkst. 901, tad bendras šio laikotarpio užsienio migracijos balansas yra neigiamas –699 tūkst. 237 gyventojai. Tai, kad pastaraisiais metais vyksta tam tikras lūžis, ir emigracija mažėja trečius metus iš eilės, dar neduoda pagrindo tvirtinti, jog Lietuva vėl susitelkia, jog greitai mūsų vėl bus 3 milijonai, o mes didžiuodamiesi trauksime kultinę Marijono Mikutavičiaus dainą...
Pokyčiai vyksta ne tik ES, JAV santykiuose su bendrija, geopolitiniuose kloduose. Štai paniką ima sėti plintantis kiniškas koronavirusas, nerimą didina drastiška klimato kaita, kai anomalinis atšilimas sudaro geras sąlygas tarpti mus naikinančiai aplinkai...
Česlovas IŠKAUSKAS