Logo
Spausdinti šį puslapį

Korupcijai vadovauja politikai?

Viltys įvirsti į žiemišką pusnį vis labiau blėsta, o kaimo žmogui atsiranda nerimas, kokia gi laukia vasara: sniego nebuvo, žiemkenčiai ir visa, kas gyva, ėmė vegetuoti anksčiau, kenkėjai, parazitai, kraujasiurbiai puikiai išgyveno ir ims daugintis nesuskaičiuojamais kiekiais...

Kad tik tiek to rūpesčio! Antai, praėjusį savaitgalį paskelbtais apklausų duomenimis, „valstiečiai“ vis dar ne­iš­sikapanoja iš krizės (11,6 proc.), kai pirmaujančių konservatorių reitin­gai auga (nuo 16,5 proc. sausį iki 17,7 proc. vasarį). Atskilusių socialdemokratų populiarumas šoktelėjo iki 9,7 proc., o „Tvarkos ir teisingumo“ – atitinkamai nuo 4,3 proc. iki 5,7 proc. Liberalų sąjūdis trypčioja vietoje (3,1 proc.), bet jos lyderės, sugebančios puikiai žaisti ne tik šachmatais, Viktorijos Čmilytės-Nilsen reitingas kyla. Tačiau ar ji paskui save patemps ir nublankusius libera­lus, – kaip sakoma, klausimas įdomus...

„Vilmorus“ apklausa, atlikta pirmoje vasario pusėje, rodo, jog, tęsiantis įtampai tarp Prezidento Gitano Nausėdos ir Premjero Sauliaus Skvernelio, pastarojo populiarumas dar smuktelėjo, o šalies vadovo kiek pakilo. Trintis padidėjo, kai Premjeras Prezidento kritikos sulaukė dėl Vyriausybės sprendimo skirti lėšų asfaltuoti kelią prie jo namų, taip pat dėl atsisakymo iš pareigų atleisti susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkievičių. G. Nausėda atmetė S. Skvernelio kandidatą į ekonomikos ir inovacijų ministrus.

Niekuo nepridengtos kritikos strėlės lėkė tai į Daukanto, tai į Vinco Kudirkos aikštę, bet šios šeimininką jos keliskart skaudžiau kliudė. Jeigu bus atlikta nauja apklausa, tai Premjeras vėl gaus visuomenės niuksą, nors istorija ne nauja. Juk nelemta Upės gatvė vėl atsidūrė diskusijų lauke: Vilniaus rajono taryba nusprendė šią S. Skvernelio trasą iki 2022 m. priskirti rajono strateginiams keliams ir jai užbaigti asfaltuoti vėl skiria 800 tūkst. eurų (iš pradžių – 550 tūkst.). Pernai jai sutvarkyti buvo skirta 300 tūkst. – kone visi pinigai viso rajono kelių tvarkymui. Rajono merė Marija Rekst be sąžinės graužimo tikina, jog tai esanti strateginė, padidinto intensyvumo gatvė, kurioje gausu transporto. Gi žurnalistai patykojo čia valandą ir tesutiko vos tris automobilius...

Atrodytų, korupcija aukščiausiame lygyje, o valdantieji nemato čia jokio nusižengimo. Bet žmonės juk neakli... Žinoma, iki Seimo rinkimų dar daugiau kaip 8 mėnesiai, tačiau S. Skverneliui ir valdantiesiems šis laikotarpis nieko guo­džiančio nežada, jeigu jie neišsižadės korupcinės laikysenos. 

***

Dabar toks klausimėlis: kodėl žmonės vis dažniau keikia Eu­ro­pos Są­jun­gą? Kai ūkininkai gaudavo solidžias išmokas už pasėlius, gyvulius ar šienaujamus plotus, tokios nuožmios kritikos Briuselio atžvilgiu nebuvo. Ir štai prasidėjo ES biudžeto svarstymas. Lietuvos interesams susitikime atstovavęs Prezidentas G. Nau­sė­da grįžo nuleidęs galvą: dėl biudžeto nebuvo susitarta. Dėl beveik 200 mln. eurų kompensacijos emigracijai kompensuoti (vadinamas depopuliacijos fondas) Lie­tuva lyg ir užtikrinta, tačiau didesnis San­glaudos ir žemės ūkio finansavimas skurdesnėms ES šalims stringa. Lie­tuvos žemdirbiai nenuleidžia rankų ir rengia seriją protestų Briuselyje. 

Biudžeto svarstymas tęsis dar mėnesį, ir G. Nausėda po Eu­ropos Vadovų Tarybos nakti­nio posėdžio sakė, kad tai tik tarpinė stotelė. Siūloma San­glaudos fondą padidinti 4,8 mln. eurų, tačiau kokia jo dalis teks Lietuvai, dar anksti svarstyti. Ūkininkai beveik iš visų 17-os šio fondo dalyvių ketina stovėti Briuselyje iki pergalės, bet jau dabar aišku, jog ta pergalė gali būti tik simbolinė. 

***

O pabaigai – kai kas linksmesnio. Nuūžė nuvilnijo 21-oji Knygų mugė. Nebuvote? Ne­sisielokite. Knygos nepigios, lankytojų begalė, prie kavos ar pietų ilgiausios eilės, au­tomobiliai trinasi šonais... Tai tamsioji šios mada tapusios mugės pusė. Bet jeigu turite nors mažiausią tikslą – įsigyti patikusią knygą, susitikti su kūrėjais ar bičiuliais, dalyvauti tiesioginėje diskusijoje ar leidinio pristatyme – tada 6 eurų bilietui gailėti neverta. 

Šitaip aš pagerbiau marijonų kunigo Vaclovo Aliulio asmenybę ir dalyvavau knygos apie jį „Netituluotas Bažnyčios ambasadorius“ pristatyme. Tai unikalus dvasininkas: tikras ry­šininkas tarp bažnyčios ir pasaulietinio gyvenimo, tarp dva­sios ir utilitarizmo, turėjęs pui­kų humoro jausmą, mėgęs bend­rauti ir neatstūmęs nei am­bicingo veikėjo, nei netikšos, nei girtuoklėlio. Prof. Vy­tau­tas Landsbergis prisiminė, jog būtent Tėvas Aliulis Lie­tu­vos katalikų bažnyčią glaudžiai susiejo su Sąjūdžiu. 

Česlovas IŠKAUSKAS 

Atnaujinta Penktadienis, 28 vasario 2020 08:19
2016 © „Šilalės artojas“ – Šilalės rajono laikraštis. Visos teisės saugomos