Danajai iš Vyriausybės

Grupė Seimo narių konservatorių parengė Atmintinų dienų įstatymo pataisą, kad gruodžio 5-oji būtų minima kaip Padėkos savanoriams diena. Kodėl jos negalime minėti siaučiant pandemijai, jau šiandien, kai skaitytojas paims į rankas šį laikraštį? Trys pataisos iniciatoriai aiškina, kad JTO Tarptautinė savanorių diena už ekonominę ir socialinę plėtrą, dar vadinama Savanorystės diena, būtent tądien minima dar nuo 1985 m.

Iš tiesų, būtent šiandien mes turime nusilenkti ne tik gydytojams, gydantiems bei pri­žiūrintiems sunegalavusius žmones, dūstantiems ak­li­no­je apsaugos aprangoje, ne tik slaugei ar valytojai, rizikuojančiai savo ir savo šeimos sveikata, bet ir miniai savanorių, kurie be atlygio, be savo gyvenimo ir taip pat kontaktuodami su tūkstančiais galbūt irgi infekuotųjų aprūpina vienišius, izoliuotuosius, dažnai nelaimingus, trokštančius išsiveržti iš pavojaus zonos. 

Tad kodėl Padėkos savanoriams dieną mes nukeliame net po septynių mėnesių?

Čia norėjau pridurti: padėkokime ir valdžios atstovams, kurie, be visų klaidų, uoliai ir nuoširdžiai organizuoja kovą su koronavirusu. Bet susilaikiau. Ir štai kodėl.

Praėjusią savaitę Vyriau­sy­­bė nutarė beveik pusantro mi­­lijardo eurų skirti visiems, kurie šiandien arti skurdo ribos. Iš esmės iniciatyva yra gera: išaugs vaiko pinigai, galės atsigauti darbo netekusios šeimos, neįgalieji, padidės įvairios šalpos išmokos, bus „patepti“ bedarbiai, pensininkai. Bet čia ir stabtelėkime. 

Senas antikinis posakis „bi­jok danajų, dovanas nešan­čių“ (iš romėnų poeto Ver­gi­li­jaus poemos „Eneida“) šian­dien reiš­kia ne tiek galimą priešo klastą, kiek netiesiogiai liu­dija apie blogai parengtą planą – socialistiniu princi­pu vis­ką išdalinti visiems, brangiai skolintus pinigus išmėty­ti neatsirenkant, kam jų mirt gyvent reikia, o kas gali dar verstis. 900 tūkstančių pen­sininkų mo­kėti po 200 eu­rų, tam skiriant 180 milijonų, – tai dovana, kuri kelia begalę įtarimų. Vienas iš jų: kodėl šios masinės išmokos nukeliamos net į rug­pjūtį, kai daugeliui jų reikia šiandien? Ar tai nesusiję su spalio 11-ąją numatytais Seimo rinkimais? Kažkas pajuokavo, jog valdantieji galėjo šias išmokas mokėti spalio 10-ąją...

Kodėl šis sumanymas suprantamai nepaaiškinamas žmonėms, nors Vyriausybė nuolat kritikuojama, kad jos komunikacija su visuomene nėra aukšto lygio?

Premjeras Saulius Skver­ne­lis die­vagojasi, jog toks dosnumas su rinkimais nesusijęs. Tuo­met su kuo? Opozicija teigia, kad jau dabar pasiskolinti pinigai yra valstybės biudžete. Galbūt bankai nepasirengę juos pervesti „Sod­rai“? O gal neblogos palūkanos nuo pusantro milijardo kapsi į tų pačių bankų ar Vy­riausybės (kas galėtų paneig­ti: gal ir į privačias) kišenes? Kodėl pen­sininkai ir bedarbiai pagal išmokų poreikį ne­suskirsty­ti į tam tikras kategorijas? Nors pensininkams skiriama vienkartinė išmoka nesu­da­ro nė 10 proc. visų socialinei atskirčiai mažinti numaty­tų pinigų, ar jų negalima buvo papildomai nukreipti smulkiajam ir vidutiniam verslui finan­suoti, mokyklų infrastruk­tūrai gerinti, tiems patiems gydytojams, globos namų darbuotojams ar savanoriams skatinti? Klausimų daug ir jie verčia opoziciją šį Vyriausybės sprendimą apskųsti Konstituciniam Teis­mui. 

Kur buvęs, kur nebuvęs, į dovanų dalybas įsijungė ir Seimo Kultūros komiteto vadovas Ramūnas Karbauskis. Jo šventinis pareiškimas ge­gužės 1-ąją turėjo pradžiuginti kultūros darbuotojus. „Vals­tiečių“ lyderis pažadėjo, kad paramos lėšos kultūros sektoriui sieks šimtus milijonų eurų. Jo nuomone, ypač nuskriausti yra menininkai, renginių organizatoriai. Iš 5 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo paketo kultūrai artimiausiu laikotarpiu bus skirti 7 milijonai, o vėliau – šimtai milijonų. 

Kaip sakoma, ačiū ir už tai, bet Seimo Kultūros komi­te­to narys konservatorius Vy­tautas Kernagis pabrėžė, jog Vyriausybė ilgalaikio plano, kaip pagelbėti kultūros sričiai, neturi, o injekcijos į kultūros sritį turėtų būti 5–6 kartus didesnės.

„Valdantiesiems kultūra nė­ra prioritetas, o pir­menybę jie teikia pažadams, nukreiptiems į artėjančius rinkimus“, – sakė Sei­mo narys.

Taigi, priimdami dovanas iš šiuolaikinių danajų, gerai pagalvokime: gal tai Trojos ark­lys?

Česlovas IŠKAUSKAS

Atnaujinta Penktadienis, 08 gegužės 2020 08:51