Karantinas Nr. 2 ne už kalnų…
Po valstybės švenčių mes vėl panirome į vietinių reikalų akivarą. Nuo Vidurio Lietuvos Vakarų link daugelis mėgaujasi neregėtu baravykų derliumi, o rytiniams rajonams belieka pavydėti. Vienos partijos džiaugiasi, kitos susirūpinusios augančiais ir krintančiais reitingais, politikai skaičiuoja savo turtus, derina vedlių į rinkimus sąrašus.
Bet, kaip ir buvo prognozuota, koronavirusas grįžta. Atidarius sienas, iš įvairių šalių atvežami vis nauji „suvenyrai“ su COVID-19 firminiu ženklu. Praėjusį savaitgalį pasiektas naujas rekordas – 17 atvejų. Šeimyninė šventė Salininkuose (Vilniaus rajonas), atvežtiniai atvejai iš JAV ir Švedijos. Keleto jų kilmė dar nežinoma, dėl kitų aiškinamasi.
Precedento neturi nauji užkratai pervežimo įmonėje „Hegelmann Transporte“, kurioje dirba dešimtys atvykėlių iš Uzbekistano. Dabar jau žinoma, kad užsikrėtė daugiau nei 20 čia dirbusių šios Vidurio Azijos šalies piliečių. Ši vokiečių kapitalo įmonė gyvuoja nuo 1998-ųjų, o Kauno bendrovė įkurta prieš 16 metų. Ji teikia greitųjų, specialiųjų, standartinių pervežimų bei pervežimų be sustojimų paslaugas. Įmonės svetainėje rašoma, kad šiuo metu joje dirba 1827 apdraustieji darbuotojai, įmonės autoūkį sudaro 733 automobiliai, daugiausiai – sunkiasvoriai. Nemaža dalis vairuotojų – iš trečiųjų šalių, ypač iš buvusių SSRS respublikų.
Sausio mėnesį portalo „Delfi“ skaitytojai transporto įmonę išrinko „Superdarbdaviu 2019”, t. y. patraukliausia ieškantiems darbo bendrove Lietuvoje. Jos vadovas Tomas Jurgelevičius tuomet gyrėsi, jog vairuotojų dažniausiai ieško Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Uzbekistane, Gruzijoje. Iškalbingas faktas: įmonėje lietuvių ir užsieniečių vairuotojų santykis – 5 ir 95 proc.!
Dėl įmonės ekonominės veiklos niekas jokių priekaištų neturėjo. Tačiau ar ne jos vadovams reikėtų reikšti pretenzijas, kad, nuo Kinijos atūžiant koronavirusui, jie nesiėmė jokių atsargumo priemonių? Čia atlyginimas neblogas – apie 1600–1800 eurų „į rankas”. Įmonė viliojo darbuotojus iš tų šalių, kur žmonių mėnesio pajamos tesudaro kelis šimtus ar net dešimtis eurų, ir nesidomėjo, kuo jau nuo metų pradžios alsavo visas pasaulis – COVID-19.
Ir štai lemtis krito ant uzbekų pečių. Tačiau kenčia ne tik jie, nuostolių turi ir pati vokiečių kapitalo transporto bendrovė. Keliasdešimt „pigių” vairuotojų pateko į karantiną ir išsiųsti į Abromiškes. Jie pablogino pandemijos statistiką visoje Lietuvoje. Mes vėl pagal užkratų rodiklį vilksimės Baltijos šalių uodegoje. Bet tai tik viena problemos pusė. Kita gi – valdžios imigracijos politika.
Pamenate, kaip didžiavomės, jog pagal Europos Sąjungos primestą planą turėjome priimti virš 1100 imigrantų iš laikinų pabėgėlių stovyklų iš neramumų apimtų šalių, daugiausiai arabų. Kai kas sakydavo, kad tai šiuolaikinis Trojos arklys: atvykėliai ne tik čia reikš nepamatuotas teisines bei socialines pretenzijas, bet ir išstums mūsiškę darbo jėgą. Na, gerai, daugeliui Lietuva tapo tik tranzito šalimi. Didelių bėdų su jais neturėjome. Bet štai darbdaviai panūdo samdyti pigią jėgą iš buvusio „soclagerio”, o tai jau tapo visos valstybės piktžaizde. Ne tik ekonomine prasme, bet ir nacionaline. O jeigu anie dar pagrasina: „išeisiu į miestą ir užkrėsiu kitus”?
Verslas, kuris vis aktyviau reikalauja didžiulių dotacijų šiandien, šios pandemijos akivaizdoje visiškai kurčias perspėjimams, jog nežabota imigracija ir pigios darbo jėgos antplūdis padarys Lietuvą atvykėlių kloaka, prieš ką įnirtingai kovoja kai kurios Rytų ir Vidurio Europos šalys. Mus dėl to kaltina kuo nori: nacionalizmu ir rasizmu, saviizoliacija bei ES norminių aktų ignoravimu. Tačiau šis laikmetis rodo, kad nevaldomos imigracijos priešininkų patarimai buvo logiški, ir koronavirusas tarsi pridėjo dar vieną argumentą: su atvykėliais įvežamas beveik nekontroliuojamas užkratas.
Todėl visiškai tikiu, jog netrukus gali būti sugrįžta į karantino laikus. Antai liepos 16-ąją vyko COVID-19 komiteto posėdis. Kaip pranešė Premjeras Saulius Skvernelis, komitetas priėmė kelis sprendimus, kuriuos, kaip paprastai, dar tvirtina Vyriausybė.
„Bus nustatytas konkretus užsikrėtusių asmenų 100 tūkstančių gyventojų kriterijus. Jį pasiekus, įsijungtų mechanizmas, leidžiantis svarstyti ir nustatyti privalomą kaukių dėvėjimą tam tikrose erdvėse, pavyzdžiui, prekybos centruose, viešajame transporte ir kitur”, – teigė Ministras Pirmininkas.
Pirmosios kregždės jau yra. Karantinas Nr. 2 ne už kalnų. Prisižaidėme.
Česlovas IŠKAUSKAS