Rudens keistenybės

Pasaulis pilnas keiste­ny­bių. Jų begalė gamtoje, po­liti­ko­je ir ekonomikoje. Ne­gali at­­si­stebėti šiųmečiu ba­ra­vy­­kų ir kitų miško bei dar­žo gė­ry­bių derliumi, par­tijų ir po­liti­kų reitingų svy­ra­vi­mais, ne­įtikėtinu mūsų eko­­no­mi­kos stabilumu COVID-19 aki­vaiz­doje.

Gamta. Tačiau mes jos nevertinkime. Patys esame jos dalis, tad vargu ar suprasime, kokią įtaką grybienai daro klimato kaita arba netikėtai užplūdusi šiluma. Tiesiog ja džiau­kimės ir ją gerbkime.

Politika. Šeštadienį mus pasiekė žinia, kad per parą pasiektas didžiausias nuo balan­džio užsikrėtimų koronavirusu skaičius – 99, trys žmonės mirė. Bet, nepaisydamas tolygaus užkrato plitimo, minist­ras Aurelijus Veryga ne tik negalvoja apie griežtesnius apribojimus, bet netgi atleidžia vadeles. Antai kavinių ir barų viduje jau galėsime nedėvėti kaukės. Ją tereikės užsidėti, na, kokią sekundę dvi, kai žengsi per šios įstaigos slenkstį. Keista ar ne?

Numanote tokio elgesio priežastį? Taip, jau visai netrukus, po keliolikos dienų, vyks pirmasis Seimo rinkimų turas. Valdantieji toliau nuo­laidžiauja verslui ir tai visuomenės daliai, kuriai labai maga lankytis naktiniuose baruose ar įvairiuose

vakarėliuose. O jeigu verslininkai remia atskirų partijų bei politikų rinkimų kampanijas, tai – patys suprantate...

Prigąsdintas nuožmios kritikos dėl greitųjų koronaviruso testų įsigijimo, A. Veryga įsivėlė į mūšį su Prezidentūra, pasiū­lydamas sušaukti Valstybės gy­ni­mo tarybą (VGT) dėl COVID-19

vakcinos įsigijimo. Prezidento Gitano Nau­­sėdos patarėjas pik­tai at­šo­vė, jog tai nėra na­cio­nali­nio saugumo klausimas ir VGT jo nenagrinės, gi minist­ras, esą, ven­gia atsakomybės. Prem­jeras Sau­lius Skvernelis neatlyžo ir palaikė ministrą. Jis teigė, kad kova su pandemija yra tapusi valstybės saugumo klausimu, ir jį padėti narplioti gali VGT. Juo labiau, jog ši taryba nerodo didelio aktyvumo ir kitais – jau jos kompetencijai priskiriamais – reikalais, pavyzdžiui, dėl didžiulio Rusijos ir Bal­tarusijos karinio aktyvumo prie Lietuvos sienų.

Ši keista trintis tarp valsty­bės institucijų bei politikų lėmė pasitikėjimo sveika­tos ap­sauga mažėjimą ir A. Ve­ry­gos reitingų kritimą. Šeš­ta­dienį „Lietu­vos ry­to“ paskelbta bendrovės „Vil­mo­rus“ atlikta apklausa rodo, kad sveikatos apsauga jau trečią mėnesį nepasitiki vis daugiau žmonių, o, nepaisant nuolat pešiojamų valdančiųjų ir jų deleguoto ministro, „valstiečiai“ 0,2 proc. pralenkė konservatorius. Gi Prezidento G. Nau­sėdos populiarumas per šį mė­nesį pakilo apie 3 proc., o A. Ve­rygos krito beveik 8 proc., nors minist­ras visaip stengėsi įtikti savo kritikams ir nustumti karantino Nr. 2 šmėklą.  

Ekonomika. Nors buvo šaukiama apie Lietuvos ekonomi­kos nuosmukį pandemijos aki­vaizdoje, jos padariniai ne tokie jau baisūs. Štai bankas „Luminor“ pagerino šių metų ekonomikos prognozes ir teigė, jog 2020-aisiais Lietuvos ekonomika turėtų augti 0,2 proc. Kovą bankas prognozavo, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet smuks 2,5 proc. Pasak ekono­misto Žygimanto Maurico, prie­šingai nei per 2009-ųjų krizę, Lietuva bus viena mažiausiai nukentėsiančių nuo krizės šalių ir ženkliai sumažins atotrūkį nuo Vakarų Europos.

Virusas nepadarė didelės ža­­los dirbusioms įmonėms ir nau­jų steigimuisi. Antai per va­sarą lietuviai įkūrė 3650 įmo­nių, arba vidutiniškai po 280 per savaitę, ir tai yra 20 proc. daugiau nei pernai vasarą, kai buvo įkurtos 3042 įmonės (vidutiniškai 234 per savai­tę). Bank­rutuojančių, likviduo­ja­mų ar reorganizuojamų įmo­nių skaičiai tuo tarpu neau­ga ir išlaiko metų vidurkį.

Tad ko vertos garsių ekonomistų ir bankų prognozės, kai jie pavasarį kone laidojo viruso apimtą Lietuvos ekonomiką? Lieka nuščiuvęs ir šalies Prezidentas, kuris mėgsta pasigirti esąs daugiau ekonomistas negu politikas.

Prie visų keistenybių pridėkime ir keistą mūsų kaimyno Aliaksandro Lukašenkos el­gesį, kai kurių ministrų bei eks­pertų vadinamą medicini­niu terminu – neadekvačiu (lot. adaequatus – prilygintas, prilygęs, t. y. neatitinkantis, netinkamas, netolygus). Pa­s­­ta­ra­sis jo pareiškimas apie sie­nų į Vakarus uždarymą, jau nekalbant apie kitus grasinimus (pavyzdžiui, su Rusijos pajėgų pagalba užkirsti kelią Gardino srities atplėšimui), negali bū­ti vertintinas kitaip kaip liguis­tos diktatoriaus elgsenos simp­tomai.

Ir vis dėlto su keistais reiškiniais ir keistomis asmenybėmis turime elgtis atsargiai.

Česlovas IŠKAUSKAS