Ar jie žino, kur eina?

Po kelių dienų, spalio 11-ąją, mūsų laukia naujas pasirin­kimas – po Nepri­klau­­so­my­bės atkūrimo 60-ieji rinkimai į įvairius ša­lies val­džios organus, tarp jų – nauji rinkimai tam tik­rose apygardose, taip pat Pre­zidento rinkimai, į Europos Parlamentą bei re­feren­dumai, o Seimą šį ru­de­nį ren­kame jau aštuntą kar­tą.

Sekmadienį buvo patvirtinti rinkėjų sąrašai. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovės Lauros Matjošaitytės tei­gimu, šiemet rinkimų teisę tu­ri apie 2,48 mln. Lietuvos piliečių. Seimo rinkimuose kandidatų sąrašus kelia 17 partijų, VRK yra iš viso įregistravusi per 1,7 tūkst. partijų iškeltų bei savarankiškai išsikėlusių kandidatų. Spalio 11 d. bus renkamas 141 parlamentaras: 70 – pagal partijų iškel­tus sąrašus, 71 – vienmanda­tė­se apygardose, viena iš jų skir­ta užsienio lietuviams.

Tai – pilka statistika. Be pa­lygi­nimų eiliniam rinkėjui ji nieko nesako. Dar blankesnės ir pilkesnės yra kandidatų diskusijos. Nacionaliniai debatai vyksta per televiziją, atskiri kandidatai bei partijos prisi­stato kitose viešosios erdvės platformose. Visų jų neįmano­ma apžvelgti, o tie ekspertai, kurie tai bando padaryti, greitai supranta, jog standartinėse kandidatų programose vyraujančios klišės – „tarnauti Lie­tuvai, keisti esamą sistemą, kovoti už žmonių gerovę“ – tėra balastas, kuris nieko nesako apie būsimą įstatymų kūrėją. 

Redakcijos prašymu, sukaupęs visą kantrybę, perklausiau spalio 1 d. diskusijų bazė­je „Ži­­nau, ką renku“ Kelmės kul­­tūros centre vykusius Kel­mės–Ši­lalės vienmandatės rin­­­ki­mų apygardos kandidatų de­­ba­tus.

Iš 12 pretendentų į Par­­la­­mentą juose dalyvavo sep­­tyni (Centro partijos-tautininkų ir Kartų solidarumo sąjunga – Santalka Lie­­tuvai kandidatai, Liberalų sąjūdžio bei So­cialdemokratų partijos atsto­vai, Žaliųjų partijos ir partijos „Lietuva – visų“ kandi­datai bei Tėvynės sąjungos-Lie­tuvos krikš­čionių demokratų atstovas). Penki – „Laisvės ir tei­singumo“ partijos vienas iš „tri­jų muškietininkų“ vedlys, Dar­bo partijos, Krikščionių są­jungos ir Socialdemokratų dar­bo partijos bei Valstiečių ir ža­lių­jų sąjungos atstovai dėl neįvardintų priežasčių juos ignoravo. 

Diskusija ir jos įrašas abiejuose rajonuose sukėlė nema­žą susidomėjimą. Po dviejų die­nų debatus buvo peržiū­rėję apie pusšešto tūkstančio žmonių. Tiesa, tiesioginę trans­lia­ciją feisbuko paskyroje ste­bėjo apie 80 asmenų. Bet ar jie nenusivylė? Klausimas sudėtingas.

Kandidatų diskusijoje, kurią vedė žurnalistas Edvardas Ku­­bilius, daugiausiai domina­vo „vie­tinės“ problemos: švie­ti­­­mas, sveikatos apsauga, al­ko­ho­­lio par­davimas, rūkymas bal­­­ko­nuo­se, parama žemdirbiams, seniūnų rinkimai ir t. t. At­­­sa­kydami į debatų vedėjo klau­simą, kokius valstybinės reikš­mės įstatymus jie siūlys svarstyti Sei­me, dažnas kandidatas vėl pa­nirdavo į žemdirbiškas re­giono problemas. Požiūrio į sa­vo būsimą misiją Parlamente ribotumas – išskirtinis vienmandatininkų požymis. 

Tad nenuostabu, kad daugiausiai įvairių nuomonių ir buvo išsakyta ir kone daugiausiai debatų laiko skirta, pavyzdžiui, dėl Seimo priimto įstatymo drausti rūkyti balkonuose, jei bent vienas namo gyventojas prieštarauja. Daugelis pasisakė apskritai prieš draudimus, kiti rūkalių kontrolę priskyrė ne policijai, o namo gyventojams. Išsiskyrė kandidatės moterys (jų diskusijoje buvo trys), kurios iš esmės pritarė draudimui.

Daugiau dėmesio sukėlė ir pa­siūlymas įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę, jei kan­didatai patektų į Seimą. Kan­didatės iš Žaliųjų partijos ir Li­beralų sąjūdžio nebuvo prieš tokį įstatymą, bet kiti, daugiausiai – pa­gyvenę, įvairios patirties sukaupę vyrai kategoriškai prieštaravo „genderizmo įteisinimui“...

Nemažai diskutuota ir dėl alkoholio pardavimo ribojimų. Kan­didatai jiems nepritarė, nes esą patys svaigalais nepikt­naudžiauja. Tačiau juos sutrikdė klausimas, kiek patys jo vartoja. Štai advokatas, pareiškęs, kad 10 metų negeria nė lašo, vis tiek pasisakė už alkoholio pardavimo laiko ilginimą...

Gaila, jog pretenduojantys į Parlamentą, o ir renginio vedan­tysis, nekreipė dėmesio nei į vals­tybės saugumo, nei į tarptau-

tinės politikos klausimus, nors rinkėjai internetu juos uždavinėjo. Tik „Kartų solidarumo sąjungos – Santalkos Lietuvai“ ats­tovas bandė padrikai svarstyti, kaip „Lietuva tapo Europos Sąjungos kolonija ir NATO poligonu“... Vedėjas taip pat nesivargino kandidatams užduoti internautų klausimų apie įvykius Baltarusijoje, santykius su Rusija, mūsų užsienio politiką.

Deja, atgarsio šiuose debatuose nesulaukė ir „Šilalės arto­jo“ skaitytojų pateikti klausimai...

Stebint debatus, kartais atrodė, jog pretendentai taikosi ne į Seimą, bet į savivaldybės tarybą...

Česlovas IŠKAUSKAS