Ar jie žino, kur eina?
Po kelių dienų, spalio 11-ąją, mūsų laukia naujas pasirinkimas – po Nepriklausomybės atkūrimo 60-ieji rinkimai į įvairius šalies valdžios organus, tarp jų – nauji rinkimai tam tikrose apygardose, taip pat Prezidento rinkimai, į Europos Parlamentą bei referendumai, o Seimą šį rudenį renkame jau aštuntą kartą.
Sekmadienį buvo patvirtinti rinkėjų sąrašai. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovės Lauros Matjošaitytės teigimu, šiemet rinkimų teisę turi apie 2,48 mln. Lietuvos piliečių. Seimo rinkimuose kandidatų sąrašus kelia 17 partijų, VRK yra iš viso įregistravusi per 1,7 tūkst. partijų iškeltų bei savarankiškai išsikėlusių kandidatų. Spalio 11 d. bus renkamas 141 parlamentaras: 70 – pagal partijų iškeltus sąrašus, 71 – vienmandatėse apygardose, viena iš jų skirta užsienio lietuviams.
Tai – pilka statistika. Be palyginimų eiliniam rinkėjui ji nieko nesako. Dar blankesnės ir pilkesnės yra kandidatų diskusijos. Nacionaliniai debatai vyksta per televiziją, atskiri kandidatai bei partijos prisistato kitose viešosios erdvės platformose. Visų jų neįmanoma apžvelgti, o tie ekspertai, kurie tai bando padaryti, greitai supranta, jog standartinėse kandidatų programose vyraujančios klišės – „tarnauti Lietuvai, keisti esamą sistemą, kovoti už žmonių gerovę“ – tėra balastas, kuris nieko nesako apie būsimą įstatymų kūrėją.
Redakcijos prašymu, sukaupęs visą kantrybę, perklausiau spalio 1 d. diskusijų bazėje „Žinau, ką renku“ Kelmės kultūros centre vykusius Kelmės–Šilalės vienmandatės rinkimų apygardos kandidatų debatus.
Iš 12 pretendentų į Parlamentą juose dalyvavo septyni (Centro partijos-tautininkų ir Kartų solidarumo sąjunga – Santalka Lietuvai kandidatai, Liberalų sąjūdžio bei Socialdemokratų partijos atstovai, Žaliųjų partijos ir partijos „Lietuva – visų“ kandidatai bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas). Penki – „Laisvės ir teisingumo“ partijos vienas iš „trijų muškietininkų“ vedlys, Darbo partijos, Krikščionių sąjungos ir Socialdemokratų darbo partijos bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai dėl neįvardintų priežasčių juos ignoravo.
Diskusija ir jos įrašas abiejuose rajonuose sukėlė nemažą susidomėjimą. Po dviejų dienų debatus buvo peržiūrėję apie pusšešto tūkstančio žmonių. Tiesa, tiesioginę transliaciją feisbuko paskyroje stebėjo apie 80 asmenų. Bet ar jie nenusivylė? Klausimas sudėtingas.
Kandidatų diskusijoje, kurią vedė žurnalistas Edvardas Kubilius, daugiausiai dominavo „vietinės“ problemos: švietimas, sveikatos apsauga, alkoholio pardavimas, rūkymas balkonuose, parama žemdirbiams, seniūnų rinkimai ir t. t. Atsakydami į debatų vedėjo klausimą, kokius valstybinės reikšmės įstatymus jie siūlys svarstyti Seime, dažnas kandidatas vėl panirdavo į žemdirbiškas regiono problemas. Požiūrio į savo būsimą misiją Parlamente ribotumas – išskirtinis vienmandatininkų požymis.
Tad nenuostabu, kad daugiausiai įvairių nuomonių ir buvo išsakyta ir kone daugiausiai debatų laiko skirta, pavyzdžiui, dėl Seimo priimto įstatymo drausti rūkyti balkonuose, jei bent vienas namo gyventojas prieštarauja. Daugelis pasisakė apskritai prieš draudimus, kiti rūkalių kontrolę priskyrė ne policijai, o namo gyventojams. Išsiskyrė kandidatės moterys (jų diskusijoje buvo trys), kurios iš esmės pritarė draudimui.
Daugiau dėmesio sukėlė ir pasiūlymas įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę, jei kandidatai patektų į Seimą. Kandidatės iš Žaliųjų partijos ir Liberalų sąjūdžio nebuvo prieš tokį įstatymą, bet kiti, daugiausiai – pagyvenę, įvairios patirties sukaupę vyrai kategoriškai prieštaravo „genderizmo įteisinimui“...
Nemažai diskutuota ir dėl alkoholio pardavimo ribojimų. Kandidatai jiems nepritarė, nes esą patys svaigalais nepiktnaudžiauja. Tačiau juos sutrikdė klausimas, kiek patys jo vartoja. Štai advokatas, pareiškęs, kad 10 metų negeria nė lašo, vis tiek pasisakė už alkoholio pardavimo laiko ilginimą...
Gaila, jog pretenduojantys į Parlamentą, o ir renginio vedantysis, nekreipė dėmesio nei į valstybės saugumo, nei į tarptau-
tinės politikos klausimus, nors rinkėjai internetu juos uždavinėjo. Tik „Kartų solidarumo sąjungos – Santalkos Lietuvai“ atstovas bandė padrikai svarstyti, kaip „Lietuva tapo Europos Sąjungos kolonija ir NATO poligonu“... Vedėjas taip pat nesivargino kandidatams užduoti internautų klausimų apie įvykius Baltarusijoje, santykius su Rusija, mūsų užsienio politiką.
Deja, atgarsio šiuose debatuose nesulaukė ir „Šilalės artojo“ skaitytojų pateikti klausimai...
Stebint debatus, kartais atrodė, jog pretendentai taikosi ne į Seimą, bet į savivaldybės tarybą...
Česlovas IŠKAUSKAS