Politinė švytuoklė – dešinėn

Štai ir turime aštuntąjį Seimą, atkūrus Nepri­klau­so­mybę, o nuo Vasario 16-osios – tryliktąjį. Tiesa, ra­šant šias eilutes, dar ne­žinojome galutinių balsa­vi­mo re­zultatų, o renkant 71 vienmandatininką net dėl 68 mandatų vyks antra­sis rin­kimų turas. Per 2016 m. rinkimus į Seimą pirmojo turo metu taip pat buvo išrinkti tik trys politikai. Išrinktas Seimo narys įgaliojimus įgis po priesaikos.

Įprastai pirmasis naujojo Seimo posėdis būna šaukiamas lapkričio viduryje. Štai tuomet, ko gero, ir vėl pradėsime niurzgėti: ne tas išrinktas, politikai rado šiltas vieteles, užprogramuoti nauji skandalai... Kitaip sakant, rinkėjas nemėgsta savęs apkrauti atsakomybe, skundžiasi buvęs apžavėtas kandidatų pažadais, o jau per kitus rinkimus... Tačiau nesiskųskime: ir dar kiti rinkimai bus tokie pat. Juk niekas neapribos pažadų ir paplonintų liežuvių savininkų skaičiaus, į save lenktų politikų nagų, niekas neįves kan­didatams patriotiškumo, do­ros bei aukštos moralės kriterijų.

Valdžios švytuoklė vėl pakrypo į dešinę. Savo žvaigždžių valandos pagaliau sulaukė konservatoriai, kone 10 metų buvę opozicijoje. Anuomet Andriaus Kubiliaus Vyriausybė srėbė pasaulinės ekonominės krizės už­virtą košę, o dabar turbūt Ingridai Šimonytei teks kautis su antrąja koronaviruso banga bei jos sukeltu ūkio nuosmukiu.

Už Tėvynės sąjungos-Lietu­vos krikščionių demokratų kan­didatus balsavo apie ketvirtadalis rinkėjų, tad Seime jie turės 23 mandatus, be to, beveik dar tiek po antrojo rinkimų turo jie gali laimėti vienmandatėse apygardose. 

Konservatorių sėkmė ekspertus kiek nustebino, nes pagal reitingus jie ilgą laiką žygiavo lygiai su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri pastaruoju metu net buvo priekyje. Bet Ramūnui Karbauskiui naktis į spalio 12-ąją tikrai buvo niūri: balsavimo rezultatai mažose kaimiškose apylinkėse iš pradžių „valstiečiams“ buvo palankūs, bet, pradėjus skaičiuoti balsus rajonų centruose bei didmiesčiuose, politiko veidas niaukėsi, ir dabartiniai valdantieji  prarado viltį išlaikyti šitą statusą. 

Gali būti, jog konservatorius sėkmė lydėjo tik dėl to, kad „valstiečiai“ ėmė buksuoti. Jiems nepadėjo nei gana sėk­minga kova su COVID-19, nei po 200 eurų išdalinti pensininkams ir bedarbiams, nei savo pagrindinių oponentų įkyrus linčiavimas. Neblizgėjo ir opozicija, o juk Gabrielius Lands­bergis neturi tokios charizmos kaip jo senelis...

Kas dar nustebino? Darbo partijos iškilimas į trečią vietą. Matyt, dalis rinkėjų vis tik „pasimovė“ ant nežabotų Viktoro Uspaskicho pažadų. Be to, nepamirškime, jog didelę įtaką rinkimų kampanijai paprastai daro ir pinigai, o prieš rinki­mus „darbiečiai“ atgavo dar 2007–2008 m. paskirtas ir dėl „juodosios buhalterijos“ bylos teisme sulaikytas 1,8 mln. Eur do­ta­cijas. Prisiminkime, kad 2004 m. 

Seimo rinkimuose jie išleido net 8 milijonus, tiesa, litų...

Daugiausiai jaunimo balsai lėmė, kad 5 procentų ribą į Par­­lamentą peržengė Aušrinės Ar­­monaitės Laisvės partija. Dar truputis, ir ši partija galėjo bū­ti trečia. Vieno teisininko nuomone, ji pasisavino TS-LKD elek­toratą, ypač – jaunus žmones, kurie įžvelgia korupcinius, „ma­fijinius“ konservatorių veiksmus. Bet A. Armonaitės genderizmo pozicijos, ketinimai legalizuoti narkotikus ar LGBT to­leravimas atbloškė didelę da­lį vyresnių rinkėjų. 

Ir jau visiškai neįtikėtina, jog už 5 proc. barjero bu­­vo nublokštas nacionalinis len­kų darinys – Lietuvos lenkų rinkimų akci­ja, kuriai nepa­dė­jo net prisi­jung­tas skambus Krikš­čio­niš­kų šeimų sąjun­gos priedėlis. Val­de­ma­ras To­ma­ševskis prasita­rė, kad jis pa­sitrauks iš partijos pirmininko posto. Vis tik du (Čes­la­vas Olševskis ir Beata Pet­­kevič) taip vadinamų lenkiškųjų rajonų politikai vienmandatėse apygardose pateko į Seimą jau pirmame ture... 

Kas dabar? Kokios kursis koalicijos? Ar susitars centro dešinė ir centro kairė? Politologas Mažvydas Jastramskis tvirtina, jog pasikartos 2016 m. konservatorių ir „valstiečių“ varžytinės, tik platesne prasme. Plačią koaliciją gali sudaryti konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija, nors ir joje gali būti užprogramuotas skilimas. Darbo partija, „valstiečiai“ ir socialdemokratai tik­riausiai liks opozicijoje. Kita vertus, dėl pastarųjų neaišku: jei dešinieji išduos savo principus ir pasikvies juos į draugus, nuo TS-LKD gali nusigręžti dalis rinkėjų. Tačiau ko dėl valdžios nepadarysi...

Ir tikrai šimtu procentų teisus apžvalgininkas Rimvydas Valatka: spalvingais rudeniniais miškais ateina miglotas supratimas, kad vėl ne tuos rinkom. Tik su viltimi žvelgiame į politinę švytuoklę, kuri šį kartą švystelėjo dešiniop...

Česlovas IŠKAUSKAS