„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Lietuvos gyventojai nėra homofobiški, bet dauguma nepritaria partnerystei

Sausio 13-osios proga Laisvės partijos narys, Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas T. Raskevičius informavo Lietuvos visuomenę apie baigiamą rengti lyčiai neutralios partnerystės įstatymo projektą. Viešojoje erdvėje kilo nemaža sumaištis, o ypač sujudo šeimų ir visuomenės interesą ginančios nevyriausybinės organizacijos, teisininkai, įvairūs visuomenininkai. To buvo galima tikėtis, juo labiau, kad panašią iniciatyvą buvo bandyta Seimui siūlyti ir 2017 m., ir ji tuo metu sulaukė ne tik stipraus visuomenės pasipriešinimo, bet ir nesėkmės Seime – buvo atmesta dar pateikimo metu.

Tačiau praėjusios kadencijos Seime gimė kita teisėkūros iniciatyva kartu gyvenančių asmenų praktinėms problemoms spręsti. Seimo narių grupė pateikė Susitarimo dėl bendro gyvenimo įstatymo projektą, kuris nekuriant teisinių šeimos santykių, būtų sprendžiamos ir homoseksualių asmenų bendro gyvenimo problemos. Šiam įstatymo projektui Seimas pritarė pateikimo stadijoje. 

Per pastaruosius kelis metus žiniasklaidoje vyko intensyvi lyčiai neutralios partnerystės viešųjų ryšių kampanija. Gal visuomenės nuotaikos pasikeitė? Juo labiau, jog rinkėjai paskutiniuose Seimo rinkimuose didelį pasitikėjimą suteikė proliberalioms jėgoms. Tad kaip šį klausimą visuomenė vertina dabar?

Laisvos visuomenės instituto užsakymu 2021 m. sausio 15-19 d. ir 19-27 d. dvi tarptautinės visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai/The Gallup International“ ir „Norstat“ atliko  apklausas, siekiant išsiaiškinti Lietuvos visuomenės nuomonę dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo ir tai, kokiam teisiniam tos pačios lyties asmenų bendrabūvio statusui visuomenė teikia pirmenybę.

Kurią iniciatyvą šeimos politikos srityje visuomenė palaiko?

 

 

Dviejų skirtingų kompanijų ir skirtingu būdu surinkti ir skaičiuoti duomenys rodo tą pačią tendenciją: 58 proc. (Baltijos tyrimai) ir 68 proc. (Norstat) 18–74 metų apklaustųjų nurodo, kad palaikytų iniciatyvą stiprinti bei remti šeimas, kurias sudaro vyras ir moteris ir kurios augina vaikus. Iniciatyvą pakeisti teisinę šeimos sampratą, jog šeimos teises įgytų ir tos pačios lyties poros, palaikytų tik 8 proc. apklaustųjų. Kad palaikytų abi šias paminėtas iniciatyvas šeimos politikos srityje nurodė 21 proc. (Baltijos tyrimai) ir 20 proc. (Norstat) šalies gyventojų.

Taigi, apklausos rodo, kad tik 8 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų palaiko liberalių politikų iniciatyvą „pakeisti teisinę šeimos sampratą, kad šeimos teises įgytų ir tos pačios lyties poros“. Didžioji dalis visuomenės (58-68 proc.) mano, jog didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas „stiprinant ir remiant vyro bei moters šeimas, kurios augina vaikus“. Didžiajai daliai visuomenės akivaizdu, kad būtent tokia, vaikus auginantis vyro ir moters šeima, yra visuomenės ir valstybės pagrindas ir jos stiprinimo politika yra gyvybiškai svarbi. 

Ar visuomenės nuomone homoseksualios poros yra šeima? Koks teisinis reguliavimas būtų teisingas, siekiant sureguliuoti tos pačios lyties asmenų bendrą gyvenimą?

 

 

Didžiausia dalis apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų ( 41-42 proc.) mano, kad homoseksualios poros nėra šeima, tačiau svarbu užtikrinti joms reikalingą teisinę apsaugą spręsti praktines jų gyvenimo problemas (finansų tvarkymo, paveldėjimo, turto dalybų skiriantis, atstovavimo sveikatos klausimais ir kt.). Penktadalis (20-23 proc.) apklaustųjų mano, kad homoseksualios poros jau dabar turi visas joms reikalingas teises bei teisines garantijas, o mažiausia dalis (17 proc.) palaiko teiginį, jog homoseksualios poros turi teisę į šeimos santykius, dėl to svarbu įteisinti lyčiai neutralią partnerystę. Penktadalis (19-21 proc.)  respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Abi apklausos rodo, kad homoseksualių asmenų problemos visuomenėje yra girdimos. Tačiau lyčiai neutralios partnerystės instituto įvedimui ir jų teisinio reguliavimo prilyginimui šeimos santykiams pritaria tik 17 proc. visuomenės. Daug didesnė dalis (41-42 proc.) mano, kad nors „homoseksualios poros nėra šeima, tačiau svarbu užtikrinti joms reikalingą teisinę apsaugą sprendžiant jų praktines problemas“. Tai rodo, jog viešojoje erdvėje intensyviai kuriamas mitas, kad mūsų visuomenė yra homofobiška, neatitinka tikrovės. Didžioji dalis jos, nors ir nesutinka, kad homoseksualios poros yra šeima, pritaria tam, jog homoseksualių asmenų bendras gyvenimas būtų teisiškai sureguliuotas.  Lietuvos žmonės supranta, kad teisingumo principas reikalauja vienodas situacijas traktuoti vienodai, o skirtingas – skirtingai. Todėl tos pačios lyties porų praktines problemas reikia spręsti įteisinant ne lyčiai neutralią partnerystę, kuri kurtų šeimos santykius, bet Susitarimą dėl bendro gyvenimo, kuris neimplikuotų šeimos santykių, nesulygintų vienos lyties porų su vyro ir moters šeimomis ir tuo pačiu nesudarytų įsivaikinimo ar pagalbinio apvaisinimo galimybės vienalytėms poroms nei dabar, nei ateityje.

Kiek visuomenė pritaria kad homoseksualios poros gali sukurti šeimą?

 

 

Tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė (55-56 proc.) apklaustų 18 – 74 m. Lietuvos gyventojų nepritartų tam, kad Lietuvoje šeimą galėtų kurti tos pačios lyties poros. Tam pritartų mažiau nei trečdalis (27-31 proc.) respondentų, kurių daugumą sudaro jauni, šeimai dar neįsipareigoję žmonės. 13-18 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Abi visuomenės nuomonės apklausos iš esmės rodo tas pačias tendencijas: partnerystei pritaria mažuma, o prigimtinės vyro ir moters šeimos išsaugojimui ir stiprinimui – dauguma Lietuvos gyventojų.

Retorinis klausimas

Artėjančioje Seimo pavasario sesijoje visuomenė turės unikalią progą įsitikinti: ar mūsų demokratiniu keliu išrinktas Seimas, svarstydamas ypatingai svarbius įstatymus dėl šeimos, įsiklausys į visuomenės ir savo rinkėjų nuomonę, nepasiduodamas  „ideologizuotam“ jo mažumos agitavimui transformuoti mūsų visuomenę ir valstybę, pakertant vyro ir moters šeimos kaip jos pagrindo pamatus.  Tai nėra sprendimas dėl eilinio įstatymo. Jei Konstitucija šeimą įvardina kaip visuomenės ir valstybės pagrindą,  ar šis pagrindas gali būti  keičiamas prieš visuomenės valią?

Audrius GLOBYS

Laisvos visuomenės instituto valdybos pirmininkas

Atnaujinta Penktadienis, 05 kovo 2021 13:48