Ne mano daržas, ne mano pupos?

Manyčiau, jog šis gana populiarus posakis tinka ne visoms situacijoms. O pamąstyti, kodėl žmonės yra abejingi bendrabūvio taisyklėms, norui gyventi gra­žiau, tvarkingiau, paskatino Šilalės daugiabučių renovacija.

Kiek teko bendrauti su Jono Basanavičiaus, Da­riaus ir Girėno, Dionizo Poš­kos gat­vių gyventojais, dau­gelis įvertino renovacijos naudą. Ži­noma, kaip ji bu­vo atlikta, labai priklausė ir nuo pasirinkto projekto. Vie­ni ėmėsi brangesnio varianto, kiti, siekdami pataupyti, – pigesnio. Kita vertus, ne visi rangovai sąžiningai padarė savo darbą.

Dionizo Poškos g. 14-as namas buvo pradėtas renovuoti pats pirmasis, bet baigtas bene paskutinis... Nebuvau nei renovacijos iniciatorė, nei jos norėjau. Girdėjau, jog po trijų bandymų vieno balso persvara laimėjo tie, kurie aktyviausiai rinko parašus. Ką gavome? Iš pažiūros struktūrinis tinkas uždėtas lyg ir tvarkingai, tačiau aplaidumo apstu. Laiptinėse įstačius naujus plastikinius langus, aplink rėmus dar tebegeltonuoja san­darinimo putos. Laiptinių re­­mon­tas turbūt nebuvo įtrauk­­tas į projektą, nes vidu­ri­nioji tebėra tokia pat nušiurusi, kokia buvo prieš 20 me­tų. Lauko laiptai ištrupėję, nuo apskardintų stogelių per lietų teška vanduo. Gyventojai skundėsi, jog kambariuose, išėmus ketaus radiatorius ir prijungus naujus bei įstačius balkonų langus ir duris, nebuvo užtaisytos skylės, neatlikta bent minimali apdaila. Rūsiuose, griaunant pertvaras bei tvarkant šildymo vamzdyną, palikta statybinių atliekų. Tikiuosi, kad neatlikti darbai yra užfiksuoti priėmimo akte. Lauksime, jog viskas bus sutvarkyta be atskiro paraginimo.

Baksnojant į statybininkus, dera pasakyti, kad ir patys, matyt, dar ne visi suprantame, jog šis namas yra mūsų nuosavybė. Už renovaciją teks mokėti ilgus metus ir brangiai. Niekas neateis nušluoti šaligatvio, išpurenti po langais darželio, iššluoti ir bent retkarčiais išplauti laiptinių, nuvalyti langų, niekas nepakeis pašto dėžučių. Prie visų trijų įėjimų į namą yra pastatytos šiukšliadėžės, aplink kurias mėtosi cigarečių nuorūkos, plaikstosi popieriai, nevengiama išmesti iš­ger­to butelio. Manau, tu­riu mo­ralinę teisę tai pasaky­ti, nes žiemą, kaip ir Jonas Sta­ni­šauskas, kasiau sniegą prie įėjimo į laiptinę, ne kartą šlaviau su druska sumaišytą smėlį nuo šaligatvio, kad nesinešiotų į butus, rinkau nuorūkas. Kai kuriems namo gyventojams privalu susitvarkyti savo sandėliukus. Jie tikrai nėra skirti atliekoms kaupti. Atšilus orams, iš jų sklis nemalonus kvapas, įsiveis visokių gyvių - negi kviesimės sanitarijos spe­cialistus?

Nežinau, kas ir už ką yra atsakingas, bet kas mėnesį randu sąskaitą sumokėti kaupiamąsias lėšas. Ar visi moka, kiek jų surinkta, kam pa­nau­do­­ta – mįslė. Gyvenu šiame name nuo praėjusių metų lapkričio, tačiau dar nė karto nebuvo sukviestas gyventojų susirinkimas, nepasitarta, kaip tvarkysimės. Kas turi kviesti, nežinau. O gal nereikia, gal be reikalo kvaršinu galvą – paspirsime numestą nuorūką, už­sidarysime savo bute, ir ra­mu.

Dar šiek tiek ne apie kiemo reikalus. Koks nors užsienietis, pamatęs mūsų gatvėse stovinčius atliekų konteinerius, pašiurptų. Tokios netvarkos nemačiau pabuvoju­si Airijoje ar Anglijoje. Ten mies­telio kvartalo gyventojai tiesiog stebi vienas kitą, ir niekas nedrįsta bet kaip rūšiuoti atliekas. Ar galima kaltinti mūsų šiukšlių vežėjus? Manau, būtų labai neteisinga. Matau, kaip daugiabučių gyventojai nesivargina iš­­lanks­tyti didžiulių popierinių dėžių, bet grūda visą, užkimšdami konteinerio angą. Atliekos aps­kritai beveik nerūšiuojamos, nors stik­lui, plas­tikui ir buitinėms at­liekoms yra skirti specialūs konteineriai. Ne naujiena prie perkrautų šiukšliadėžių pamatyti stiklainių su prarūgusiomis daržovėmis, įvai­riausių rakandų, baldų bei kitokio šlamšto. Tokią netvarką prie nuosavų namų vargu ar išvysi.

Kiek teko girdėti, nuo šių metų bus dvinarė komunalinių atliekų rinkliava - pastovioji ir kintamoji. Pirmąją, kuri bus skaičiuojama pasi­rinktinai pagal objekto, nekilnojamojo turto paskirtį, buto plotą arba gyventojų skaičių, galima suprasti. Tačiau kaip daugia­bu­čio gyventojui bus skaičiuojama kintamoji rink­liava, suvokti sunku. Tar­ki­me, bus apmokestinamas kon­­teinerių svoris, ištuštinimo dažnis, gal bus skaičiuojama pagal išvežtų šiukšliadėžių skaičių ir pan. O kas suskaičiuos, kiek atliekų išpylė daugiavaikė šeima ar koks vienišas pensininkas, kiek žmonių verčia šiukšles į tuos konteinerius ir kaip jų kiekis gyventojams bus padalintas? Ži­nia, brangiai kainavę atliekų tvarkymo fabrikai dirba nuostolingai, brangus yra ir administracijų išlaikymas, todėl lengviausias kelias visą naštą suversti ant gyventojų pečių. Pagyvensime - pamatysime, ar ji bus pakeliama. Juk ne tik tai teks iškęsti: jau šią vasarą, kaip žada naujoji valdžia, bus panaikinta PVM leng­vata šildymui.

Regina ČEIDIENĖ