„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Ministro logika: neliks žmonių – nereikės ir ligoninės

Šilalėje apsilankęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir viceministrė Gintarė Ša­ka­lytė didžiausią dėmesį skyrė rajono ligoninei. Išsiaiškinti, kokia ateitis jos laukia, rūpėjo ir rajono vadovams, ir ligoninės darbuotojams. Tačiau aiškaus atsakymo nei vieni, nei kiti neišgirdo. Visgi nebuvo sunku pastebėti, kad ministerijos vadovai apsilankymu ligoninėje nebuvo patenkinti.

Siūlė neapgaudinėti savęs

Apie tai, jog Šilalė gali netekti ligoninės, kalbama jau kelinti metai. 2010-aisiais joje buvo panaikin­ti Reanimacijos, Chi­rurgijos, Ginekologijos sky­riai. Pernai įstaiga atsipirko dar vienu lovų sumažinimu, bet šiemet savo sąlygas pradėjo kelti Valstybinė akreditavimo tarnyba. Tokia padėtis privertė sunerimti net rajono vadovus – meras Jonas Gudauskas pripažino, kad ligoninės ateitis nebeaiški, ir nėra garantijos, jog investicijos išgelbės pamažu nykstančią įstaigą. Visi tikėjosi, kad ministro vizitas į Šilalę atsakys bent į esminius klausimus, tačiau ir A. Verygai išvykus, jų nesumažėjo. 

Pusdienį praleidęs Kalti­nė­nų pirminės sveikatos priežiūros centre ir Laukuvos ambulatorijoje, po pietų ministras su komanda į savivaldybę atvyko gerokai vėluodamas ir iškart pareiškė, jog yra dalykų, kurie nepriklauso nuo to, kas sėdi ministerijoje. Keičiantis visuomenei, reikia pertvarkyti sistemą, todėl negalima investuoti ten, kur neliko gyventojų. 

„Lankėmės ambulatorijo­se, kur padėtis absoliučiai skir­­­tinga. Lau­kuvoje reikėtų ka­­pitalinių investicijų, bet Eu­­ropos Sąjungos parama bai­giasi, nesame nusiteikę pa­s­kutinių pinigų investuoti į statybas. Ten, kur žmonių mažėja, gydytojai sensta, reikia svarstyti, ką daryti: jungti prie kitos įstaigos, daryti slaugos ligoninę. Privaloma ieškoti sprendimų, kur perkelti ambulatoriją, kad nebūtų šalta, drėgna. Gal paprasčiau būtų žmo­nes nuvežti iki sveikatos priežiūros įstaigos, padėti jiems iš ten grįžti?“ - svarstė ministras. 

A.Veryga tikino, jog Vidaus reikalų ministerija jau rengia žemėlapį, kuriame bus išdėliota, kur ir kokios paslaugų infrastruktūros reikia. Keliai, anot ministro, dabar visur geri, per valandą iš bet kurios šalies vietos galima pasiekti didžiųjų miestų klinikas, todėl nereikia, kad kiekvienoje ligoninėje dirbtų po chirurgą. Ministro įsitikinimu, ten, kur atliekama viena operacija per savaitę, niekas nenori būti operuojamas.

„Reikia tvarkytis ūkiškai ir  neapgaudinėti savęs, o pas­laugos turi būti saugios“, - tvirtino A. Veryga. 

Sienoms perdažyti pinigų neduos

Šilalės ligoninės direktorius Antanas Da­mulis įsitiki­nęs, kad Lietuvoje nėra li­go­ninių, kur būtų atliekama vie­na operacija per savaitę, o chirurgai nepraranda kvalifikacijos dėl to, jog važinėja dirbti į kitas ligonines. 

„Nemanau, kad saugumas pas mus blogesnis. Turime traumatologų, kurie ki­tose ligoninėse operuoja kasdien, turime operacinę, kuri visai nebloga, bet negalime daryti net apendicito operacijos. Koks chirurgas sutiks dirbti tokioje ligoninėje? Daug kartų rašėme ministerijai raštus dėl geriatrijos paslaugos. Yra gydytojas, baigęs kursus, norėtų dirbti skyriaus vedėju, tačiau finansavimo negauname. Ti­kėjomės ES paramos įrangai, remontui – dabar visi nori gydytis suremontuotose palatose, naudotis atskiru tuale­tu“, - savo vizijas ministerijos vadovams dėstė A. Da­mulis. 

Viceministrė G. Šakalytė į tai rėžė tiesiai: neturint Rea­nimacijos skyriaus, geriatrijos paslaugas teikti nesaugu. 

Gydytojo Gintauto Macevi­čiaus argumentai, kad jaunesnius kaip 65 metų ligonius galima suskaičiuoti ant pirštų, ir pamąstymas, jog galima būtų juos gydyti ne 7-8 paras, kaip dabar, o 2-3 savaites, viceministrę supykdė:

„Nemačiau pasaulyje ligoninės, kur žmonės būtų gydomi 2-3 savaites. Skyriaus pavadinimo pakeitimas nieko nekeičia. Jei tai yra priemonė sienoms perdažyti, tai pinigų tam neduosiu!” 

Daugiau kaip pusė Šilalėje nesigydo 

Meras J. Gudauskas klausė, ar nebūtų tikslinga parengti rajonų ligoninių veiklos viziją bent 3-4 metams, kad savivaldybės žinotų, ar tikslinga investuoti į medicinos aparatūrą, skirti lėšų remontui. Dabar nuomonės dėl rajonų ligoninių ateities Seime ir ministerijoje skiriasi, o savivaldybės nebežino, į ką orientuotis. 

Ministras pripažino, kad prognozuoti ateitį, kai rajonuose nelieka žmonių, yra sudėtinga. 

„Teritorinės ligonių kasos dabar analizuoja situaciją ir skaičiuoja pinigus. Kol nesame visko sudėlioję, nenorime kelti panikos, bet ir pasakyti, kaip bus, negalime. Turime galvoti, kad ligoninėse liks būtinoji pagalba, dienos paslaugos, konsultacijos skyriai. O aktyvaus gydymo paslaugų jau ir dabar žmonės ieško kitur“, - pripažino A. Veryga. 

Viceministrė G. Šakalytė patikslino: net 65 proc. šilališkių gydytis išvažiuoja į kitas šalies ligonines. Gal, pasak profesorės, tas skaičius ir nėra visiškai tikslus, tačiau parodo, kokios yra tendencijos. 

„Mes nežiūrėjome, ar tie išvažiuojantys galėtų gauti gy­dy­mą jūsų ligoninėje, o skaičiavome, koks procentas gy­ven­­tojų renkasi gydymą kitur. Ga­­lime kalbėti, kiek ligonių turi gydytis stacionare ir kiek iš tų, kuriuos jūs gydėte, tu­rėjo gydytis ambulatorijose arba gauti dienos stacionaro paslaugas. Analizavome diagnozių kodus ir matėme, jog guldėte į ligoninę ir dėl arterinės hipertenzijos, ir dėl širdies nepakankamumo, nors šios ligos nereikalauja gydymo ligoninėje. Patys gydėte krūtinės anginą, nors tokius pacientus būtina vežti zonduoti. Išvažiuojančiųjų gydytis kitur skaičius rodo, jog aktyvaus gydymo apimtys yra mažos. Ligoninė skirta šiam rajonui, bet žmonės iš jos išvažiuoja. Kam tuomet savivaldybei investuoti?“ - klausė viceministrė.

Atsakyti į me­ro klausimą mi­nis­terijos vado­vams padėjo A. Ve­ry­gos pata­rė­jas Da­rius Kaz­laus­kas, patvirtinęs, kad ministras ligoninių neužda­rinėja – savivaldybės pačios turi nuspręsti, kas ge­­riau: padėti pa­cientams pasiekti gydytoją ar iš­laikyti ligoninę.

Pasak D. Kazlausko, savivaldybės vadovai turėtų gerai pagalvoti, ar reikia teikti tas pačias paslaugas, kaip prieš 30 metų, kai ligoninė buvo pastatyta. Ne komfortas, o sauga ir prieinamumas dabar yra tie kriterijai, kuriuos būtina užtik­rinti, nes reikia gelbėti žmonių gyvybę bei sveikatą. 

„Labai blogai, kad gydytojai važinėja. Geriau būtų, jei tą valandą, kurią jie praleidžia automobilyje, važiuodami iš vienos ligoninės į kitą, skirtų darbui, o pacientą pas gydytoją ir mes galime atvežti. Dabar chirurgai dirba trijose ligoninėse, laksto iš vienos į kitą, po kelias paras nemiega – įsivaizduojate, kokia jų darbo kokybė? Aišku, daro tai ne iš gero gyvenimo“, - tvirtino ministro patarėjas. 

D. Kazlauskui pasiūlius ranką prie širdies pridėjus pasakyti, ar salėje susirinkę politikai ir medikai patys sutiktų būti operuojami Šilalės ligoninėje, vienintelis A. Damulis vos girdimai šnipštelėjo: „Ope­ruotųsi“...

Ligonius skaičiavo ant pirštų

Ne ką daugiau vilčių suteikė ir ministro A. Verygos bei viceministrės G. Šakalytės apsilankymas Šilalės ligoninėje. Iš pradžių teigęs, kad jie su kolektyvu nesusitiks, vis dėlto A. Damulis sukvietė į salę ligoninės personalą. Tačiau prieš tai panoro parodyti, kaip gerai aprūpinta ir sutvarkyta ši sveikatos priežiūros įstaiga. 

Ministerijos vadovai buvo vedžiojami iš vieno skyriaus į kitą, rodomos masažinės vonios ir treniruokliai, bet jiems į akis labiausiai krito tušti koridoriai ir kabinetai.

„O kur ligoniai? Kodėl visur tuščia?“ - klausinėjo viceministrė, nenorėjusi net girdėti Ši­lalės „specifikos“: tuščia dėl to, jog po pietų į kaimus nevažiuoja autobusai...

Paklausta, ar ministerija taip griežtai vertina ligonines ne dėl to, kad nori jas uždaryti, viceministrė pakvietė kartu paskaičiuoti, kiek pacientų gydosi Vaikų ligų skyriuje. Tačiau pravėrus poros palatų duris, buvo matyti tik tuščios lovos. Trečioje buvo vienas vaikas. Paaiškėjo, kad didžiuliame skyriuje penktadienį iš viso buvo gydomi tik 8 vaikai.

„Vasara, dabar nedaug serga“, - viceministrei teisinosi skyriuje dirbusi gydytoja. 

Tačiau ir kituose skyriuose ligonius buvo galima skaičiuoti ant pirštų. Aktyvaus gydymo paslauga penktadienį buvo teikiama vos 17 ligonių. Pilnas buvo tik Slaugos skyrius, kuriame slaugomi 32 pacientai. 

„Negaliu pasakyti, griežtai ar negriežtai vertiname ligonines, nes vertiname sąžiningai - pagal tai, ar pacientams jos yra saugios. Tą nustato Valstybinė sveikatos priežiūros įstaigų akreditavimo tarnyba. Manau, kad kiekvienas pacientas nusipelno saugios medicininės pagalbos, nesvarbu, kur jis gyvena. Pažiūrėkite, kiek teismų dėl pacientams padarytos žalos vyksta tuose rajonuose, kur savivaldybės išlaiko Gimdymo skyrius, per metus priimančius po 60-80 naujagimių. Tokie dalykai vyksta ne dėl ministerijos kaltės. Labai gerai, kad savivaldybės rūpinasi gyventojų sveikatos priežiūra – jos ir turi padėti įstaigoms, nes yra jų steigėjos. Bet ar žmogus, per metus mašiną vairuojantis du kartus, važiuoja saugiai? Tokį palyginimą galima taikyti ir gydytojams, todėl daug žmonių ir išvyksta gydytis kitur“, - tvirtino viceministrė G. Šakalytė. 

Pinigai ten, kur ligoniai

Susirinkus į salę ligoninės darbuotojams, A. Damulis uždavė tą patį klausimą:

„Kokia mūsų ateitis? Ar būsime reikalingi?“ Ir pripažino, jog laikraštyje perskaitę, kad ligoninę gali uždaryti, ir medikai, ir ligoniai pradeda panikuoti. 

Sveikatos apsaugos minist­ras paaiškino tą patį, ką jau buvo sakęs politikams: ar ligoninės reikės, ar ji teiks paslaugas ir kokios jos bus, priklausys nuo to, ar norės kas jas gauti.

„Nesakome, kad ligonines reikia uždaryti, tik svarstome, kokios jos turi būti. Klausimas, ar visų paslaugų, kurias teikiate, reikia. Jau dabar į klasterių ligonines išvežami gydyti insultą ir infarktą patyrę pacientai, nebereikia Ginekologijos skyrių, nes visuomenė sensta. Važiuojame į rajonus, kad patys įsitikintume, kiek turite pacientų. Jei jų daug – ligoninės reikia, jei mažai – iš ko jai išgyventi?“ - aiškino A. Veryga.

Pasak sveikatos apsaugos mi­nistro, rajonų ligoni­nėms dabar sunku, nes di­­de­lė dalis gyventojų išvažiuoja į did­miesčių ligonines, ten kon­cent­­ruojasi ir pinigai. Todėl rei­kia galvoti, kokias paslaugas ligoninė gali teikti: pavyzdžiui, ar reikia Vaikų ligų skyriaus, jei tų vaikų jau nebeliko, uždarinėjamos mokyk­los.

„Kokias paslaugas teiksite, priklausys nuo to, ar bus ką gydyti. Jei žmonių nebus, ministerija jų nepadaugins, iš ki­tur neatveš. Bet jei su­gebėtumėte pakilti nuo rajono lygio, ligoninės galėtų tapti specializuotomis: viename rajone teiktų vienas, kitame – kitas paslaugas, bet ne visur visas. Tada ir specialistai turėtų darbo, nereikėtų jiems lakstyti iš vienos vietos į kitą“, - tikino A. Veryga. 

Ministras ramino medikus, jog ne tik gydytojų, bet ir gerų slaugytojų visada reikės - jei ne Šilalėje, tai už 30 kilometrų, ir kvietė nedepresuoti, nežiūrėti į darbo pakeitimą kaip į pasaulio pabaigą: dabar ne tie laikai, kad, įsidarbinęs vienoje įstaigoje, ten ir liktumei visam gyvenimui. 

Padidinti atlyginimus sutrukdė atostogos?

Nors A. Damulis sakė, jog me­dikai turi daug klausimų ministrui, diskusija mezgėsi sunkiai. Išsklaidyti slegiančią ty­lą panoręs gydytojas G. Ma­ce­vi­čius ligoninės direktoriui padarė meškos paslaugą: paklausė, kada ministerija, kaip buvo žadėta, slaugytojoms 8 proc. padidins atlyginimus. Sve­­čiai susižvalgė, o iš vietos pašokęs A. Damulis pradėjo aiškinti, kad gydytojas veikiausiai nebuvo gamybiniame pasitarime ir todėl nežino padėties. 

„Pažadu ministrui, viceministre pažadu, patarėjui ir jums visiems: algos bus pakeltos 8 proc. gydytojams bei slaugytojoms. Kadangi aš atos­­togavau, nebuvo padaryta, ir atostogavo mūsų stebėtojų taryba, ir pirmininkas sirgo – negalėjome sukviesti. Po Žolinės žadame staigiai sukviesti ir bus viskas išspręsta. Rugsėjo 1 d. pažadu, kad bus viskas padaryta“, - greitakalbe bėrė ligoninės vadovas. 

Ministras paaiškino, jog tam, kad ligoninių vadovai išmoktų dirbti ūkiškai, Seime ir yra įregistruotas siūlymas susieti jų atlyginimus su vidutiniu medikų atlyginimu.

Galbūt, jeigu toks įstatymas būtų priimtas, direktorius pirmiau pasirūpintų įvykdyti Vyriausybės nutarimą padidinti medikų algas, o tik paskui jau išsiruoštų poilsiauti...

„Ne sienos yra pagrindinis turtas, o žmonės. Suprantu, kad 8 proc. didesnis atlyginimas nėra tai, ko jūs laukiate, bet ministerija pinigų turi tiek, kiek surenka Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Tai irgi motyvas dirbti ūkiškai, kad ligoninėse nestovėtų tuščios lovos, nes jas reikia išlaikyti. Turite pasirinkti, ar norite išsaugoti viską, kas yra, bet su sąlyga, kad uždirbsite mažai“, - siūlė A. Veryga.  

Kada ir kokius sprendimus teks priimti mūsų savivaldybei, kol kas neaišku. Tačiau akivaizdu, jog ligoninė yra pustuštė ir formaliai jau tapo slaugos įstaiga. Greičiausiai tokia ateitis jos ir laukia. Ligoninių, kuriose žmonės nelinkę gydytis, viceministrės G. Šakalytės duomenimis, yra daug. Kaltę dėl to veikiausiai turėtų prisiimti ir savivaldybių vadovai, ligonines pavertę politinės atramos taškais. 

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Atnaujinta Antradienis, 22 rugpjūčio 2017 08:47