Neįgaliojo gyvenimą civilizacija aplenkė
Kol žmogus sveikas, jokie vargai nebaisūs – viską gali pats pasidaryti. Tačiau susirgęs, tapęs neįgaliu, staiga atsiduri tarsi ant bedugnės krašto: iššūkiu tampa net menkiausia kliūtis. Prisišaukti artimųjų pagalbos pavyksta ne visada, todėl akys krypsta į valdžią. Ir tai suprantama. Tuo labiau, kai politikai iš visų kampų gieda dainelę apie pagalbą „paprastam žmogui“. Todėl nieko keisto, kai nesulaukus tikėtos paramos, apima pyktis, jog niekam tu nesi reikalingas. Deja, tas laikas, kai bus pasirūpinta kiekvienu vargstančiu, ko gero, ateis dar negreitai.
Daiva BARTKIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.73