„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Žadeikiuose atgimsta bendruomenės gyvenimas

Apie regionuose mirštančią kultūrą kalbama jau kelis dešimtmečius. Tačiau žadeikiškiai neigia tokią nuos­ta­tą, ir gali būti, kad netrukus į Žadeikius trauks ne tik aplinkinių, bet ir tolimesnių vietovių gyventojai.

Tikriausiai ne veltui Žadeikių seniūnijos simboliu pasirinktas geltoname fone stovintis tvirtas ąžuolas. Beje, atvykusiems į seniūniją nereikia galvoti, kur fotografuotis – tokia vieta įrengta ir pasitinka kiekvieną vos duris pravėrusį lankytoją. Dar nuo mokyklos laikų likusių Lietuvos kunigaikščių port­retų fone stovi trys vėliavos (Lietuvos, Šilalės ir Žadeikių), o centre pakabintas ir Žadeikių herbas.

„Niekas nežino, iš kur kilo vietovės pavadinimas – nuo seno ši gyvenvietė vadinta Šventais. Dar ir dabar turime Šventų gatvę, o senieji žadeikiškiai sako, jog mokėsi Šventų, o ne Žadeikių mokyk­loje. Būtent šį žodį simbolizuoja ąžuolo viršūnę puošiantis kryžius. Žemiau esanti iš medžio šakų suformuota kryžkelė irgi simboliška – žymi buvusių didžiųjų dvarų skaičių, o ąžuolo lapų yra tiek, kiek turime kaimų“, – 2019-aisiais patvirtintos heraldikos esmę atskleidžia Žadeikių seniūnas Faustas Meiženis.

Tačiau jis neslepia – bendruomenės gyvenimas yra apmiręs.

„Faktiškai viskas apmirė, uždarius mokyklą. Nebaksnosiu pirštu, ieškodamas kaltų, bet pasakysiu taip: dirbti yra viena, o gauti algą yra kas kita. Nemanau, jog pakanka sudalyvauti dviejuose renginiuose per metus, tokia „kultūrinė“ veikla nėra veikla. Tad iš naujosios Kultūros centro atsiųstos specialistės tikimės labai daug. Juo labiau, kad Jolanta yra vietos gyventoja, ją pažįstame ir pasitikime, o iniciatyvos jai irgi netrūksta. Kita vertus, nors teskirta vos 0,375 etato, tikiu, jog šįkart mums pavyks“, – pristatydamas naująją vokalinio ansamb­lio „Žarija“ dirigentę J. Kažukauskienę, kalbėjo seniūnas.

Į šias pareigas Jolanta yra paskirta tik nuo vasario, tad darbas vos įsibėgėja. Anot J. Kažukauskienės, pirmieji susitikimai su gyventojais teikia nemažai vilties efektyviam darbui.

„Esu folkloro specialistė, bet man įdomi ir kitokia veikla, kitokia muzika. Visiems sakau, kad muzika gydo, ir tai įrodau konkrečiais pavyzdžiais. Smagu, jog dar nė nepradėjus realiai dirbti, sulaukiau žadeikiškių palaikymo, žinučių, kad žmonės nori būti vieno ar kito kolektyvo nariais. Nustebino poreikis dainuoti romansus, groti kank­lėmis ir kt. Manau, jog bendras mūsų visų darbas duos vaisių ir Žadeikiai dar sudrebins Šilalės kultūros padangę“, – įsitikinusi entuziazmo nestokojanti Šilalės kultūros centro darbuotoja.

Pirmieji susitikimai su Žadeikių gyventojais vyko prieš Užgavėnes, buvo aptariamos ne tik šios šventės tradicijos, bet ir galimybė senąsias tradicijas apjungti su šiuolaikiškumu. 

„Žmonės neretai net nebeprisimena Užgavėnių, o juk ne taip seniai šeimininkės spręsdavo dilemą, blynus kepti ar duris užsirakinti, kad persirengėliai „zbitkų“ nepridarytų. Žadeikiuose pastaruoju metu durų nebereikėjo rakinti, o ir blynų nelabai kas bekepdavo. Tai, ko gero, geriausiai ir atspindi mūsų seniūnijos kultūrinę veiklą“, – apgailestavo F. Meiženis.

„Nesvarbu, kad Žadeikiuose dirbsiu tik 15 valandų per savaitę – manau, jog atsiras entuziastų, subursime branduolį, o prie mūsų ims jungtis ir abejojantieji. Esu tuo tikra, nes dirbu tokį darbą ne vienerius metus Norkaičių amatų cent­re ir tikrai neblogai sekasi. O kai matau žadeikiškių susidomėjimą, ir pa­ti degu noru kuo greičiau pradėti bend­rą veiklą. Kaip seniūnas ir sako – svarbu turėti idėjų, tikėti žmonėmis. Kultūros darbuotojo duona nėra leng­va, čia nėra darbo „nuo – iki“. Bet man patinka matyti žmonių emocijas, patinka kurti, padėti įgyvendinti svajones. Kartais žmonės patys nežino, kiek daug gali padaryti, kokių gabumų turi. Todėl stengsiuosi, jog šitos jų savybės atsiskleistų. Noriu užrašyti senųjų žadeikiškių pasakojimus, dainas, kad po mūsų liktų istorinis šio krašto kultūros archyvas. Štai todėl esu ir savanorė, lankau senjorus, su jais bendrauju – man tai yra svarbu“, – sako J. Ka­žu­kaus­kie­nė.

Žadeikių seniūnas F. Meiženis didžiuodamasis pristatė ir naują salės įrangą kultūriniams renginiams. 

„Viskas senokai nupirkta, bet dėl pandemijos teko renginius atšaukti, nukelti. Taip viskas ir liko laukti geresnių laikų. Turime naują, išmontuojamą iki reikiamo dydžio sceną su elektra valdomomis portjeromis, visiškai naują apšvietimo bei įgarsinimo sistemas, salėje galėtume susodinti apie 150 žiūrovų, tad drąsiai galima teigti, kad tokios neturi ne tik nė viena rajono seniūnija, bet jos galėtų pavydėti ir Šilalė“, – vedžiodamas po naująsias, dar dažais kvepiančias erdves, pasakojo F. Meiženis.

Anot J. Kažukauskienės, čia galima ne tik patiems koncertuoti, bet drąsiai kviestis svečius, organizuoti rajono renginius. Žadeikius sudrebinsianti šventė planuojama gegužės 21-ąją: tądien ža­dama iškilmingai atverti dienos cent­ro senjorams „Šventai“ duris, bus mi­nimos kraštiečio kunigo Sta­nislovo Rim­kaus 110-osios gimimo ir 80-osios mirties metinės. Jau ruošiamasi ir didžiosioms pavasario šventėms – Šv. Ve­lykoms, Motinos ir Tėvo dienų minėjimams, gegužės pra­džioje Žadeikiuose tu­rėtų įvykti ir Že­maitijos zonos folkloro festivalis „Mo­linė asla“ bei daugelis kitų renginių. 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.