Patiriu smurtą – kur kreiptis pagalbos?

Smurtas nėra vien fizinis kito žmogaus sužalojimas – jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologi­niu, ekonominiu ar seksualiniu kenkimu. Nors smurtas gali būti nematomas ar pateisinamas aukos ir visuomenės, o smurto žymės – slepiamos nuo aplinkos, svarbu supras­ti, kad padariniai tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai yra milžiniški. 

Specializuotame kompleksiniame pagalbos centre (SKPC) dirbanti Moterų informacijos centro programų vadovė Rugilė Butkevičiūtė pažymi šiemet jaučiamą smurto at­ve­jų padidėjimą. Anot jos, 2022 m. pirmąjį ketvirtį SKPC  gavo 7303 pranešimus, o 2021-ųjų pirmąjį ketvirtį – 6191. 

Fizinis smurtas – lengviausiai pastebimas

Nors žmonės dažniausiai ge­ba įvardinti skirtingas smurto formas, tik maža dalis gali detaliau papasakoti, kaip jas atpažinti ir kas po jomis slepiasi. 

Fizinis smurtas – lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama kenkimo forma. 

R. Butkevičiūtė pažymi, jog kiekvienas asmuo smurtą supranta skirtingai ir jį vertina priklausomai nuo buvusių patirčių: „Vieni patraukimą už rankos vertina kaip fizinio smurto išraišką, o kiti fiziniu smurtu laiko spardymą, smaugimą, daiktų mėtymą“. 

Ji akcentuoja, jog svarbu suprasti, kad fizinis smurtas yra bet kokio fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas.

„Turime nemažai atvejų, kuo­met smurtautojas arba smurtautoja mėto įvairius daiktus: vazas, lėkštes, knygas, telefonus. Žinome situacijų, kai karantino metu smurtautojai sa­vo antrąją pusę užrakindavo kambaryje ir neišleisdavo. Visa tai – irgi fizinis smurtas“, – atkreipia dėmesį SKPC teisininkė. 

Psichologinis smurtas: kaip atpažinti? 

R. Butkevičiūtė akcentuoja, jog tobulų santykių nebūna, todėl itin svarbu gebėti atskirti konfliktą nuo psichologinio smurto.

„Pyktis yra viena iš mūsų emocijų ir ją būtina išreikšti. Taigi, jei mes nesutariame dėl neišplautų indų, atostogų vietos ir laiko ar konfliktuojame dėl to, kiek galime išleisti pinigų vaiko būreliams, – viskas yra normalu ir priimtina, jeigu tokiame konflikte abu asme­nys yra lygūs, vienas kito nebijo. Tačiau konfliktuojant dėl tų pačių dalykų psichologinio smurto akivaizdoje, egzistuo­ja nelygios galios pozicijos: vienas inicijuoja pyktį, o kitas bijo kažką daryti, kad nesukeltų pa­pildomų grėsmių“, – aiškina spe­cialistė. 

Anot jos, jeigu jus menkina, žemina, verčia jausti kaltę, išjuokia jūsų įsitikinimus, neleidžia bendrauti su draugais ar pramogauti atskirai nuo ant­rosios pusės, – tai taip pat yra psichologinis smurtas. 

Šiandienos grėsmė – ekonominis smurtas

Šie sudėtingi laikai, kuomet kasdien kinta ekonominiai šalies rodikliai ir situacija apgaubta daugeliu nežinomųjų, yra puiki terpė ekonominiams smurtautojams. Jie kontroliuoja savo auką, liepdami atsiskaityti už išleistus pinigus, tikrindami čekius bei klausdami, kodėl buvo pirkta viena ar kita prekė.

Neretai antrosioms pusėms yra neleidžiama dirbti ir sakoma, kad šeima bus pasirūpinta.  

R. Butkevičiūtės teigimu, pinigai visuomet buvo jautri te­ma, apie kurią dažniausiai nekalbama nei su tėvais, nei su draugais, todėl smurtautojui pa­kankamai lengva kontroliuoti savo antrąją pusę.

„Nuo mažens vyrai yra mokomi uždirbti pinigus, o moterys – uždirbti ne daugiau už savo vyrą. Kai vaikai paauga ir vyras nori skirtis, tai tampa prob­lema, nes moterys nebesugeba savęs išlaikyti. Todėl raginu visas moteris galvoti apie save, kad ir kokie tvirti jūsų santykiai būtų. Hipotetiškai pagalvokite apie tai: jeigu rytoj reiktų išeiti iš namų – ar galėsite išgyventi pačios ir išlaikyti ne tik save, bet ir vaikus?“ – klausia SKPC teisininkė.

Seksualinis smurtas egzistuoja ir santuokoje

R. Butkevičiūtė teigia: nepai­sant to, jog seksas yra svarbi santykių dalis, ji privalo būti maloni abiem partneriams ir vykti tik tada, kai abu to nori. 

„Egzistuoja tokios šalys kaip Indija ar Afrika, kuriose tiesiog negali būti išprievartavimo santuokoje. Lietuvoje situa­cija yra kiek kitokia – nors LR Baudžiamajame kodekse nėra atskiro straipsnio apie santuokinį išprievartavimą, turime numatytas atsakomybes už išža­gi­nimą ir seksualinį smurtą ar­timoje aplinkoje“, – sako R. But­kevičiūtė.

Prie seksualinio smurto veiksmų priskiriamas priverstinis neleidimas naudotis kontracep­tikais, vertimas santykiauti ar stebėti pornografinius veiksmus, grasinimas palikti antrąją pusę ir išeiti pas kitą dėl to, kad asmuo nenori mylėtis. 

Pagrindinis specialistės patarimas – kalbėti ir stengtis išsiaiškinti priežastis, kodėl ant­roji pusė nenori mylėtis. R. But­kevičiūtės teigimu, didelė tiki­mybė, kad išsiaiškinsite, jog part­neris ar partnerė neturi jėgų, nes visą dieną tvarkėsi ar pavargo darbe, yra neišsimiegojusi, nes naktį prižiūrėjo besiblaškantį kūdikį, ar paprasčiausiai žmogaus nejaudina tai, ką daro jo antroji pusė. 

„Kalbantis galima pagerinti seksualinius santykius ir mėgautis kokybišku gyvenimu“, – priduria specialistė. 

Kreiptis pagalbos – būtina 

Smurtas artimoje aplinkoje – labai sudėtinga nusikalstama veika, kurią sistemiškai vykdo pats artimiausias žmogus. 

„Kad ir kokias smurto formas patiria asmuo, jis nuolat gyvena jausdamas stresą, įtampą. Jam sunku priimti sprendimus, neaišku, kaip tai nutraukti. Neretai atrodo, jog tai niekada nesibaigs, todėl palaipsniui ateina „susitaikymo“ būsena ir dingsta kovingumo dvasia“, – sako SKPC teisininkė.

Pasak jos, specialistai, dir­ban­tys su smurtą patirian­čiais asmenimis, turi patirties su skirtingomis situacijomis, tad pui­kiai žino visą smurto dinamiką, mato tam tikrus dės­nin­gumus ir gali atliepti bei paneigti smurtautojo grasinimus. 

„Nors draugai ir pažįstami yra labai svarbi parama, netu­rint specializuotų žinių, bus sun­ku išsiaiškinti, kas jų ar­timąjį laiko nesaugiuose ir nelaiminguose santykiuose“, – tvir­tina R. Butkevičiūtė.

Ji priduria: „Gyvename vi­suo­menėje, kuri socialiniuose tink­luose rodo tobulą gyvenimą bei gėdijasi artimiesiems pasakoti apie tai, kas vyksta už uždarų namų durų. Todėl specialistas yra puiki išeitis, norint gauti pagalbą ir niekam už tai „neatsiskaityti“, – jūs galite paskambinti šiandien, gauti atsakymą į kamuojantį klausimą ir vė­liau skambinti tik po me­tų ar kelerių. Nėra jokio įsipa­rei­go­ji­mo iškart skirtis – galite nemokamai pasikonsultuoti ir iš­si­aiškinti, „kas būtų, jeigu būtų“. 

Pasak specialistės, dabarti­niais laikais labai populiaru kalbėti apie meilę sau ir laiką sau, tačiau negali būti didesnės meilės sau, nei gyventi saugioje aplinkoje. 

Nemokamos pagalbos galimybės 

R. Butkevičiūtė sako, jog daž­niausiai praeina labai daug laiko, kol vykstantis smurtas yra pripažįstamas smurtu. Deja, visuomenėje vis dar egzistuoja stigma, kad išsiskyrusi moteris yra ne tokia vertinga, moterys bijo likti vienos, todėl verčiau pasilieka su smurtautoju. 

„Mes gyvename tik vieną kartą, todėl neaukokime savo gyvenimo kokybės, fizinės ar psichinės sveikatos, asmeninio tobulėjimo. Didžiausia smurto rizika – sumokėti didžiausia kaina – savo gyvybe“, – akcentuoja R. Butkevičiūtė. 

Ji pabrėžia prieinamas ne­mokamos pagalbos galimybes ir ragina nesigėdyti kreiptis į Spe­cializuotos komp­lek­si­nės pa­galbos centro specia­lis­tus: „Jei­gu mes moka­me mo­kes­­čius ir sakome, kiek daug atiduodame valstybei, pa­sinau­do­kime šiomis ne­mo­ka­momis galimybėmis, už­duo­ki­me tei­si­ninkams, psichologams rū­pi­mus klausimus ir gau­­kime atsakymus, kurie gali pa­keisti mūsų gyvenimą“. 

Kreiptis nemokamos pa­galbos galima SKPC bend­ruoju pagalbos numeriu (8-700) 5-55-16 (pirmadienį–penktadienį, 8–20 val.), taip pat per puslapyje www.specializuotospagalboscentras.lt esantį livechat (pir­madienį–penktadienį, 8–18 val.).

Aktualią informaciją apie krizines situacijas bei smur­tą artimoje aplinkoje rasite nacionalinėje psichikos sveikatos svetainėje www.pagalbasau.lt.

Jei smurtas artimoje aplin­koje kelia grėsmę jūsų sveikatai ar gyvybei, skambin­kite 112.