„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Prie savivaldybės deklaruosis tik benamiai

Dalis gyventojų su nerimu laukia gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pokyčių. Šie numato, kad per 12 mėnesių nuo įstatymo pakeitimų įsigaliojimo (t.y. iki 2017-ųjų pabaigos) visi privalės deklaruoti tikslią savo gyvenamąją vietą arba pateikti prašymą įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Šitai labiausiai gąsdina tuos, kurie neturi nuosavo būsto - kur deklaruotis, jei neatsiranda geranoriškų giminaičių ar buto, kurį nuomuojiesi, savininkas nesutinka pasirašyti nuomos sutarties?

Deklaruotis prie savivaldybės – benamių, našlaičių ir kalinių privilegija

Priėmus gyvenamosios vie­tos deklaravimo įstatymo pa­keitimus, prie savivaldybės registruoti asmenys iki 2017 m. pabaigos privalės deklaruoti tikslią gyvenamąją vietą. Priešingu atveju jų duomenys apie deklaruotą gyvenamąją vietą bus panaikinti automatiškai. Prie savivaldybių 6 mėnesių laikotarpiui dek­laruoti bus galima tik benamius, buvusius vaikų globos institucijų auklėtinius, asmenis, priverstinai gydomus psichikos sveikatos priežiūros įs­taigose, taip pat kalinčiuosius izoliatoriuose ar pataisos įstaigose. Tokie įstatymo pakeitimai priimti, tikintis, jog tai padės gauti tikslesnę gyventojų apskaitą bei sumažins įvairių pašalpų prašytojų skaičių.

Į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą statistiškai patenka kas 33 Lietuvos gyventojas. Lapkričio 3 d. duo­menimis, prie Šilalės rajono savivaldybės į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų aps­kaitą įtraukta net 417 gyventojų. Paprastai tariant, šie žmonės yra deklaruoti prie savivaldybės. Galima tik spėti, jog daugelis jų tiesiog neturi nuosavo būsto, gyvena pas gimines ar nuomojasi butą.

Gali nutrūkti net pensijų mokėjimas

Būtina žinoti, jog, nedeklaravus tikslios gyvenamosios vietos, gali iškilti nesklandumų, registruojant vaikus į darželį, prašant išmokų ar pašalpų, taip pat gaunant pensijas ar net atsiimant vairuotojo pažymėjimą. Šios paslaugos glaudžiai susijusios su gy­venamosios vietos deklaravimu. Dar spalio mėnesį Socia­linės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, jog maždaug 11 tūkst. Lietuvos gyventojų gali nutrūkti socialinių išmokų ar pensijų mokėjimas.

Šilalės savivaldybės Personalo ir ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Inga Jonušauskaitė paaiškino, kad, asmenims, kurie neturi savo būsto ir jį nuomojasi, deklaruojant gyvenamąją vietą, turi būti pateikiamas raštiškas gyvenamosios patalpos savininko sutikimas arba dokumentas, patvirtinantis teisę gyventi toje patalpoje. Tokiu dokumentu gali tapti nuomos ar panaudos sutartis, suteikianti teisę gyventi bute, tad atskiro nuomotojo sutikimo nebereikia. Tačiau, kaip žinia, daugelis butų bei namų savininkų savo nekilnojamąjį turtą nuomoja nelegaliai, vengdami mokesčių valstybei. Todėl ir nuomos sutartį, bent jau legalią, gauti yra sudėtinga.

Nuomininkai nuomotojams sąlygų nekelia

„Kai gyvenau Šilalėje, gyvenamąją vietą buvau deklaravusi pas mamą, kitame rajone. Tačiau tai kėlė nepatogumų, kreipiantis dėl maisto davinio nepasiturintiems asmenims – turėjau važiuoti ten, kur esu deklaruota. Prob­lemų iškyla ir balsuojant, todėl, pavyzdžiui, Seimo rinkimuose balsuoti teko išankstinio balsavimo metu. Nuomos sutartį pasirašiau su savininku, bet nesu tikra, ar ji yra legali. Greičiausiai - tik šiaip sau. Štai mano draugei, turinčiai du vaikus, butą rasti yra be galo sunku. Dauguma butų savininkų iškart teiraujasi apie turimus gyvūnus ir vaikus – tarsi kas nors būtinai sugadins jų turtą. Todėl ji nuomotojams jokių sąlygų nekelia, kad tik leistų apsigyventi. O ką jau kalbėti apie leidimą prisiregistruoti ten“, – kalbėjo vardo nenorėjusi atskleisti buvusi šilališkė.

„Man su vyru nuomojamame bute deklaruotis nereikia, nes tebesame registruoti pas tėvus. Jie taip pat gyvena Šilalės rajone, tad, bėdai prispyrus, galėtume kreiptis į tą pačią savivaldybę. Dabartiniame bute tikimės ilgiau neužsibūti, todėl deklaravimu jame ir nesidomėjau. Vis dėlto esu tikra, jog šeimininkui mintis apie mūsų norą deklaruoti gyvenamąją vietą jo bute nepatiktų. Tuo labiau, kad jis nenorėjo pasirašyti jokios sutarties, mokesčių nuo gautų nuompinigių greičiausiai taipogi nemoka“, – pasakojo Ingrida, nesutikusi atskleisti savo pavardės.

Gyvenamųjų būstų savininkų baimės – nepagrįstos

Neretai butų savininkai vengia sudaryti sutartis su nuomininkais, mat baiminasi, jog dalį pelno turės atseikėti valstybei mokesčių pavidalu. Kita vertus, dažnas buto savininkas pripažįsta, jog net ir legaliai nuomodami butą, vargu ar leistų svetimiems jame deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Juolab, kad ir visuomenėje yra įsigalėję mitai, jog tuomet nebepavyks iškeldinti, pavyzdžiui, nemokių nuomininkų, pridariusių skolų, neatsiskaitančių už nuomą bei pan. Taip pat daugelį baugina šeimos su vaikais – esą deklaravus vaiką, iškraustyti šeimos nebūtų galima, nes įsikištų Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

„Savininkas neturi pagrindo neleisti deklaruoti gyvenamosios vietos asmenims, kurie vienais ar kitais pagrindais gyvena jam priklausančiame būste. Deklaravimas – tik administracinė procedūra, kai nurodoma vieta, kurioje asmuo faktiškai gyvena. Būsto savininko teises gina Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, kuriame yra nustatyti atvejai, kada gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys gali būti panaikinti, patikslinti ar pan. Nuo 2016 m. sausio 14 d. būsto savininkai gali nustatyti datą, iki kurios leidžia gyventi bei deklaruoti gyvenamąją vietą nuomininkams. Suėjus nustatytam terminui, laikinų gyventojų gyvenamosios vietos duomenys Gyventojų registre panaikinami automatiškai“, – aiškino I. Jonušauskaitė.

Nuomininkams – jokių išskirtinių teisių

Reikia paminėti, jog tarp buto nuomotojo bei nuomininko pasirašyta nuomos sutartis neprivalo būti patvirtinta notariškai. Tad ir norint deklaruoti savo gyvenamąją vietą nuomojamame bute, užtenka turėti paprastą sutartį. Beje, gyvenamosios vietos deklaravimas nuomininkui nesuteikia jokių turtinių teisių į būstą, taigi ir šito savininkai neturėtų baimintis.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga taip pat nenurodo jokių apribojimų, panaikinant nepilnamečių vaikų duomenis. Jų aiškinimu, vaiko gyvenamoji vieta deklaruojama kartu su tėvais, įtėviais ar kitais atstovais. Tad iš nuomojamo būsto išsikraustantys tėvai išdeklaruojami kartu su vaikais.

Lietuvoje gyvenantys asmenys privalo deklaruoti gyvenamąją vietą arba būti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, o išvykstantys iš šalies ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui – deklaruoti išvykimą.

Šiuo metu į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Lietuvoje yra įtraukta apie 106 tūkst. žmonių.

Morta MIKUTYTĖ

Atnaujinta Penktadienis, 16 Gruodžio 2016 09:05