Redakcija

Aptarti bendrovių veiklos rezultatai

Šilalės rajono savivaldybė skelbia, kad kovo 18-19 d. rajono vadovai bei atsakingi specialistai lankėsi savivaldybės kontroliuojamose uždarosiose akcinėse bendrovėse, susitiko su jų vadovais ir darbuotojais, susipažino su darbo aplinka.

Aptarta savivaldybei priklausančių UAB „Šilalės autobusų parkas“, UAB „Šilalės šilumos tinklai“, UAB „Gedmina“, ir UAB „Šilalės vandenys“ veikla, bendrovių finansinės ataskaitos, svarstyti veiklos gerinimo planai bei sprendžiami kiti aktualūs, su įmonių veikla susiję klausimai. Informuojama, kad savivaldybės ir įmonių atstovai kalbėjosi apie projektų vykdymą, darbo užmokesčio pokyčius, apžiūrėtos bendrovių administruojamos patalpos.

Nurodoma, jog UAB „Šilalės vandenys“ 2023 m. baigė pelningai – metų pabaigoje pelnas siekė 185 tūkst. eurų, nors metus prieš tai įmonė buvo patyrusi 99 tūkst. Eur nuostolių. Pelnui įtakos turėjo pajamų padidėjimas ir sumažėjusios kuro, šilumos bei elektros energijos sąnaudos.

UAB „Šilalės šilumos tinklai“ 2023-iuosius baigė su minimaliu pelnu – 2800 Eur. Tačiau, pasak savivaldybės atstovų, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad 2022 m. bendrovės nuostolis buvo 121 tūkst.  Eur, todėl džiugina, kad po ilgo laikotarpio bendrovei pavyko išbristi iš nuostolių. Tokiam pokyčiui įtakos turėjo sumažėjusios kuro ir elektros energijos sąnaudos, debitorinio įsiskolinimo sumažėjimas 154,800 Eur. Savivaldybės vadovai teigiamai įvertinimo ženklų gyventojų įsiskolinimo bendrovei sumažėjimą, t. y. net 74 tūkst. Eur. Tai rodo, kad bendrovė intensyviai ieško skolų išieškojimo galimybių.

Deja, lyginant su praėjusiais metais, pablogėjo UAB „Gedmina“ finansiniai rodikliai. Per 2023 m. bendrovė patyrė 20 tūkst. 400 Eur nuostolį, nors 2022 m. jos pelnas buvo 5800 Eur. Pasak bendrovės atstovų, tokia situacija susiklostė dėl padidėjusių išlaidų, susijusių su darbo užmokesčiu, bei sumažėjusių pajamų.

Bene sudėtingiausia padėtis yra UAB „Šilalės autobusų parkas“, kuris 2023 m. užbaigė su 25 tūkst. 100 Eur nuostoliu. Tuo tarpu prieš metus bendrovės pelnas sudarė 12 tūkst. 800 Eur. Nurodoma, jog tokiems nuostoliams įtakos turėjo sumažėjusios mokinių pavėžėjimo pajamos, padidėjusios darbo užmokesčio išlaidos, didesnis debitorinis įsiskolinimas.

„Šilalės artojo“ inform.

Viešame žemėlapyje – visa valstybinė žemė

Žemės informacinėje sistemoje nuo šiol veikia interaktyvus skaitmeninis žemėlapis  “Valstybinė žemė”. Čia vienoje vietoje galima matyti visus Nekilnojamojo turto registre įregistruotus valstybinės žemės sklypus bei žemės sklypais nesuformuotus valstybinės žemės plotus. Skelbiami duomenys yra nuolat atnaujinami.

„Šis skaitmeninis įrankis ypač naudingas valstybinės žemės patikėtiniams ir  visiems žemės rinkos dalyviams: ūkininkams, nekilnojamojo turto ar turistinės infrastruktūros vystytojams bei gyventojams, besidomintiems valstybinės žemės panauda, nuoma ar įsigijimu. Žemėlapyje galima matyti, kur yra konkreti valstybinės žemės padėtis ir sklypo konfigūracija, jos paskirtis, vertė bei plotas. Iki šiol tokios galimybės vienoje vietoje matyti visos šalies valstybinės žemės duomenų nebuvo”, – sako aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė.

„Valstybinė žemė“  skaitmeninį žemėlapį naudotojai gali atsidaryti svetainėje www.planuojustatau.lt, neinstaliuodami   jokių papildomų programinių priemonių.

Skaitmeniniame žemėlapyje galima ne tik peržiūrėti valstybinės žemės duomenis, bet ir palyginti juos su kitų valstybinių erdvinių duomenų rinkinių informacija: Adresų registru, Georeferencinio pagrindo kadastru, Nekilnojamo turto kadastru, Kultūros vertybių registru ir kitais.

Žemės informacinė sistema, įgyvendinanti valstybinės žemės valdymo ir naudojimo procesą vieno langelio principą, bus pilnai atnaujinta iki 2025 metų. Sistemos modernizavimas finansuojamas ES lėšomis.

Parama gyvenamųjų būstų atnaujinimui

Aplinkos ministerija skelbia, kad šiemet pasinaudoti viena ar kita galimybe atnaujinti namus sudarytos sąlygos ištisus metus.

„Valstybės parama senų būstų atnaujinimui – daugiabučių ir individualių gyvenamųjų namų – dar niekada nebuvo tokio plataus masto. Tam suplanuota 242 mln. eurų. Renovacija įgauna vis didesnį pagreitį, teikiama vis daugiau paraiškų, žmonės supranta, kad ši investicija apsimoka, nes šildymo sąskaitos sumažės kartais. Be to, būsto šildymui sunaudoję mažiau iškastinio kuro, prisidėsime prie tvaresnės aplinkos kūrimo“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Iki balandžio 2 d. dar laukiama paraiškų iš gyventojų, norinčių atnaujinti savo individualų gyvenamąjį namą. Didžiausia kompensacinė išmoka vienam projektui – iki 14 tūkst. 500 Eur.

Kompensacijos dydis apskaičiuojamas padauginus namo naudingą plotą iki modernizavimo iš fiksuoto dydžio. Fiksuotas dydis už 1 m² namo naudingo ploto – 75 Eur. Iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos šiam kvietimui skirti 22 mln. Eur.

Parama išmokama, kai atnaujinus namą pasiekiama ne žemesnė nei B namo energinio naudingumo klasė ir šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 40 proc., lyginant su buvusiomis iki atnaujinimo. Dėl kompensacinių išmokų gali kreiptis fiziniai asmenys, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties namą. Per pirmąsias dvi savaites sulaukta beveik 900 paraiškų.

Ne mažiau dėmesio skiriama ir daugiabučių gyventojams. Iki rugsėjo 30 d. aktyvus kvietimas senų daugiabučių namų renovacijai naudojant modulius (skydus). Suplanuota, kad šiuo kvietimu galima teikti paraiškas paramai daugiabučių namų atnaujinimui gauti už 200 mln. Eur.

Toks renovacijos būdas leidžia ne tik padidinti pastato energinį efektyvumą, bet ir reikšmingai sutrumpinti renovacijos procesą, sumažinant darbų apimtį statybvietėje. Jei įprastai renovacijos darbai užtrunka 9-15 mėn., pasitelkus modulinę technologiją procesas gali pagreitėti 3 kartus.

Paraiškas kviečiami teikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo administratoriai, savivaldybės bei savivaldybės paskirti energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai.  

Daugiau informacijos apie šiuos kvietimus galite rasti čia

Artimiausiu metu galimybių padidinti pastato energinį efektyvumą bus ir daugiau. Antrąjį šių metų ketvirtį numatomas kvietimas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui, kitaip žinomam kaip mažoji renovacija. Šilumos punktų renovacijai bus skiriama 20 mln. Eur. Daugiau informacijos APVA pateiks artimiausiu metu.  

Taip pat antrą ketvirtį planuojamas ir kvietimas daugiabučių namų renovacijai, siekiant ne mažesnės nei B energinio efektyvumo klasės. Su šiuo kvietimu pristatoma naujovė – fiksuota paramos suma už 1 m². Tai sudarys galimybes gyventojams palyginti rinkos pasiūlymus ir pasirinkti kokybiškiausią ar lūkesčius labiausiai atitinkantį variantą. Be to, bus užtikrinamas lankstesnis ir spartesnis namo renovacijos procesas, atsisakoma dalies dabar taikomų procesinių reikalavimų. Dėl fiksuotos kainos už renovuotą 1 m² dydžio bei kvietimo pradžios APVA informuos artimiausiu metu.

„Šilalės artojo“ inform.

Gimtajame Ukrainos Prezidento mieste – gedulas po žiaurios rusų atakos

Krivij Rihe, Ukrainos Prezidento Volodymy­ro Zelens­kio gimtajame mieste, trys raketos smogė į netoli cent­ro esančius namus, prie kurių nėra jokių karinių ar stra­te­giš­kai svarbių objektų. Viena raketa sprogo ša­lia pastatų ir, laimei, nesužalojo nieko, kita apgadino pen­kia­aukštį ir sužeidė dešimt žmonių, o trečioji mikrorajone „Rytų-1” pasėjo mirtį ir pusšimtį sužeistųjų.

52 žmonės buvo sužeisti, penki žuvo, septynių būklė tebėra kritinė...

„Keikiu Putiną už kaimynų nužudymą ir sužalojimus, bet tuo pačiu dėkoju Dievui, kad pasigailėjo mano gyvybės“, – raudojo 64-erių Krivij Riho gyventoja Liudmila Černiova. 

Sunkiai vaikštanti moteris visą rytą rymojo prie devy­naukš­čio namo viename didžiau­sių mik­rorajonų mieste, ku­riame iki karo gyveno beveik 700 tūkst. gyventojų. 10 kilometrų nuo miesto cent­ro nutolęs „Ry­tų“ mikrorajonas yra padalintas į dvi dalis. „Rytų-1” rajone visi namai yra devynaukščiai. Raketos sugriautas na­mas nuo kitų skyrėsi tuo, jog stovi arčiausiai prekybos cent­ro „ATB“, o pirmame jo aukšte buvo prekybos bei paslaugų įmonės. 

„Gyvenu pirmoje laiptinėje devintame aukšte, raketa pataikė į butą septintame, akimirksniu užsiliepsnojo butai nuo šešto iki devinto aukšto. Tą dieną mane pietums pakvietė sesuo su mama, gyve­nančios greta esančiame na­me. Jos įkalbėjo pasilikti nak­voti“, – pasakojo tik laimingo atsitiktinumo dėka gyva išlikusi L. Černiova.

Ji prisiminė, kaip apie pusę septynių vakaro netikėtai nugriaudėjo kurtinantis sprogi­mas, sesers bute išdužo visi lan­gai. Išsigandusios moterys iš

pradžių paniškai puolė į vonios kambarį, nes taip pataria kariai. Tuo labiau, jog po pirmos raketos dažnai atskrenda dar kelios, o vonios bei koridoriaus sienos daugiabučiuose yra storiausios ir gali išsaugoti gyvybę.

„Sesuo pirma prisėlino prie lango ir suklykė: „Tavo butas dega“. Per šukes priėjau ir aš prie lango – pamačiau, jog dega mano bei kaimynų butai, atskuba gelbėtojai bei greitosios pagalbos mašinos, o medikai kažką kieme gaivina...“ – rankomis susiėmusi galvą pasakojo pensininkė.

L. Černiova vėliau sužinojo, kad gydytojams nepavyko išgelbėti dviejų kaimynių gyvybių – 47-erių Valia ir 55-erių Andžela buvo išėjusios pasi­vaikščioti su šunimis ir stovė­jo prie įėjimo į zooparduotuvę,

kur ketino pirkti skanėstų augintiniams. Sprogus raketai, na­mo nuolaužos užvirto ant mo­terų, viena žuvo akimirksniu, kita – vežant į ligoninę. Sužeistas parduotuvės savininkas guli ligoninėje, o darbą ką tik baigusi jauna pardavėja buvo spėjusi nuo pastato nueiti keliasdešimt metrų, tad liko sveika, tačiau dėl patirto šoko irgi pateko į ligoninę.

„Visą gyvenimą sunkiai dirbau plieno liejimo gamykloje, už santaupas nusipirkau butą, kuris tapo gyvybine mano dalimi, o dabar praradau viską, nebeturės kur grįžti ir kartu su manimi gyvenantys du sūnūs, kovojantys fronte. Žuvo geriausia mano draugė Irina, širdį labai sopa ir dėl ligoninėn patekusių keliolikos vaikų“, – ašarojo L. Černiova.

Dėl į ligonines išvežtų net pus­šimčio kaimynų gyvybių sielojosi ir tame pačiame name gyvenęs 42-ejų Sergejus Šutkinas. Vyriškis čia užaugo, dabar su šeima įsikūrė kitur, bet čia liko jo tėvai Sergejus ir Olga.

„Kai bičiulis pasakė, jog raketa pataikė į gimtąjį namą, o tėvai į telefono skambučius neatsiliepė, ėmiau panikuoti ir milžinišku greičiu mašina čia atlėkiau“, – sakė vyras. 

Abu tėvus iš ugnies išnešė gelbėtojai, ir iš laimės apsiverkęs sūnus juos išsivežė pas save. Tėvų butas buvo aštuntame aukšte, per sprogi­mą įgriuvusios cementinės perdangos užblokavo duris, tad pensininkai nepajėgė išbėgti. Tė­vas tuosyk buvo virtuvėje, mama – vonioje, šios dvi patalpos kaip tik mažiausiai ir nukentėjo, todėl abu atsipirko mėlynėmis bei didžiuliu išgąsčiu.

Visgi pora greičiausiai būtų uždususi dūmuose ar sudegusi, jei ne operatyvus gelbėtojų atvykimas. Ukrainos Prezidentas V. Zelenskis kitą dieną pranešė apdovanojantis medaliais gelbėtojus už tai, jog šių pasiaukojimo dėka buvo išgelbėta daugybė žmonių.

54-erių Dina Cimerman gyvena kitoje namo laiptinėje, bet irgi stebuklingo sutapimo dėka išvengė mirties. Mat ji su savo šunimi kieme vaikščiojo kartu su vėliau žuvusiomis Valia bei Andžela, tačiau paskambinusi dukra paprašė grįžti vakarienės, ir ši nuėjo namo.

„Sprogimas nugriaudėjo po penkių minučių. Išbėgome į kiemą, net mūsų laiptinėje daug žmonių buvo kruvinais veidais bei rankomis, nes dūžtantys stik­lai, virstančios durys ir baldai daug ką sužeidė. Vaikai verkė iš išgąsčio, kai kurie irgi kraujavo, visi buvome ištikti panikos, bijojome, kad name gali sprogti dujos arba atskris dar viena raketa“, – su siaubu prisiminė D. Cimerman.

Viena iš jos kaimynių dėl patirto šoko nejautė, jog virstantys baldai sulaužė tris šonkaulius, kitas kaimynas greičiausiai viena akimi nebematys, nes stik­lai pažeidė rageną. 

„Labai gaila dviejų vaikų, kurių mama sprogimo metu buvo balkone ir žuvo. Jie liko visiški našlaičiai, nes prieš kiek laiko fronte žuvo ir jų tėtis“, – pasakojo Dina.

„Į tragedijos vietą atvykom po kelių minučių, skubiai kvietėme papildomą pagalbą, nes pamatėm daugybę gaisro židinių, sugriuvusias butų konst­rukcijas, iš visur sklido pagalbos šauksmai“, – teigė „Rytų-1” mikrorajono gelbėtojų komandos vadas Anatolijus Vaščenka.

Gelbėtojams pavyko liepsnas suvaldyti, jos nepersimetė į kitus aukštus. Pasisekė iš ugnies išnešti ir keliasdešimt žmonių, nors liepsnos įsiplieskė akimirksniu. Vieno pensininko kūnas buvo rastas jau suanglėjęs, kelių žmonių nudegimai yra sunkūs, medikai neteikia garantijų, kad visus sužeistuosius pavyks išgelbėti. Tačiau, laimei, visų trylikos sužeistų vaikų būk­lė pagerėjo, gydytojai pareiškė, jog jų gyvybėms pavojus nebegresia.

„Labiausiai nerimavome dėl vaikų. Nešant juos iš liepsnų, mums riedėjo ašaros ir tvenkėsi pyktis: atakuoti civilių namus ir vaikus gali tik išsigimėliai, o su tokiais mūsų šaliai dabar ir tenka kariauti. Būtinai tai parašykite“, – prašė A. Vaščenka. 

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.

Kad išsaugotume istoriją

„Šilalės artojuje“ pasirodžius publi­kacijai „Pamiršo svarbiausią valstybingumo simbolį“ (kovo 8 d., Nr. 18), kur svarstoma, jog, „atrodo, prieš 100 metų žmonės bu­vo la­biau patriotiški ir labiau rūpinosi valstybingumo įtvir­tinimu nei dabartinėje nepriklausomoje Lietuvoje“, su­laukėme ne­abe­jingų skaitytojų reakcijos. 

Publikaciją inicijavo kvėdarniš­kiai, kreipęsi į redakciją dėl visiškai pamiršto, apleisto ir nyks­tančio pamink­lo Vytautui Di­džiajam Kvė­dar­nos miestelio cent­re, pastatyto prieš 94-erius metus.

Pasak kvėdarniškių, pamink­las atlaikė soviet­metį, žiauriau­sių represijų metus, bet kažin ar sulauks šimtmečio, nes postamentas, nutrupėjęs, įrašai ne­be­įskai­to­mi, ir tokia jo būk­lė ke­lia anaiptol ne pasididžia­vi­mą, bet labiau liūdesį... Žmonės susirūpinę ir nusivylę, kad rajono valdžia neatranda (ar nenori rasti) kelių šimtų eurų atnaujinti istorinį pamink­lą. Bet greičiausiai čia kaltas ne tariamas pinigų trūkumas, bet požiūris į valstybingumą apskritai...

O štai „Šilalės artojo“ skaitytojai rajono istorijai neabejingi.

„Perskaičiau laik­raš­tyje apie Vy­tau­to Di­džiojo paminklo Kvė­darnoje būk­lę ir norėčiau pasidalinti nuotrauka iš jo pa­šven­tinimo iškilmių 1932-ai­siais“, – rašo šilališkė Vida Damb­raus­kie­nė, pridėdama seną senų laikų nuotrauką.

Moteris teigia, jog šią fotografiją jai parodė brolienė Aksantė su broliu Vy­tautu gyvenantys Ablingoje, Klai­pė­dos rajone. Nuot­raukas (jų Vida atsiuntė ir daugiau, jas spausdinsime vėliau) brolienės tėvas amžinatilsį Vytautas Saka­lauskas, gyvenęs Lelėnų kaime (End­rie­javo sen., Klaipėdos r.), išsaugojo visą gyvenimą ir kaip tautinę vertybę paliko savo vaikams bei anūkams.

Nuotrauka – paminklo vienmetė. Ir jeigu jos „restauruoti“ jau neišeina, tai gelbėti Vytauto Didžiojo garbei pastatytą paminklą yra būtina. Kad išsaugotume istoriją.

Eugenija BUDRIENĖ

Nuotr. iš V. Dambrauskienės archyvo

Matematika – ne „sausas“ mokslas

Tikriausiai retas kuris nežino apytikslės π skaičiaus skaitinės reikšmės ar jo panaudojimo matematiniams skai­čiavimams. π dieną paminėjo ir Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija.

Matematikos mokytojos Ingrida Kur­mytė, Genovaitė Urbonienė, Renata Au­ry­lienė šią dieną paskyrė tyrinėti π skaičių, stiprinti matematines žinias, įgūdžius bei loginį mąstymą. Į tradicinį π dienos protmūšį buvo pakviestos 6–8 ir I–IIg klasių komandos, kurių laukė sumanumo ir atkaklumo reikalaujančios užduotys. Septintokas Vy­tautas Tunaitis atliko tyrimą apie skaičių π ir pristatė reportažą. Tos pačios klasės mokinė Živilė Tomkutė savo kūrybos eilėraščiu įrodė, jog matematika galima ir poezijoje. O kiek šurmulio sukėlė įprasta pertrauka, virtusi matematinių galvosūkių pertrauka. 

Renginys buvo puikus įrodymas, kad matematikos mokymasis yra įdomus, įtraukiantis, skatinantis bendravimą ir bendradarbiavimą, kuriantis geras emo­cijas bei naujas idėjas. Tikime, jog ateinančiais metais šią dieną minėsime ne tik gimnazijos bendruomenėje, bet ir sukursime gražią bendrystę su kitomis mokyklomis.

Ingrida KURMYTĖ 

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos matematikos vyr. mokytoja

AUTORĖS nuotr.

Nekaltas nuotykis privertė susivokti – prekyba žmonėmis egzistuoja

Pradėdama rašyti šią kelionių se­ri­ją, pažadėjau kalbėti be pa­gra­žinimų, nuplėšdama socialinėse me­dijose dažnai kuriamą iliuziją, kad keliaujant viskas visuomet yra pozityvu ir džiaugsminga. Matyt, dėl to, kad gėris ir grožis vis dėlto nu­sveria kitą, tamsesnę pusę, daž­niau­­siai mano pasakojimai vis tiek išeina šviesūs. Bet šįkart, ti­kė­da­ma, jog, kaip ir aš, skai­ty­tojas pirmiausia pasirinktų išgirsti blogą nau­jie­ną, o tik paskui – gerą, nu­spren­džiau pasidalinti mintimis, skir­to­mis šviesumo atsvarai...

Kotryna PETRAITYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 22

Laisvų vietų dešimtys, įsidarbinti – problema

Kovo 19 d. duomenimis, Šilalės savivaldybės biudžetinėse įstaigose yra net 66 laisvos darbo vietos. Daugiausiai, 9 darbuotojų, trūksta pačioje Šilalės savivaldybės administracijoje. Tačiau pasidomėjus biudžetinėse įstaigose susidariusia situacija, paaiškėjo, kad rajone nėra nei darbo vietų pertekliaus, nei ypatingo specialistų trūkumo.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 22

Teroras naudingas Putinui

Terorizmas niekada nėra pateisi­namas. Beprasmė žmonių žūtis vi­suo­tinai smerkiama. Teroristai tu­ri gauti tai, ko nusipelnė. Tačiau bet koks išpuolis netrukus aplim­pa ver­sijomis, detalizavimu, prog­no­­zė­mis. Šaltas protas susi­mai­šo su emocijomis, argumentai – su spė­lio­nė­mis, politika – su ideo­lo­gi­nė­mis spekuliacijomis.  

Teroristų ataka prieš pamaskvės koncertų rūmuose susirinkusius kelis tūkstančius žmonių taip pat apaugo įvairiais svarstymais. Kaip ir buvo manyta, Kremlius suskubo pasinaudoti šia tragedija, kad surengtų propagandinę ataką prieš Ukrainą. Jeigu iš pradžių Federalinė saugumo tarnyba sutiko, jog tai ILIV (Irako ir Levanto islamo valstybė, angl. ISIS arba IS) smogikų darbas (grupuotė viešai prisiėmė atsakomybę), tai netrukus Kremliaus vadovai nesikuklino su pavojingomis užuominomis: buvęs

prezidentas Dmitrijus Medvedevas pagrasino surasti ir sunaikinti „Kyjivo režimo teroristus“, o dabartinis visą parą tylėjęs Vladimiras Pu­tinas teigė, jog teroro akto vykdytojai „ju­dėjo į Ukrainos pusę, kur jiems, manoma, buvo parengtas „langas kirsti sieną“. Šią versiją kartoja ir žemesnio rango Rusijos veikėjai bei propagandistai. 

Kad Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Medvedevas dažnai priskaldo malkų savo dėl alkoholio palaido liežuvio pagalba – nieko naujo, bet Putinas turėtų žinoti, ką kalba. Tačiau jį demaskavo ne kas kitas, o Lukašenkos atstovas Maskvoje diplomatas Dmitrijus Krutojus, sakęs, jog menamus teroristus sulaikė rusų bei baltarusių pasieniečiai Briansko srityje, 16 kilometrų nuo Baltarusijos sienos, netoli Tioplij kaimelio, už 100 km nuo trijų valstybių sandūros. Kaip ukrainiečiai galėjo padėti teroristams prasmukti į Ukrainą, jei visame Rusijos pasienyje knibžda kariškių ir jis yra užminuotas? Be to, kaip rašo Meduza.io, keturi juodbruviai vyrai sėdėjo tos pačios markės automobilyje su ta pačia kamufliažine uniforma, kaip ir per išpuolį „Crocus City Hall“ rūmuose. Ar patikėsime, kad, padarę baisų nusikaltimą, jie laisvai gurkšnodami koka kolą 500 km visą naktį važiavo vienu pagrindinių Maskva–Brianskas–Gomelis keliu niekieno nestabdomi?

Bet palikime šiuos paistalus jų autoriams. Jie sukėlė pagrįstų spėjimų, jog šis teroro aktas buvo suderintas su FST. Kriminalistai dažnai klausia: kam tai naudinga? Neįtikėtina, bet – Putinui. Pirmiausia, šios žudynės taps dingstimi grąžinti Rusijoje mirties bausmę, kurią režimas galės pritaikyti ir žmogaus teisių srityje, pavyzdžiui, teisiant už tėvynės išdavimą. Šią idėją 2022 m. kovą, iškart po Rusijos karo prieš Uk­rainą pradžios, iškėlė Medvedevas, pasinaudojęs tuo, kad po 22 metų narystės režimas buvo pašalintas iš Europos Tarybos. Dūmai panaikinti moratoriu­mą aukščiausios bausmės vykdymui nebus jokių trukdžių... 

Kita vertus, ir tai bene svarbiausia – autokratui Putinui ši tragedija atriša rankas paskelbti naują 300 tūkstančių šauktinių mobilizaciją, kad su nauja jėga smogtų Ukrainai. Dar prisimename te­atro Dubrovkoje užgrobimą 2002-ųjų spalio 23 d. Tuomet čečėnų teroristai, reikalavę išvesti Rusijos kariuomenę iš Čečėnijos, užminavo teatrą ir įkaitais paėmė apie 900 miuziklo „Nord-Ost“ žiūrovų. Iš jų net 121 buvo vaikas. Tris dienas FST nesugalvojo, ką daryti, o spalio 26-osios rytą pradėjo šturmą. Prieš tai rusų OMON‘as į salę per vėdinimo sistemas prileido migdančių dujų, tačiau jų koncentracija buvo tokia stipri, kad mirė 130 žmonių, tarp jų – 10 vaikų. Penkių teroristų mirtis buvo lengvesnė: jie buvo nukauti. Tai leido Maskvai žiauriai užbaigti karą Čečėnijoje. 

Po dvejų metų – Beslanas, nedidelio miestelio Šiaurės Osetijoje mokykla, rugsėjo 1-oji. Čečėnų separatistai įkaitais paėmė beveik 1000 vaikų ir mokytojų. Šturmo metu žuvo net 330 žmonės, tarp jų – 186 vaikai. Dar prisiminkime 1999-ųjų sprogimus Maskvoje ir Buinakske, kurių metu žuvo daugiau kaip 200 žmonių. Tai tapo dingstimi Rusijos kariuomenei įžengti į Dagestaną ir okupuoti Čečėniją, kurios prezidentas Aslanas Maschadovas atsiribojo nuo teroristų veiksmų. Iškeltos bylos ilgus metus tapo Putino režimo įrankiu užgniaužti ne tik Ičkerijos pasipriešinimą bei persekioti čečėnus, bet ir žudyti savo oponentus.

Tad galima paklausti: ar Putinas, pradėjęs karus Kaukaze ir Ukrainoje, naikinantis savo kritikus, nėra toks pat teroristas, kaip tie, kurie žudynėmis nutraukė koncertą Maskvoje? Matyt, be reikalo kritikavome kadenciją baigusią Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kai ji 2014-ųjų lapkritį Rusiją pavadino teroristine valstybe ir viena iš pirmųjų pasaulio lyderių perspėjo, jog, nesustabdžius agresoriaus Putino, jo apetitas gali išplisti Europoje ir toliau... 

Česlovas IŠKAUSKAS

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą