„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384
Redakcija

Redakcija

Neįtikėtina: apsivogusi darželio darbuotoja lieka dirbti toliau

Šilalę prieš kelias dienas sudrebinęs skandalas apie iš vaikų maistą vogusią lopšelio-darželio „Žiogelis“ dar­buotoją, regis, buvo greitai ir taikiai nuslopintas. Vagi­liavusi bendruomenės slaugytoja darbo nepraras ir atsi­pirks tik papeikimu bei nuo atlyginimo nuimtais priedais.  

Savaitės pradžioje „Šilalės artojui“ aiškinantis šį ugdymo įstaigoje užfiksuotą nemalonų bei gėdingą incidentą, „Žiogelio“ direktorė Dalia Kutniauskienė nebuvo linkusi atvirauti. Pirmadienį ji sakė esą nežinanti, nei kokiu tikslu darželyje lankėsi ir sandėlį tik­rino policijos pareigūnai, nei ką jie ištyrė. Tačiau, informacijai pasklidus, ugdymo įstai­gos vadovė tapo atviresnė ir atskleidė, jog vagystė iš tiesų buvo nustatyta, įvardijo, kas tai padarė, nurodė, už kokią sumą pavogta produktų ir t.t. 

Paaiškėjo, kad bananus, pomidorus bei kitą maistą pasisavinusi pričiupta šešerius metus lopšelyje-darželyje „Žio­gelis“ dir­banti bendruo­me­nės slaugytoja V.K. Moteris buvo atsakinga ne tik už vaikų sveikatą, bet ir už darbą virtuvėje. Ji matuodavo patiekalų normas, rūšiuodavo maisto produktus. 

Pasak direktorės, slaugytojos elgesys anksčiau jokių įtarimų administracijai esą nekėlė, nuobaudų darbuotoja nėra turėjusi. Todėl „Žiogelio“ vadovė mananti, kad ši vagystė – greičiausiai vienetinis atvejis. 

Tačiau kai kurie lopšelį-darželį lankančių vaikų tėvai, atrodo, yra kitokios nuomonės. Šią savaitę „Šilalės artojas“ sulaukė net kelių laiškų, kuriuose teigiama, jog prob­lemos darželyje brendo seniai. Ir, anot laiško autorių, maisto grobstymas tėra tik viena iš jų. Neva šioje ugdymo įstaigoje net ne kilogramais, o dėžėmis vagiami ne tik vaikams skirti produktai, bet ir skalbimo, valymo priemonės, net žaislai. 

„Įdomu, kokius neatliktus darbus šeštadieniais dirba di­rektorė, mašina privažiuojan­ti prie pat paradinių du­­rų? <...> Sudarius vietinę, reikiamų, pa­tikimų žmonių komisiją, nu­rašomi geriausi kilimai, indai bei kitas inventorius... 

Sunku dabar ir darželio kolektyvui: visi tik ir ūžia, kaip viskas baigsis. O dėmė, deja, krenta ant visų“ - teigiama  viename „Šilalės artojui“ adresuotame laiške. 

Kito laiško autoriai - dar kategoriškesni. Anot jų, „Ši­lalės darželyje galimai vyksta komandinė vagystė“, apie tai esą žino ir savivaldybė. Tačiau užkirsti kelio šioms blogybėms niekas neskuba... 

Pirmadienį „Žiogelyje“ bu­vo skubiai sušauktas šios ug­­dymo įstaigos tarybos pasi­tarimas. Lopšelio-darželio ad­­ministracija, darbuotojai bei tėvų atstovai sprendė apsivogusios slaugytojos likimą. Iš­klausytas ir pačios V.K. pasiteisinimas. Pasak direktorės D.Kut­niauskienės, moteris la­­bai išgyveno bei dievagojosi, jog nusikalto pirmą kartą. Regis, graudžios atgailaujančios dar­buotojos kalbos tarybą įtikino. Nuspręsta moteriai suteikti antrą šansą ir iš darbo neišmesti. Nors pati ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovė D.Kutniauskienė sako buvusi už tai, kad gėdą visam darželiui užtraukusi V.K. būtų atleista, nepaisant pavyzdingo ankstesnio jos elgesio. Bet maisto produktų už 10,16 eurų pavogusi darbuotoja atsipirks tik papeikimu ir nuo darbo užmokesčio nuimtomis skatinimo priemonėmis: už specialias vaisių bei pieno produktų vykdymo programas ji nebegaus papildomų piniginių priedų. 

Kaip tokiais atvejais dažnai pasitaiko, maisto produktų pasisavinimu kaltinama V.K. pirmadienį susirgo. Jos nedarbingumo pažymos galiojimas baigiasi šiandien. D.Kut­niauskienė „Šilalės artojui“ sakė nežinanti, nei kokie negalavimai užpuolė darbuotoją, nei kada ši sugrįšianti į darbą. 

Beje, po kilusio skandalo D.Kutniauskienė buvo kaltinama ir tuo, jog esą dangsto šią darbuotoją, nes jas sieja giminystės ryšiai. Direktorė šias kalbas neigia. 

„Prieš 34-erius metus buvau jos vyro brolio žmona, tačiau jau labai seniai su buvusiu sutuoktiniu nebegyvenu, ir mus sieja tik tokia pa­t pavardė. Nepalaikau jokių gi­­minystės ryšių“, - aiškina D.Kut­­niauskienė. 

Dėl į dienos šviesą iškilusio incidento ji tvirtina jaučianti didelę gėdą ir susiklosčiusią situaciją vadina baisia. 

„Ir pati jaučiuosi kalta, jog laiku nepastebėjau šio dalyko. Toliau vyksta tyrimas, organizuojami patikrinimai, auditas. Labai atidžiai žiūrime visas normas, nukrypimų nuo jų tikrintojai nerado. 

Visa laimė, kad nejaučiu spau­dimo iš tėvų, nesulaukiu replikų“, - kalba „Žiogelio“ vadovė. 

Gali būti. Tačiau yra ir kitokių nuomonių: „Po tokio skandalo iš darbo turi būti atleista ne tik negarbingai pasielgusi darbuotoja, bet ir darželio direktorė. Bet, atrodo, taip nenutiks, nes ugdymo įstaigos vadovė nevengia pabrėžti, kad turi užtarėjų savivaldybėje“... Tai – eilutės iš redakcijai atsiųsto laiško. 

Deja, Šilalės savivaldybės Švietimo skyrius savo viešos pozicijos šioje situacijoje niekur neišreiškė.

Birutė PALIAKIENĖ

Tyrimai gali užkirsti kelią tuberkuliozei

Tuberkuliozė – infekcinė liga, kurią sukelia tuberku­liozės mikobakterija (Mycobacterium tuberculosis), daž­niausiai perduodama lašeliniu būdu per orą. Pagrindinis infekcijos šaltinis – atvira plaučių tuberkulioze sergantis asmuo. Liga pasireiškia sunkiu kosuliu (trunkančiu keletą savaičių), skreplių (gali būti su krauju) atkosėjimu, skausmu krūtinėje, naktiniu prakaitavimu, silpnumu, nuovargiu, apetito stoka, svorio kritimu, karš­čiavimu. 

Pernai Šilalės rajone užregistruota 19 naujų susirgimų atvira tuberkulioze (2014 m. - 12). Susirgo 18 vyrų ir 1 moteris, 6 miesto bei 13 kaimo gyventojų. Naujų atviros plaučių tuberkuliozės atvejų daugiau užfiksuota tarp darbingo amžiaus nedirbančių nei tarp dirbančių asmenų. Praėjusiais metais rajone mirė 3 atvira plaučių tuberkulioze sirgę as­menys (iš naujai nustatytų at­vejų). 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2015 m. įodinio tuberkulino mėginio pagalba Lietuvoje nu­statyti 45 tuberkulioze su­sir­gę vaikai (2014 m. – 62). Įodinis tuberkulino mėginys buvo atliktas kiek daugiau nei 31 tūkst. vaikų, tačiau tai tik 52,3 proc. tų, kuriems toks mėginys turėjo būti atliktas. Šilalės rajone įodinis tuberkulino mėginys darytas 330 vaikų, iš kurių 25 buvo pasiųsti konsultuotis pas specialistą. 

Siekiant sumažinti vaikų ser­­gamumą tuberkulioze, Lietu­­vos Respublikos sveika­tos ap­­saugos ministerijos nusta­tyta tvarka kasmet atliekami tuberkulino mėginiai 7 metų vaikams bei rizikos grupių vaikams (neskiepytiems nuo tuberkuliozės BCG vakcina, bend­raujantiems su sergan­čiai­­­siais, dažnai kamuojamiems viršutinių kvėpavimo takų bei lėtinių ligų, gydomiems kortikosteroidais, infekuotiems ŽIV arba esant ki­toms imu­nodeficitinėms būklėms, iš so­­cialinės rizikos šeimų, gyve­nantiems sutrikusio vystymo­si kūdikių namuose, vaikų globos namuose, internatuose, pensionatuose bei migrantams). 

Tuberkulino mė­ginys naudojamas, siekiant nustatyti, ar vaikai neužsikrėtę tuberkulioze. Ankstyvas šios ligos diag­nozavimas ir gydymas yra pagrindinės prie­monės, galinčios ne tik išgelbėti gyvybę, sveikatą, bet ir užkirsti kelią infekcijos plitimui bei apsaugoti aplinkinius nuo užsikrėtimo.

Virginija KRUŠIENĖ

Tauragės VSC Šilalės skyriaus vyresnioji specialistė

 

Saulės vitaminas įveikia depresiją

Daugybei žmonių, ypač po žiemos, trūksta vitamino D, o tai siejama su rizika susirgti įvairiomis ligomis. Kiek organizmas turi šio saulės vitamino, parodo kraujo tyrimas.

Vitamino D, kuris dar vadinamas ir hormonu, niekas negali pakeisti. Beveik nėra organų, kuriuose nebūtų jo receptorių. Kai šio vitamino stinga, gali prasidėti įvairūs negalavimai. Tai ypač aktualu šaltuoju metu. 

Gerai žinoma, kad, trūkstant vitamino D, didėja rachito, osteoporozės bei kitų kaulų ligų rizika. Šis hormonas yra svarbus, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, bronchinės astmos, net kai kurių vėžinių susirgimų. Jo stoka siejama su psichikos sutrikimais, nėš­tumo komplikacijomis, kai ku­riomis autoimuninėmis bei in­fekcinėmis ligomis. 

Mokslininkai nustatė, kad saulės vitamino deficitą patiriantys pagyvenę žmonės kartais net 11 kartų gali būti labiau linkę susirgti depresija. Ištirta, jog vitamino D pakankamai turinčios moterys yra atsparesnės šiai psichikos ligai. Manoma, kad vitaminas D tiesiogiai veikia dopamino ir  noradrenalino receptorius. Tai gali išbalansuoti smegenų veiklą bei sukelti depresiją. 

Iš saulės gautą energiją organizmas į vitaminą D „verčia“ apie du mėnesius. Todėl jo atsargas papildyti reikia, daugiau valgant šio vitamino turinčio maisto ar vartojant papildus. Bet svarbu ir neviršyti vitamino D normos. 

AKCIJA! Vitamino D tyrimą su didele nuolaida Jums atliks „Medicina practica“ la­boratorijoje, Šilalės ligoninėje (Vytauto Didžiojo g. 19). Tel.: (8-449) 4-67-63, (8-656) 6-79-57. Reikia būti nevalgius. Iš anksto registruotis nebūtina. Interneto svetainė: www.medicinaprac­ti­ca.lt.

 

Paranormalūs runkeliai

Vieną dieną mano bičiulis ir bendravardis Alius ėjo pro autobusų stotį ir vėl sutiko Algirdą. Šį sykį - ne atstovą rajono taryboje ir ne anti­korupcinės komisijos pirmininką, bet paprasčiausią teisininką.

Šis išsitraukė iš kišenės dvi nuot­raukas ir tarė: 

- Aliau, girdėjau, esi labai įžvalgus ir kiaurai įžiūri klastą. Tai gal pasakytumei, ką matai tose nuotraukose? 

Alius pasižiūrėjo, tačiau nematė jokios klastos: 

- Matau papilta runkelių. O tu norėjai, kad matyčiau burokų? Burokai būtų kalbos klaida! 

- Žiūriu, Aliau, ir tu užkibai! - nusijuokė teisininkas. - Iš tiesų čia nėra nei burokų, nei runkelių! 

Alius pasižiūrėjo geriau. Bet runkelius matė. 

- Nesuprantu, - prisipažino. - Iš kur jas ištraukei? 

- Jas padarė „Medžiotojų rago“ klubo medžiotojai „Medvėgalio“ būrelio medžiotojų valdose. Medžioklės taisyklės draudžia tokiais kiekiais vilioti medžiojamus žvėris, tuo labiau - pilti ant žemės pašarus. Tai matai runkelius?

Alius dar sykį pasižiūrėjo į nuotraukas. 

- Matau, - prisipažino. - Ne­pri­klau­sau aukštuomenei, ne­medžioju šer­nų, nežinau vi­sokių taisyklių, tačiau runkelius, nors tu užmušk, matau! Jei­gu matau, kaip jų gali nebūti? 

- Gali, gali! - juokėsi teisininkas ir iš kišenės ištraukė kažkokį popie­rių. - Tu paskaityk Šilalės aplinkos apsaugos agentūros raštą. Štai ką nustatė aplinkosaugininkai: „Laukinių gyvū­nų šėryklų, kuriose cukriniai runke­liai laukinių gyvūnų šėrimui būtų išpilti tiesiog ant žemės, Josūdiškės ir Skabučių kaimuose nerasta“. O štai galutinė išvada: „Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atlikto patikrinimo metu užfiksuota informacija, Medžioklės LR teritorijoje taisyklių pažeidimų nerasta“. Ją pasirašė vedėjas Antanas Leščauskas. 

Alius paėmė raštą ir dar sykį pats viską perskaitė. Tai buvo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros raštas „Medžiotojų rago“ klubui. Jame tikrai rašoma apie patikrinimą, kuriuo nustatyta, jog jokių šėryklų su runkeliais nerasta. Raštą tikrai pasirašė vedėjas, o ne koks juokdarys. 

Alius buvo drausmingas pilietis, gerbė oficialius raštus, tai panoro suabejoti savo paties akimis. Žiūrėjo nuot­raukas taip, žiūrėjo anaip, bet runkelių matė. Dabar, paskaitęs raštą, matė jau gerokai mažiau, tačiau jų vis dėlto buvo. 

- Ne tiek čia jų daug, - ėmė jis teisinti aplinkosaugos vadą. - Be to, galėjo būti kur nors kitur, o ne tuose kaimuose... Tikrai! - apsidžiaugė Alius, staiga radęs atsakymą. - Tie raguotieji medžiotojai nufotografavo runkelius kur nors savo kieme, o paskui šmeižia dorus medvėgališkius, nori apgauti aplinkosaugos vadą! Kur ant nuotraukų parašyta, kad jos darytos miške? 

- Tai ir tu nebematai pažeidimo? - paklausė teisininkas. 

- Nei pažeidimo, nei runkelių! Aš ir anksčiau nelabai mačiau... 

- O jų vis dėlto buvo! - netikėtai pareiškė šis ir iš kišenės ištraukė dar vieną popierių. - Štai faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, jį pasirašė antstolė Asta Pliuš­kevičienė. Ji konstatavo, jog šiemet, sausio 6 d., 13 val., Lau­kuvos seniūnijos miške tokiomis ir tokiomis koordi­natėmis rado ant žemės papiltų cukrinių runkelių, tai užfiksuota ir vaizdo priemonėmis. Dabar tai yra juridinis fak­tas, kurio jokiu trintuku ne­ištrinsi ir jokiais dantimis nebeišgrauši. 

Alius perskaitė tą protokolą. Tikrai buvo toks faktas, niekur nuo jo nedingsi. Paskui dar sykį perskaitė agen­tūros atsakymą. Jokio fakto nėra. Tą konstatavo vedėjas. Kokia čia velniava? 

- Vedėjas žinojo, kad faktas yra jau konstatuotas? 

- Žinoma, ne! - pareiškė teisininkas. - Iš kur jis žinos? 

- Tai provokacija! - pasipiktino Alius. - Pirma konstatuojate faktą, pas­kui skundžiate vedėjui, jog tas viską patikrintų? Vedėjas nežino ir, nieko neįtardamas, konstatuoja kitaip! 

 - Ką man tada galvoti? 

- Jeigu žiūrėsime, kad konstatuotas faktas, tai runkeliai buvo. Jeigu žiūrėsime vedėjo oficialaus rašto, nustatyta, jog ne - pareiškė teisininkas Algirdas. - Dabar nuo tavęs viskas priklauso. Buvo ar ne? Kaip pasakysi, taip ir paskelbsime! 

Alius skausmingai mąstė. Dar sykį žiūrėjo nuotraukas, skaitė abu raštus. 

- Teisingiausia, ko gero, būtų paskelbti abi nuotraukas, tačiau dėl šventos ramybės prie jų parašyti, kad nuotraukos neteisingos. Mero prašy­mu „Šilalės artojas“ jau yra neigęs vieno mitingo nuot­raukas. Publikavo nuotraukas ir skelbė prie jų, jog viskas yra netiesa. Visi viską suprato! 

Ir šį sykį gal pagaliau viskas išsispręs: ir medžiotojams taps aiškiau, ir aplinkosaugininkams. 

Alius ŠAKINIS

 

Deklaravimo naujovės – rūpestis ūkininkams

Pra­si­dėjo Lie­tu­vos kai­mo plėt­ros 2014–2020 m. pro­gra­mos fi­nan­si­nis lai­ko­tar­pis, ar­tė­ja 2016 m. že­mės ūkio naud­me­nų ir pa­sėlių de­kla­ra­vi­mas. Pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je bu­vo pa­tvir­tin­tos nau­jos tie­sio­gi­nių iš­mo­kų ad­mi­nist­ra­vi­mo bei kon­tro­lės tai­syk­lės. Sie­kian­čių tie­sio­gi­nių iš­mo­kų ūki­nin­kų 2016 m. lau­kia ne­ma­žai nau­jo­vių. Apie jas mū­sų ra­jo­no žem­dir­biams bei at­sa­kin­giems spe­cia­lis­tams pa­sa­ko­jo ko­vo pra­džio­je į Ši­la­lę at­vy­ku­sios Na­cio­na­li­nės mo­kė­ji­mo agen­tū­ros at­sto­vės: Že­mės ūkio de­par­ta­men­to Tie­sio­gi­nės pa­ra­mos ad­mi­nist­ra­vi­mo sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Jo­lan­ta Del­tu­vie­nė bei Me­to­di­kų ren­gi­mo ir ko­or­di­na­vi­mo sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Vai­da Za­lec­kai­tė. Jos ak­cen­ta­vo, kad pa­ra­mos už že­mės ūkio naud­me­nas ir ki­tus plo­tus bei gy­vu­lius pa­raiš­kos ir 2016–2020 m. tie­sio­gi­nių iš­mo­kų ad­mi­nist­ra­vi­mo bei kon­tro­lės tai­syk­lės bus tai­ko­mas 2016–2020 m. pa­raiš­kų tei­ki­mo lai­ko­tar­piu pa­teik­toms pa­raiš­koms.

Ben­drie­ji rei­ka­la­vi­mai, tai­ko­mi vi­siems pa­reiškė­jams

Šie­met ūki­nin­kai ga­lės de­kla­ruo­ti įvai­res­nius kraš­to­vaiz­džio ele­men­tus, už ku­riuos nu­ma­ty­tos iš­mo­kos, o ža­li­ni­mo tiks­lais ga­li­ma bus lai­ky­ti ne tik pū­dy­mą ar au­gin­ti azo­tą kau­pian­čius au­ga­lus, bet ir de­kla­ruo­ti po­sė­lius bei įsė­lius. 

Vie­nas iš rei­ka­la­vi­mų pa­gal anks­tes­nes tai­syk­les bu­vo, kad pa­reiš­kė­jas, de­kla­ruo­jan­tis ga­nyk­lų ar pie­vų plo­tą, pri­va­lė­jo ga­nyk­las nu­šie­nau­ti ar nu­ga­ny­ti iki lie­pos 15 d. Nau­jai pa­tvir­tin­to­se tai­syk­lė­se nu­sta­ty­ta šie­na­vi­mo ter­mi­no pa­bai­ga – rug­pjū­čio 1 d. 

Taip pat švel­ni­na­mos nu­ga­ny­mo są­ly­gos gy­vu­lių lai­ky­to­jams. Jei­gu pa­reiš­kė­jo, ku­rio (ar­ba jo val­dos part­ne­rio) ei­na­mų­jų me­tų lai­ko­tar­piu nuo sau­sio 1 d. iki bir­že­lio 30 d. lai­ky­tų žo­lė­džių ūki­nių gy­vū­nų vi­dur­kis su­da­rė ne ma­žiau kaip 0,3 SG hek­ta­rui, pie­vų plo­tuo­se ga­ny­mo se­zo­no me­tu yra ga­no­ma, ne­lai­ko­ma rei­ka­la­vi­mų ne­ati­ti­ki­mu, jei­gu to­kie plo­tai nė­ra tin­ka­mai nu­ga­ny­ti ar nu­šie­nau­ti. To­kiu at­ve­ju yra bū­ti­ni gy­vu­lių bu­vi­mo lau­ke po­žy­miai – eks­kre­men­tų lie­ka­nos, iš­gul­dy­ta žo­lė ir pan. 

Nuo šiol ne­bus drau­džia­mas žo­lės smul­ki­ni­mas pie­vo­se. Nu­pjau­ta žo­lė (šie­nas, ža­lio­ji ma­sė ar kt.) pie­vo­se tu­ri bū­ti su­tvar­ky­ta (iš­vež­ta iš lau­ko; su­pre­suo­ta; šie­nas su­dė­tas į kū­gius; žo­lė su­smul­kin­ta ir to­ly­giai pa­skleis­ta vi­sa­me lau­ko plo­te) iki nu­sta­ty­tų šie­na­vi­mo ter­mi­nų. 

Pa­tiks­lin­ti rei­ka­la­vi­mai sie­kian­tiesiems gau­ti pa­ra­mą už so­dus bei uo­gy­nus. So­dų ir uo­gy­nų tar­pu­ei­lius jie pri­va­lės pe­ri­odiš­kai įdirb­ti (me­cha­niš­kai ar­ba che­miš­kai) taip, kad juo­se bū­tų su­nai­kin­tos pik­tžo­lės. Taip pat so­duo­se bei uo­gy­nuo­se bū­ti­na iš de­kla­ruo­ja­mų lau­kų plo­tų pa­ša­lin­ti ne­gy­vus me­džius ir (ar­ba) krū­my­nus, ar­ba jų lie­ka­nas. 

Pre­ten­duo­ti į pa­pil­do­mą iš­­mo­ką jau­na­jam ūki­nin­kui taip pat ga­lės ir ju­ri­di­niai as­me­nys, val­do­mi iš­im­ti­nai ne vy­res­nių kaip 40 me­tų fi­zi­nių as­me­nų.

Žali­ni­mas

Pa­reiš­kė­jams nau­juo­ju lai­­ko­tar­piu ski­ria­ma ža­li­ni­mo iš­mo­ka, bet jie pri­va­lo lai­ky­tis vi­sų šiai iš­mo­kai gau­ti ke­lia­mų rei­ka­la­vi­mų: įvai­rin­ti pa­sė­lius, iš­lai­ky­ti ap­lin­ko­sau­gos at­žvil­giu pa­žei­džia­mas dau­gia­me­tes ga­nyk­las ar­ba pie­vas, iš­lai­ky­ti dau­gia­me­čių pie­vų plo­tą (jis ne­ga­li su­ma­žė­ti dau­giau kaip 5 proc. vi­sos Lie­tu­vos mas­tu), iš­skir­ti eko­lo­gi­niu at­žvil­giu svar­bias vie­to­ves (EASV).

Vie­na ža­li­ni­mo rei­ka­la­vi­mų nau­jo­vių – kad juo­do­jo pū­dy­mo plo­te vie­ną kar­tą per me­tus, t. y. iki bir­že­lio 1 d., lei­džia­ma pa­nau­do­ti che­mi­nius au­ga­lų ap­sau­gos pro­duk­tus. Įtei­sin­tas po­sė­li­nių ir įsė­li­nių au­ga­lų nau­do­ji­mas, įgy­ven­di­nant ža­li­ni­mo rei­ka­la­vi­mus. Po­sė­li­niai au­ga­lai yra pa­sė­liai po anks­ty­vų­jų dar­žo­vių ir bul­vių, ja­vų bei rap­sų, o įsė­li­niai – įvai­rūs žo­li­niai au­ga­lai. Tačiau, pa­vyz­džiui, gry­ni do­bi­lai ne­tin­ka, nes jau bus trak­tuo­ja­ma kaip at­ski­ras pa­sė­lis. 

Kad po­sė­lis bū­tų pri­skir­tas eko­lo­gi­nio ka­te­go­ri­jai, ja­me tu­ri bū­ti ma­to­mas bent dvie­jų au­ga­lų mi­ši­nys, o ne vie­na kul­tū­ra. Taip sie­kia­ma už­tik­rin­ti bio­į­vai­ro­vę. 

Nau­jo­se tai­syk­lė­se pa­tiks­lin­tas žo­li­nių azo­tą kau­pian­čių au­ga­lų trak­ta­vi­mas, pa­teik­tas pa­pil­do­mas EASV ele­men­tų są­ra­šas. Žo­li­nių azo­tą kau­pian­čių au­ga­lų mi­ši­nys su ki­to­mis žo­lė­mis, ku­ria­me vy­rau­ja azo­tą kau­pian­tys au­ga­lai, tu­ri bū­ti de­kla­ruo­ja­mas pa­gal ko­dą ŽMI, o azo­tą kau­pian­tiems au­ga­lams ne­vy­rau­jant – pa­gal ko­dą GPŽ. Ki­taip ta­riant, jei mi­ši­ny­je vy­rau­ja bal­ty­mi­nės žo­lės, jį tin­ka de­kla­ruo­ti kaip azo­tą kau­pian­čių au­ga­lų plo­tą. Jeigu vy­rau­ja mo­tie­ju­kai, erai­či­nai – tai jau pa­pras­ta pie­va, ji ne­pri­pa­žįs­ta­ma eko­lo­gi­niu po­žiū­riu svar­bia vie­to­ve, jai ne­tai­ko­ma žali­ni­mo pa­ra­ma. 

Eko­lo­gi­niu po­žiū­riu svar­bia vie­to­ve ga­li bū­ti de­kla­ruo­ja­mas ne vien pū­dy­mas bei azo­tą kau­pian­tys au­ga­lai, bet ir ža­lio­sios dan­gos pa­sė­liai, bal­talks­niai, žil­vi­čiai, taip pat kraš­to­vaiz­džio ele­men­tai – me­džių gru­pės ar miš­ke­liai (iki 0,3 ha), tven­ki­niai bei kūd­ros (iki 0,1 ha), su­tvar­ky­tos pa­lau­kės (nuo 1 iki 20 m plo­čio), su­tvar­ky­ti grio­viai (iki 6 m plo­čio). 

Kaip ir anks­čiau, pa­reiš­kė­jui ne­rei­kia įvai­rin­ti pa­sė­lių ir de­kla­ruo­ti EASV, t. y. jis ati­tin­ka šiuos rei­ka­la­vi­mus, kai pa­raiš­ko­je de­kla­ruo­tos pie­vos su­da­ro dau­giau nei 75 proc. pa­ra­mai tin­ka­mo plo­to, o li­ku­sios aria­mo­s že­mės plo­tas yra ne di­des­nis kaip 30 ha.

Su­sie­to­ji pa­ra­ma už plo­tą

Nau­jo­se tai­syk­lė­se nu­sta­ty­ta, kad su­sie­to­ji pa­ra­ma ne­bus mo­ka­ma už vai­sius, uo­gas ir dar­žo­ves, de­kla­ruo­tas ko­dais DUK „Ki­tos dar­žo­vės (už­da­ra­ja­me grun­te)“, DAK „Ki­tos dar­žo­vės“ ir KTS „Ki­ti so­dai bei dau­gia­me­čiai uo­gy­nai“. 

Taip pat pa­tiks­lin­ti šilt­na­mių rė­mi­mo rei­ka­la­vi­mai. Pa­reiš­kė­jai, sie­kian­tys gau­ti su­sie­tą­ją pa­ra­mą už dar­žo­vių au­gi­ni­mą už­da­ra­ja­me grun­te (šil­do­muo­se šilt­na­miuo­se), pri­va­lo ga­my­bi­nę veik­lą vyk­dy­ti ne trum­piau kaip 8 mė­ne­sius per ka­len­do­ri­nius me­tus, au­gin­ti pro­duk­ci­ją že­mė­je ar­ba sub­stra­tuo­se ant že­mės, kuo­met au­ga­lų šak­nys tu­ri są­ly­tį su že­me. At­kreip­ti­nas dė­me­sys, jog už šilt­na­mių ga­my­bi­nės veik­los pra­džios nu­sta­ty­mą pa­gal sė­jos ar dai­gų so­di­ni­mo ak­tą at­sa­kin­ga Vals­ty­bi­nė au­ga­li­nin­kys­tės tar­ny­ba prie Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos.

Pa­raiškos tei­ki­mas 

Pa­raiš­kų tei­ki­mo da­­ta nu­sta­­to­ma kiek­vie­nais me­tais at­ski­ru že­mės ūkio mi­nist­ro įsa­ky­mu. Ta­čiau pa­pras­tai dek­­la­ra­ci­jos pra­de­da­mos teik­ti ba­­lan­džio pra­džio­je. Nuo šiol anks­ti­na­ma že­mės plo­tų de­k­­la­ra­vi­mo pa­bai­ga. Šie­met ben­dro­sios pa­raiš­kos bus pri­ima­mos iki bir­že­lio 6 d., pa­vė­luo­­tai – iki lie­pos 1 d. 

Jei, pa­si­bai­gus ei­na­mų­jų me­tų de­kla­ra­vi­mui, pa­reiš­kė­jai pa­kei­tė KŽS ri­bas, t.y. iš­nai­ki­no pik­tžo­les, iš­kir­to me­džius, iš­ro­vė kel­mus ir iš­ve­žė nu­pjau­tus me­džius bei jų lie­ka­nas, su­tvar­kė ak­me­nų krū­vas ar ki­taip per­tvar­kė pa­ra­mai skir­ti ne­tin­ka­mus plo­tus, jie tu­rė­jo iš anks­to pra­neš­ti apie šiuos pa­kei­ti­mus. Apie pa­ra­mai tin­ka­mus plo­tus pri­valoma pra­neš­ti iki ei­nan­čių prieš pa­raiš­kos tei­ki­mo me­tų gruo­džio 1 d. Tie­sio­gi­nės iš­mo­kos mo­ka­mos tik už rei­ka­la­vi­mus ati­tin­kan­čius naud­me­nų plo­tus. Įbrai­žant de­kla­ruo­ja­mus lau­kus, ne­bus ga­li­my­bės kirs­ti kon­tro­li­nių že­mės skly­pų ri­bų ar įbrai­žy­ti lau­kų pa­ra­mai ne­tin­ka­muo­se plo­tuo­se. 

De­kla­ra­vi­mo me­tu pa­gal pa­reiš­kė­jo pa­si­rink­tas prie­mo­nes (de­kla­ruo­ja­mus plo­tus, gy­vu­lius) pa­reiš­kė­jui bus ro­do­mi tik jam ak­tu­a­lūs įsi­pa­rei­go­ji­mai. Kiek­vie­nam naud­me­nų ko­dui sis­te­ma nu­­ro­dys, ko­kio­se prie­mo­nė­se pareiškėjas ga­li da­ly­vau­ti, ko­kią pa­ra­mą gau­ti, koks tai EASV ele­men­tas ir t. t. Su­de­ri­na­mu­mo mat­ri­ca nu­ro­dys, kaip tar­pu­sa­vy­je de­ra pa­ra­mos prie­mo­nės. 

Dvi­gu­bo de­kla­ra­vi­mo at­ve­jais, jei per­si­den­gian­tis plo­tas yra ma­žes­nis kaip 0,1 ha, iš pa­reiš­kė­jų per­si­den­gian­čio plo­to že­mės val­dy­mo tei­sės do­ku­men­tų ne­bus rei­ka­lau­ja­ma, o pa­ra­ma už šiuos per­si­den­gian­čius plo­tus ne­bus mo­ka­ma nė vie­nam pa­reiš­kė­jui. Esant di­des­niems plo­tų per­si­den­gi­mams, lie­ka ga­lio­ti anks­tes­nė že­mės val­dy­mo tei­sės do­ku­men­tų pa­tei­ki­mo tvar­ka. 

Be to, nau­ja ir tai, jog do­ku­men­tus, įro­dan­čius tei­sę į de­kla­ruo­ja­mą že­mę, rei­kės pa­teik­ti tik tais at­ve­jais, jei lau­kas ne­bu­vo de­kla­ruo­tas dve­jus me­tus iš ei­lės. Tai nau­din­ga žem­dir­biams, ku­­­rie kei­čia­si lau­kais. Anks­čiau do­ku­men­tus buvo būtina teik­­ti, jei lau­kas ne­bu­vo de­kla­ruo­tas vie­ne­rius me­tus. 

Pre­ten­duo­jant į su­sie­tą­sias iš­mo­kas už gy­vu­lius, svarbu, kad gy­vu­liai val­do­je ne­per­trau­kia­mai bū­tų lai­ko­mi bent 60 die­nų.

Ra­gi­na ne­dels­ti 

Šilalės savivaldybės Že­mės ūkio sky­riaus ve­dė­jas Al­gi­man­tas Olen­dra pri­pa­žįs­ta, jog nau­jo­vių įsi­sa­vi­ni­mas, be abe­jo, at­ima daug lai­ko, to­dėl ūki­nin­kai tu­rė­tų kuo anks­čiau pra­dė­ti de­kla­ra­vi­mo pro­ce­są. Anot A.Olen­d­ros, ir Že­mės ūkio sky­riaus, ir se­niūni­jų spe­cia­lis­tai yra pa­si­ren­gę pa­dė­ti kiek­vie­nam be­si­krei­pian­čia­jam. 

Be to, iki že­mės ūkio naud­me­nų de­kla­ra­vi­mo pra­džios se­niū­ni­jo­se lan­ky­sis Že­mės ūkio sky­riaus, Kon­sul­ta­vi­mo tar­ny­bos bei ki­tų že­mės ūkį ap­tar­nau­jan­čių ins­ti­tu­ci­jų spe­cia­lis­tai, ku­rie išsa­miai pri­sta­tys pa­sė­lių de­kla­ra­vi­mo ypa­tu­mus bei nau­jo­ves. 

„Kvie­čia­me vi­sus da­ly­vau­ti. Ži­nios ne­spau­džia pe­čių, o gau­ta pa­ra­ma pa­gelbs­ti net ir tur­tin­gam ūkiui“, - ma­no A.Olen­dra. 

Be­je, jis pri­me­na, kad vie­na svar­biau­sių nau­jo­vių - „Ak­ty­vaus ūki­nin­ko“ (ak­ty­vus že­mės ūkio veik­los sub­jek­tas) rei­ka­la­vi­mų ne­pri­va­lės ati­­tik­ti tie pa­reiš­kė­jai, ku­rių 2015 m. gau­ta ES tie­sio­gi­nių iš­mo­kų su­ma ne­vir­ši­jo 5000 eu­rų. Tai reiš­kia, jog to­kie pa­reiš­kė­jai ne­bus tik­ri­na­mi.

Al­do­na BIELICIENĖ

 

Ūkininkus peni viltimi

Pirmadienį Šilalės meras Jonas Gudauskas kviečia ūkininkus į susirinkimą. Vienas iš svarbiausių klausi­mų - rajono ūkininkams nemalonų siurprizą pateiksiantis Žemės ūkio ministerijos paruoštas Gamtinių trūkumų ir specifinių kliūčių turinčių žemės ūkio paskirties žemės plotų identifikavimo žemėlapis. Panašu, kad būtent šis dokumentas gali tapti svarbiausiu artėjančių Seimo rinkimų kampanijos įrankiu.

Prašneko apie susidorojimą

Antri metai Lietuvoje sklando nerimas dėl naujai rengiamo Gamtinių trūkumų ir specifinių kliūčių turinčių žemės ūkio paskirties žemės plotų identifikavimo žemėlapio. Pa­­gal Europos Komisijos reikalavimus, šis žemėlapis turi būti paruoštas iki 2018 m. sausio 1 d., tačiau dar pernai jo projektą ministerijoje užmatė bei išplatino Nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovai. Jie ir davė impulsą žemdirbiams pradėti atakuoti nerangiai ūkininkų prob­lemas sprendžiančią Žemės ūkio mi­nisteriją.

Ką naujasis žemėlapis žada Šilalei, kurios ūkininkai iki šiol gavo išmokas už ūkininkavimą nederlingose žemėse? Remiantis juo, nuo 2018 m. tokių išmokų galėtų tikėtis tik Bijotų, Laukuvos, Traksėdžio bei Žadeikių seniūnijų ūkininkai. Visų kitų rajono vietovių ūkininkai staiga pradėtų dirbti „geros agrarinės būklės žemės ūkio naudmenas“.

Pristatydamas Žemės ūkio ministerijos planus savivaldy­bės tarybos nariams, mero patarėjas Kęstutis Ačas aiš­ki­­no, jog, rengiant naująjį gam­­tinių kliūčių žemėlapį, Eu­ropos Komisija siūlo atsi­žvelgti į Jungtinių tyrimų cent­­ro mokslininkų parengtą metodiką. Ją sudaro aštuoni kriterijai. Tačiau Lietuva nusprendė atsižvelgti tik į penkis: vietovių klimatinę temperatūrą, dirvožemio teks­tūrą, drenažo būklę, pavir­šiaus nuo­lydžius bei dirvožemio che­mines savybes. Vado­vau­jan­tis metodika, yra laikoma, kad vietovėje esama didelių gamtinių kliūčių, jei ne mažiau kaip 60 proc. žemės ūkio paskirties žemės seniūnijoje ati­tinka bent vieną iš šių biofizikinių kriterijų.

K.Ačas savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komiteto nariams aiškino, jog  Agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė jam esą teigusi, kad vietovių vertinimas vyko pagal žemės ūkio našumo balą ir standartinės produkcijos gamybos apimtis 2013 m. Tai lėmė, jog tos seniūnijos, kuriose auginama daugiausiai gyvulių, nepateko į gamtinių kliūčių turinčių vietovių žemėlapį.

„Sudarant žemėlapį, minis­terija vadovavosi ne nustatytais kriterijais, o nuėjo leng­viausiu keliu. Tuo laikotarpiu pieno bei mėsos supirkimo kainos buvo geros, o dabar yra visai kita situacija. Aišku, jei skaičiuotų pagal dabartines kainas, ūkininkams būtų naudinga. Bet jei mūsų ūkininkai, kuriems dabar ir taip sunku išgyventi, neteks dar ir išmokų už ūkininkavimą nederlingose žemėse, drįsčiau sakyti, kad su jais bus susidorota“, - mano K.Ačas.

Praras 2 milijonus eurų

Pasak mero patarėjo, 70 proc. Šilalės rajono gyventojų užsiima žemės ūkio veikla, didžioji dalis ūkių yra smulkūs, visi jie augina pieninius bei mėsinius galvijus, nes nenašiose žemėse sėti grūdinius augalus yra nenaudinga.

K.Ačo atlikta analizė rodo, jog našiausios žemės yra Didkiemio seniūnijoje, kurioje jos įvertintos šiek tiek daugiau nei 36 balais. Labai panašaus derlingumo žemę dirba Kaltinėnų ir Kvėdarnos seniūnijų ūkininkai. Pajūrio, Bilionių, Palentinio seniūnijų žemės ūkio paskirties žemės balas - mažesnis nei 35.

Mažiausiai derlingos - Ža­deikių (32 balai), Trak­sėdžio (32,5), Laukuvos (33,5) bei Bijotų (34) seniūnijų žemės. Bet į gamtinių kliūčių turinčių teritorijų žemėlapį nepatekusi Šilalės kaimiškoji seniūnija irgi negali pasigirti gerais dirvožemiais - čia žemės našumas nesiekia nė 34 balų. 

Seniūnijose, kurios priskirtos naujajam Gamtinių trūkumų ir specifinių kliūčių turinčių žemės ūkio paskirties žemės plotų identifikavimo žemėlapiui, deklaruojama tik 34 proc. rajono pievų bei pasėlių. Už visus deklaruotus plotus Šilalės rajono ūkininkai kasmet gaudavo apie 3 mln. eurų išmokų, skirtų nepalankiose ūkininkauti vie­tovėse dirbančių ūkininkų pajamoms išlyginti. K.Ačo skaičiavimais, jei žemėlapis būtų patvirtintas, Šilalės rajono žem­dirbiai kasmet netektų 2 mln. Eur pajamų. 

„Todėl siūlau visiems vieningai, nežiūrint priklausomybės partijoms, reikalauti, jog visas Šilalės rajonas būtų įtrauktas į Gamtinių trūkumų ir specifinių kliūčių turinčių žemės ūkio paskirties žemės plotų identifikavimo žemėlapį - pasirašyti savivaldybės parengtą kreipimąsi į žemės ūkio ministrę bei Kaimo reikalų komitetą, kad jie atsižvelgtų į mūsų ūkininkų interesus“, - kvietė K.Ačas.

Prašo suskaičiuoti kaštus

Šilalės savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komiteto nariai pritarė, jog valstybė neteisingai elgiasi, atimdama paramą iš tų, kurie, triūsdami nederlingose žemėse, daugiau investuoja, kad gautų gerą derlių ir dirba iki devinto prakaito, neskaičiuodami savo laiko. Derlingesnėse vietovėse ūkininkaujantieji tą pa­tį rezultatą pasiekia gerokai lengviau.

Tarybos narys Tadas Bart­kus sakė manąs, jog ūkininkai sutiktų patys atlikti žemės derlingumo tyrimus ir kaip įrodymą padėti ant ministerijos valdininkų stalo. Anot jo, keista, kad iki šiol naudojami sovietmečiu atlikti že­mės derlingumo skaičiavimai. Užmirštama ir tai, pasak Kaimo reikalų komiteto narių, jog jau keli dešimtmečiai nevykdoma valstybinė dirvožemio kalkinimo programa, o dauguma žemių, ypač lomelėse, yra rūgščios. 

Kreipimesi ministrei ir Kai­mo reikalų komiteto nariams primenama, kad, ūkininkaujant mažiau palankiose vietovėse, reikia daugiau investuoti į ūkį ir kad maži ūkeliai yra vienintelė galimybė kaimo žmonėms užsidirbti, nes kitų pragyvenimo šaltinių jie neturi. 

Rajono mero J.Gudausko, sa­vivaldybės tarybos Kaimo reikalų komiteto pirmininkės Kristinos Dambrauskienės bei Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilalės skyriaus pirmininko Algirdo Tarozos pasirašytame dokumente reikalaujama, sudarant Gamtinių trūkumų ir specifinių kliūčių turinčių žemės ūkio paskirties žemės plotų identifikavimo žemėlapį, naudoti daugiau kriterijų - atsižvelgti į žemės granuliometrinę sudėtį, melioracijos būklę ir agrochemines savybes bei kalvotą reljefą ir  dirvožemio rūgštingumą. 

Taip pat siūloma, jog Lietu­vos agrarinės ekonomikos institutas apskaičiuotų 1 t grū­­dinių augalų bei žolinių pa­šarų užauginimo kainą nepalankiose ūkininkauti ir našiose žemėse.

Viceministras problemos nemato?

Prie Gamtinių trūkumų ir specifinių kliūčių turinčių že­mės ūkio paskirties žemės plotų identifikavimo žemėla­pio politikai grįžo vasario pa­baigoje vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje, nors Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Olendra ir aiškino, jog kitąmet išmokos didės iki 52 Eur/ha, o žemėlapiu ministerija naudotis net nežada. 

„Žinoma, esame nepatenkinti, kad vertinama pagal standartinės žemės ūkio produkcijos apimtis bei žemės našumą. Kuo daugiau žmonės dirba, tuo labiau nukenčia. Valstybės logika yra tokia: jei daug gamini, paramos nereikia. Bet, kiek žinau, valdančioji dauguma pritaria, jog mažo našumo išmoka išliktų“, - sakė A.Olendra. 

Tačiau tai, ką tarybos nariams paaiškino žemės ūkio viceministras šilališkis Albi­nas Ežerskis, verčia suklusti. Pasak jo, neva pavyko ministeriją įtikinti žemėlapio peržiūrą atidėti iki 2018 m. Tai reiškia, kad iki ateinančių metų liepos turi būti pakeista ir sudėliota programa pagal Europos Komisijos  patvirtintus kriterijus. 

„Jeigu būsima koalicija normaliai pažiūrės į ūkinius dalykus, tikiuosi, jog nenašių žemių žemėlapyje galės išlikti ir Šilalės rajonas, ir kiti, kurie iš tikro dirba nenašiose žemėse ir turi gauti papildomą išmokėlę ekonominėms sąlygoms išlyginti“, - tvirtino A.Ežerskis. 

Viceministro teigimu, Šila­lės rajono ūkininkai turėtų savotiškai džiaugtis, kad išmoka nebus iš karto nutraukiama, ir to, kas blogiausiu atveju įvyks 2018-aisiais, nepatyrė jau 2015 m. 

Geriau įsiklausius į viceministro postringavimus, aiš­kė­ja, jog A.Ežerskis šilališ­kiams suteikia vilties gauti iš­mokas, jei jie išrinks „norma­liai“ į ūkiškus dalykus žiūrinčius po­litikus... 

Dar vienas A.Ežerskio siū­lymas - sujungti didesnį že­mės našumo balą turinčią Didkiemio seniūniją su Ši­lalės kaimiškąja, nes „jei ten yra koks 42 balų žemės našumas“, viso rajono į žemėlapį įpiešti niekaip nepavyktų.

Rūpestis ūkininkais - šventas reikalas, nes tiktai jie maitina Lietuvą. Bet politikų susirūpinimas, paūmėjęs vien dėl artėjančių rinkimų, gali nieko gero neduoti. O toks, atrodo, ir bus pirmadienį kviečiamo susirinkimo tikslas: parodyti, kaip valdžia rūpinasi kaimu. Tik ar ne per vėlai?

Daiva BARTKIENĖ

 

 

 

Šilalę sudrebino karate kyokushin turnyras

Pirmąjį kovo savaitgalį šurmuliavo ne tik Kaziuko mugė. Šeštadienį Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijoje vyko kyokushin karate turnyras Šilalės rajono savivaldybės taurei laimėti. Antrąkart mūsų rajone surengtos varžybos net pačius organizatorius nustebino dalyvių gausa: ant tatamio stojo daugiau nei 160 jaunųjų sportininkų iš Šilalės, Tauragės, Jurbarko, Raseinių ir Kuršėnų.

Anot karate kyokushin klubo „Taurus“ trenerio Gintaro Cemnialianskio, pagrindinė šio turnyro idėja yra kaupti varžybų patirtį ir vystyti edukaciją, o tikslas - mokytis bei mokyti kitus, kaip orientuotis varžybinėje aplinkoje. Daliai turnyro dalyvių tai buvo papildomas pasiruošimas ir neįkainojama praktika prieš balandį vyksiančius Lietuvos karate kyokushin čempionatus. Juose savo jėgas išban­dys ir nemažas būrys šilališkių.

„Žodis „varžybos“ yra susijęs su įtampa, atsakomybe, traumos galimybe bei konk­rečia pralaimėjimo tikimybe, todėl daugelis sportuojan­čių varžybų tiesiog vengia. Šis turnyro formatas - puiki galimybė suvokti, kad „ne tokie velniai baisūs, kaip juos paišo“ - sakė G.Cemnialians­kis.

Šilalės rajono savivaldybės taurės turnyre kovojo 1997-2011 m. gimę sportininkai. Sulaukta 134 dalyvių ir apie 30 mažųjų karate kyokushin sporto gerbėjų iš Ši­lalės bei Tauragės darželinukų grupių, kurie dalyvavo tik bendro fizinio pasirengimo rungtyse. Mažieji darė atsi­spaudimus, demonstravo lanks­­tumo ir pu­siausvyros ge­bėjimus. Jėgos rungtyje nugalėjo šilališkis Pijus Monkus, pusiausvyros – taip pat mūsiškis, jauniausias turnyro da­lyvis Juozas Mic­kus, o tauragiškė Kamilė Ga­jauskaitė nuskynė laurus tiek lankstu­mo, tiek pusiausvyros rungtyse.

Vyresnieji varžėsi Kumitė rungtyje. Kovos akistatoje susitiko tiek pusmetį sportuojantys, tiek tarptautinės patirties turintys sportininkai. Stebėdami vyresniųjų ko­vas ir jų demonstruojamą susikaupimą bei įvaldytą techniką, jaunieji sportininkai iš jų mokėsi kovos dvasios ir etiketo reikalavimų. Po kelių valandų įtampos paaiškėjo apie 40 prizininkų.

Visi turnyro dalyviai apdovanoti diplomais, taurėmis, medaliais. Juos sveikino savivaldybės atstovai: meras, administracijos direktorius bei jo pavaduotoja. Svečiai pasidžiaugė puikia varžybų nuotaika bei padėkojo už kvietimą dalyvauti, nes tokios varžybos - Šilalėje labai laukiamos.

Šiųmetis turnyras nepaliko abejingų. Renginio organizatoriai prisipažino: tokio masto varžybos Šilalėje – tikra retenybė. Pernai Šilalės rajono savivaldybės taurė pritraukė tik apie 40 dalyvių.

Už bendradarbiavimą bei pagalbą organizatoriai dėkoja Šilalės Dariaus ir Girėno pro­gimnazijos direktoriui Arū­­nui Aleksandravičiui, savi­valdybei, UAB „Vizinga“, gar­džiais kepiniais vaišinusiai „Prezo kepyklėlei“, informa­ciniam rėmėjui „Šilalės ar­tojas“ bei visiems vaikučių tėveliams.

Birutė PALIAKIENĖ

karate vaikaikaratekarate treneris

Trys skaičiukai

Finansų įstaigos Valstybinei mokesčių inspekcijai turės teikti naują informaciją apie gyventojų ir įmonių sąskaitų likučius kiekvienų metų gruodžio 31 dieną, bendrą įplaukų sumą per visus metus bei skolinius įsipareigojimus konkrečiam bankui ar kredito unijai. Šie duomenys bus teikiami, jei sąskaitos apyvarta viršys 15 tūkstančių eurų, o jos likutis – 5 tūkst. eurų.

Finansų ministras džiaugiasi priimtu sprendimu, šią informaciją meiliai vadindamas „trimis skaičiukais“. Šie trys skaičiukai turėtų padėti Mokesčių inspekcijai geriau kovoti su mokesčių vengimu.

Tikslas pateisina priemones, kurios šį kartą pasirinktos labai neadekvačios.

Pradėkime nuo informacijos apie gyventojus. Teigiama, kad šis duomenų sekimas pa­lies apie dešimtadalį visų gyventojų sąskaitų. Tarkime, jog Mokesčių inspekcija netgi nustatys asmenų, kurie nesumokėjo dalies jiems priklausančių mokesčių.

O kaip su kitais, kurie mokesčius moka sąžiningai, tačiau po jų piniginę nuolat knaisiojasi mokesčių inspektoriai? Ar bent atsiųs atsiprašymą: „Gerbiamas mokesčių mo­kėtojau, pasidomėjome jū­sų banko sąskaita, bet nieko neradome, atsiprašome“?

Taip pat įdomu, ar kada nors bus įvertintas šios priemonės efektyvumas: kokia mo­kesčių suma išieškota būtent dėl bankų sąskaitų tikrini­mo. Ir ar bus atlikta kaštų bei naudos analizė, ar bus atsisakyta šios priemonės, jeigu paaiškėtų, kad renkami duomenys - ne tokie jau ir naudingi?

Analogiška informacija bus renkama ir apie juridinius as­menis. Įvertinant sumas, bus teikiami duomenys apie absoliučią daugumą juridinių as­menų. Ir visa tai – papildomai, šalia šimtų lapų įmonių teikiamų deklaracijų. Nuo šių metų įmonės pristato dar daugiau papildomų duomenų apie išmokėtas sumas – dienpinigius, išlaidų kompensacijas, darbuotojams išmokėtus prizus, neapmokestinamas pre­­mijas, pensijų išmokas, atskaitingų asmenų skolas bei kt.

Diegiama išmanioji apskaita leis Mokesčių inspekcijai realiu laiku matyti įmonių išrašomas sąskaitas bei važtaraščius. Mokesčių inspekcija iki šiol gana taikliai įvardindavo rizikingas įmones bei tikrino jų veiklą. Sunku suprasti, jog totalus sąskaitų sekimas padėtų identifikuoti naujas rizikas. Vėl kyla tie patys klausimai dėl sąskaitų sekimo efektyvumo bei taik­lumo.

Šie trys skaičiukai yra ne koks pūkuotas gėris, kaip bando įtikinti finansų minist­ras, bet nesankcionuotas privačios informacijos rinkimas. Politikai nė kiek nesijaučia blogai, užkraudami administ­racinę naštą duomenų teikėjams – kredito įstaigoms. Netgi didžiuojamasi, kad šioms duota laiko pasiruošti, įdiegti informacines sistemas. Ir visa tai – šalia pinigų plovimo prevencijos bei gausos kitų, verslo prasme visai nereikalingų, įpareigojimų kredito įs­taigoms. O jei kokia klaida pasitaikytų, tai atsirastų dar viena proga kredito įstaigą nubausti.

Kaip rašė škotų filosofas Davidas Hume‘as, „retai visa laisvė prarandama iš karto“. Trys skaičiukai – tai dar trys prarastos laisvės, ir nėra čia ko džiaugtis, finansų nelaisvės ministre.

Rūta VAINIENĖ,

ekonomikos ekspertė

 

 

Didžiuojamės, kad esame laisvi

Kovo 11-ąją pajūrališkiai šiemet paminėjo ypatingai - Pajūralio pagrindinė mokykla, bendruomenės cent­ras ir laisvalaikio salės darbuotojai Lietuvos Nepri­klau­so­mybės dienos išvakarėse surengė šventinį minėjimą „Skambėk per amžius, būk laisva“, kurio pagrindi­niais akcentais tapo kariškių pasirodymas bei simbolinis bė­gimas kaimelio gatvėmis.

Šventė prasidėjo Krašto ap­saugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių rinktinės 308 pėstininkų kuopos karių ir bend­ruomenės narių eisena. Prie mokyklos iškilmingai pakelta Lietuvos trispalvė, iššautos trys sal­vės: už Lie­tu­vos Nepriklausomybę, už lai­mingą vaikystę ir už Pa­jūralio bend­ruomenę.

Pagerbę gimtąją šalį bei pa­sidžiaugę sunkiai iškovota Lais­ve, stojome prie starto linijos. Liubarto, Upynės ir Jūros gatvėmis vyko bėgimas „Aš laisvas“. Kartu su savanoriais simbolinę trasą įveikti pasiryžo daugiau nei pusšimtis mokinių ir bendruomenės narių. Nors bėgikai ir varžėsi dėl prizinių vietų, geriausio laiko, svarbiausia buvo ne taurės ar medaliai, o parodyti, kad dėl savo Tėvynės bei savo ir visų laisvės galime padaryti daug.

Vėliau smalsuoliai galėjo ap­žiūrėti ginklų parodą, pabendrauti su kariais, vyko mokinių meninė instaliaci­ja „Dovanoju Tau laisvę“. Jos metu mažieji patriotai geltona, žalia bei raudo­na spalvomis aprengė ap­link augančius medelius. Susi­rin­ku­siesiems programą dovanojo šilališkių merginų šokių grupė (vadovė Laima Andrejauskienė), o Pajūralio bendruomenės moterys visus vaišino garuo­jančia arbata bei gardžia ko­še.

Būdami tokiame šauniame būryje ir visų veiduose matydami nesuvaidintą nuoširdumą, negalėjome nesididžiuoti, jog gyvename ne kur kitur, o savo Lietuvoje. Ačiū visiems, kurie atvyko pasidžiaugti sa­vo šalies Laisve!

Irena JUCIENĖ

Pajūralio bendruomenės pirmininkė

Vagiamas vaikų maistas?

Metų pradžioje nemažą pasipiktinimą visuomenėje su­kėlė žinia, kad viename Klaipėdos darželių valgyklos darbuotojos savinosi vaikų maitinimui skirtus produktus. Po­­licijos sučiuptos apsukrios uos­tamiesčio moterys tąsyk namo vežėsi pieno, kopūstą, dešrelių, varškės, košių, pomidorų padažo ir batoną.

Deja, paaiškėjo, jog darželinukams skirtas maistas grobstomas ne vien Klai­pė­doje – panašus įvykis pra­ėjusią savaitę užfiksuotas ir Šilalėje.

„Šilalės artojas“ ga­vo informacijos, kad trečiadienio vakarą Šilalės lopšelyje-darželyje „Žiogelis“ lankėsi policijos pareigūnai, kurie esą nustatė, jog vaikai gali būti apvaginėjami.

Šios ugdymo įstaigos direktorė Dalia Kutniauskienė, paklausta, kokiu tikslu minėtą dieną darželyje lankėsi policijos pareigūnai, teatsakė, kad buvo vykdoma maisto sandėlio patikra. Dėl kokių priežasčių surengtas patikrinimas, vadovė dievagojosi nežinanti.

„Klausiau, gal yra gautas skundas, ar kas. Pareigūnai atsakė, jog tokios informacijos negali teikti“, - „Šilalės artojui“ vakar aiškino D.Kut­niaus­kienė.

Pirmadienio rytą patikrini­mo išvadų direktorė sakė dar neturinti ir nežinanti, kas bu­vo nustatyta. Dėl išsamesnės informacijos ji pasiūlė kreip­tis į policiją.

Tauragės AVPK Komuni­ka­cijos grupės specialistė Rūta Janavičiūtė redakciją informavo, kad buvo gautas privataus fizinio asmens pranešimas dėl galimo darželio darbuotojos maisto savinimosi. Kovo 9 d. pareigūnai apsilankė „Žiogelyje“ ir patikrino informaciją. Siekiant surinkti įrodymus, buvo apieškotos bei patikrintos kelios patalpos.

Vienos lopšelio-darželio dar­buotojos atžvilgiu pradėta ad­ministracinė teisena pagal LR ATPK 50 str. Kitaip tariant, moteris kaltinama smulkaus svetimo turto pagrobimu. Anot R.Janavičiūtės, pasi­sa­vin­ta įvai­rių maisto produktų: bananų, pomidorų ir kt. Tačiau asmens, kuris galimai juos vogė, policija ne­­­įvardija, argumentuodama, jog, atskleidus darbuotojos užimamas pareigas, būtų ga­na paprasta nustatyti jos ta­patybę.

Birutė PALIAKIENĖ

 

 

 

 

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą