Vyresnės kartos kvėdarniškiams bei aplinkinių kaimų gyventojams pristatinėti ilgamečio mokytojo Antano Grigaliausko turbūt nereikia. Per 39-erius darbo mokyk­loje metus, kuriuos beveik visus praleido Kvėdarnoje, mokytojas išugdė ne vieną mokinių kartą. „Bėgo tie metai ir kažkaip netikėtai greitai jų tiek pribėgo...“, – sako garbų jubiliejų prieš porą savaičių minėjęs mokytojas.

Kad Antanas – ne vietinis, supratome vos tik pasisveikinę. Išduoda suvalkietiška tarmė, atvira, šilta šypsena, su ko­kia mus pasitiko, vos peržengus jo namų slenkstį.

A. Grigaliauskas į Šilalės ra­joną atvyko 1950-ųjų pradžio­je, baigęs Mari­jam­po­lės mo­kyto­jų seminariją. Pir­ma­sis paskyrimas buvo Did­kie­mio mo­­kykla.

„Iš Marijampolės į Šilalę at­myniau dviračiu. Teko pernak­voti Jurbarke, be to, nemažai vieškelių po karo buvo pras­ti, tad važiuoti buvo sunkoka. Šilalės švietimo skyriuje mane nukreipė į Didkiemio mo­kyklą. Labai graži vieta. Nors dirbau ten tik trejus metus, labai prie tos vietos prisirišau, ne kartą paskui nuvažiuodavau. Žinau, kad dabar ten mokyklos nebėra, labai gaila. Po trejų metų mane perkėlė į Kvėdarnos vidurinę. Kadangi Marijampolės mokytojų seminarijoje mus mokė muzikos, ir aš mokėjau groti iš natų, mane su dar dviem ko­legomis įpareigojo paruošti mokinius dainų šven­tei. Bet dalyvauti kartu su jais neteko – tų pačių metų pavasarį mane pašaukė į kariuomenę, į apmokymus, ir grį­žau tik vasarą.

Nors buvau įgijęs pradinių klasių mokytojo specialy­bę, mokiau muzikos, piešimo, darbų. Kad kiek pagilinčiau žinias, įstojau į Tallat Kelpšos muzikos mokyklą Vilniuje. Ta­čiau atskiri muzikiniai dalykai sekėsi sun­kokai, tad įveikiau tik vieną kursą... Mokyti muzikos nėra lengva, be to, ir atlyginimas anuomet buvo mažesnis negu pradinių klasių mokytojo. O man juk reikėjo dar ir kambarį nuomotis. Tad prašiau mokyklos direktorių, kad rastų man pamainą“, – prisimena buvęs pedagogas.

Išeitis iš tokios situacijos pa­sitaikė 1957-aisiais, kai Kvė­darnoje buvo įsteigtas internatas.

„Jame mokėsi per dvidešimt vaikų iš nepasiturinčių, daugiavaikių šeimų, kuriose bu­vo tik vienas iš tėvų, dažniausiai – motinos. Vadovauti internatui paskyrė mane. Vaikai čia ir gyveno, ir mokėsi, jiems buvo suteiktas maitinimas. Dar­žovių užsiaugindavome pa­tys, kolūkis duodavo vieną kitą bekonėlį, bulvių, tad vaikai tikrai nealko. Atvirkščiai, ne kartą, baigiantis savaitei, šeimininkė ne pas vieną aptikdavo paslėptos mėsos. Iš­si­aiš­kinome, kad vaikai tau­py­davo, jog parneštų savo broliams, seserims“, – svarbų ir mielą gyvenimo etapą išskiria A. Grigaliauskas.

1962-aisiais Antanas susituokė su savo kolege Irena, biologijos-chemijos mokytoja.

„Jau dešimt metų, kai jos ne­bėra... O gyvenome gerai. Gi­mė dukra, sūnus. Jų gyvenimai nebuvo be nesėkmių, bet dabar jau viskas susiklostė. Loreta įsikūrusi Rietave, sūnus Edikas gyvena kartu su manimi. Šis namelis – mano žmonos tėviškė. Jo amžius – kaip mano, tad sūnus nutarė, jog nebeverta jo remontuoti: tame pačiame sklype pastatė naują namą, jau baigia įrengti. Galėtume kraustytis, bet man gera ir čia. Turiu keturis anūkus, visi jau suaugę, turi darbus ar verslauja, bei du proanūkius“, – džiaugiasi tėvas.

Pasak Antano, jiems su žmona pirmoje vietoje visada bu­vo mokykla, tai yra darbas, o Antano nepaleido noras mokytis toliau.

„Neakivaizdžiai įstojau ir baigiau Šiaulių pedagoginį institutą, pradinių klasių mokytojo specialybę. Tačiau juo ir vėl nedirbau – buvau paskirtas direktoriaus pavaduotoju. Mano priežiūroje buvo visos techninės priemonės, jų remontas. Pavedė sutvarkyti nuo nulio visą mokyklos archyvą – tai didelio kruopštumo reikalaujantis darbas. Vedžiau darbų pa­mokas 7–8 klasių berniu­kams. O techniniai darbai tuomet buvo tik­roviški: elekt­rinės metalo, medžio tekinimo, frezavimo staklės, ga­landinimo priemonės. Kvė­dar­noje veikė melioracijos įmonė, mes jai gamindavome įvairias detales iš metalo, skardos, medžio dirbinius. Pa­ste­bėjau, kad mėgstama, įdo­mi veikla drausmina didžiausius pramuštgalvius, geriausiai darbe atsiskleidžia tie, kuriems mokslai sekasi sunkiau. Manau, konkreti prak­tika ankstyvame amžiuje galėtų ne vienam parodyti tolesnį gyvenimo kelią“, – įsitikinęs pedagogas.

Jis teigia per 39-erius mokytojavimo metus nesutikęs nė vieno blogo mokinio, kaip ir apskritai nė vieno blogo žmogaus. Ilgus metus gyvenantis tarp žemaičių, Antanas apibūdina juos kaip malonius, šil­tus, draugiškus. Su bū­riu entuziastų aktyvus kvėdar­niš­kis dalyvaudavo visuomeninėje veikloje, griežė smuiku ansamblyje, giedojo chore. Na­muose stovi pianinas, An­tanas sako savo atžalas mokęs juo groti, o dabar jiedu dažnai pagroja kartu su proanūkiu vienuolikmečiu Dei­vidu – vaikinukas brazgina gitara. Me­no gyslelę turi Antano duk­ra Lo­reta. Nuo šeštos klasės tė­vai išleido ją į Vilniaus M. Čiurlionio meno mokyklą studijuoti dailės. Jos kurtas vit­ražas puošė Pajūralio kultūros namus. Tėvo kambaryje kabo ne vienas Loretos tapytas paveikslas.

Antanas apgailestauja, jog Kvėdarnos gyventojai jau kurį laiką neturi kur susieiti. Anot garbaus kvėdarniškio, rajono mero noras pademonstruoti tariamą taupumą miestelio bei aplinkinių kaimų gyventojus paliko be kultūros namų, todėl saviveiklos kolektyvai neturi kur repetuoti, neorganizuojami renginiai.

„Štai Vasario 16-osios proga tokia graži šventė vyko Lau­kuvoje. Gal ir Kvėdarnos bū­tų neaplenkę, bet kur žmonės rinktųsi?“ – svarsto A. Gri­ga­liaus­kas.

Antanas teigia savo gyvenimu esantis visiškai patenkintas.

„Gerai gyvenu, pensijos užtenka. Išsiversčiau ir iš mažesnės, nes turiu daržą, visko užsiauginu pats. Taip nuo mažų dienų esu įpratęs. Tėvai au­gin­da­vo­ po hektarą cuk­ri­nių runkelių, ravėdavome juos vie­nudu su mama. Vienam kar­tui nuravėti prireikdavo tri­jų savaičių. O dar reikėdavo aguonas palikti, nes iš jų alie­jų spausdavo. Būdavo, kai perkaisti, išsi­mau­dai Šešupėje,  ir vėl į vagas... Dabar, žiūrau, žmonės per daug gerai gyve­na – kiek maisto išmeta! Mes taip nemėtėm“, – lygina dabartinį ir ankstesnį gyvenimą garbaus amžiaus žmogus.

Džiaugiasi Antanas vieninga savo šeimyna. 

„Esame vienas už visus, visi už vieną. Sekmadieniais mane nuveža į bažnyčią, kai prireikia – pas gydytojus. Nors, ačiū Dievui, man dar nieko neskauda, sunkiau tik dėl stuburo. Kiekvieną rytą ir vakarą atlieku pratimus ant kilimo, nuo pavasario iki rudens darbuojuosi kieme, gaudau kiek­vieną saulės spindulį. Visos didžiosios metų šventės vyks­ta mūsų namuose, ruošiuosi Kū­čioms, Kalėdoms, tiesa, dabar jau kiek pagelbsti duk­ra. Girą Velykoms tai jau tik­rai darau pats. Kiek gyvenu Šilalės rajone, tiek laiko skaitau ir „Šilalės artoją“. Pamenu jį dar kitu pavadinimu. Seku žinias, žiūriu televizijos laidas – rūpi Lietuvos gyvenimas. Mėgstu knygas. Vis­kas man artima ir svarbu“, – entu­ziazmo nestokoja An­tanas, ilgaamžis, ilgametis mokytojas, pedagogo keliu pasukęs, įkvėptas dė­dės pavyzdžio. Mei­lė šiai pro­fesijai nurungė kitą vilionę – mokytis amatų. Gal todėl Antanas, kaip darbų mokytojas, jų pramokė nemažą būrį savo mokinių.

Eugenija BUDRIENĖ

Algimanto AMBROZOS ir pašnekovo albumo nuotr.

Liaudis sako, kad svetimo skausmo nebūna. Tačiau yra ir daugiau išminties perlų, kurie moko, jog net užkopus į karjeros viršūnę, nederėtų pamiršti tų, kurie apačioje.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.21

Šilalės rajone pareigūnai su­laikė Šilutės gyventoją, gabenusį beveik 80 litrų, įtariama, namų gamybos stipriųjų gėrimų.

VSAT Pagėgių pasienio rinktinės inform. ir nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.21

Nacionalinė mokėjimo agentūra žemdirbiams jau išmokėjo susietąją paramą už 2019 metais laikytus mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas. Šią savaitę mokamos agrarinės aplinkosaugos išmokos. Už praėjusių metų veiklą mūsų rajono ūkininkai iš viso gavo per 19,6 mln. eurų tiesioginės bei susietosios paramos.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.21

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), reaguodama į situaciją dėl koronaviruso (COVID-19) Europoje ir visame pasaulyje, tikslina atvejo apibrėžimą. Nuo šiandien žmonės, grįžę iš bet kurios užsienio valstybės, o ne tik iš konkrečių, kaip iki šiol, laikomi galimai užsikrėtusiais, jei jiems pasireiškia bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas. Tai yra, jei staiga prasidėjo karščiavimas, kosulys ar apsunkintas kvėpavimas.

Iki kovo 16 d. buvo nurodytas konkretus šalių sąrašas, iš kurių parvykę ir pajutę simptomus buvo priskiriami galimai užsikrėtusiųjų grupei. Tokios šalys buvo: Kinija, Honkongas, Iranas, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras, Vokietija, Prancūzija, Ispanija ir Italija, Islandija, Norvegija, Švedija, Austrija, Danija, Nyderlandai, Šveicarija ir Egiptas.

Toks sprendimas priimtas, nes nebeliko šalių, kurias būtų galima įvardinti nerizikingomis, tad atsisakoma paveiktų teritorijų konkretaus sąrašo. Tai reiškia, kad grįžę iš bet kurio pasaulio kampelio laikomi atvykusiais iš paveiktų teritorijų. Tad dabar visiems jiems galioja izoliavimosi namuose tvarka, pasireiškus simptomams bus atliekamas tepinėlis naujojo koronaviruso infekcijai nustatyti.

Keliautojams, grįžusiems iš bet kurios šalies, 14-lika dienų būtina izoliuotis. Jiems būtina kasdien matuotis kūno temperatūrą, stebėti sveikatą ir, jei atsiranda bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas – staiga pradėjus karščiuoti, kosėti, prasidėjus dusuliui – pirmiausia būtina skambinti į Karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808.

Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.

Primename, kad šiandien SAM pranešė, jog dešimtyje savivaldybių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Tauragės, Telšių, Alytaus, Utenos – bus įkurti mobilūs punktai, kuriuos savarankiškai atvykusiems pacientams bus atliekami tyrimai dėl naujojo koronaviruso (COVID-19).

Tokį sprendimą šįryt pasirašė valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Tai reiškia, kad savivaldybės jau nuo šiandien gali organizuoti tokių punktų steigimą. Kuriose vietose tiksliai šie punktai bus įkurti, turi apsispręsti jos pačios. Plačiau, kaip tokie tyrimai turės būti organizuojami, galima skaityti čia.

SAM Spaudos tarnyba

Dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino Tauragės apylinkės teismo Tauragės, Šilutės ir Šilalės rūmuose iki kovo 30 d. gyventojų aptarnavimas bus organizuojamas nuotoliniu būdu.

Bendra informacija šiuo laikotarpiu bus suteikiama, dokumentų priėmimas, registracija ir išdavimas vyks elektroninėmis priemonėmis: telefonu, el. paštu, EPP sistemoje, e.pristatymas sistemoje.

Atidedami žodiniai teismo posėdžiai (proceso dalyviai bus asmeniškai informuoti apie naujas posėdžių datas), išskyrus atvejus, kai teismo posėdis bus susijęs su būtinų veiksmų atlikimu (kardomųjų priemonių skyrimo, vaiko laikino paėmimo beikitais skubiais atvejais);

Nevykdomas asmenų susipažinimas su bylomis teismo patalpose (interesantams ir bylų dalyviams, jų atstovams siūloma jungtis prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo, naudojantis elektroninėmis ryšio priemonėmis).

Prašome kreiptis šiais kontaktais:

Tauragės rūmai:

el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., tel. (8-446) 6-17-19.

Šilutės rūmai:

el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., tel. (8-441) 6-16-10.

Šilalės rūmai:

el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., tel. (8-449) 7-42-90.

Būkime saugūs, sveiki ir atsakingi!

„Sodra“ šį mėnesį pensijas ir kitas socialinio draudimo išmokas jau pradėjo mokėti ir toliau mokėsi įprastu laiku. Pensijas į namus pristatyti numatoma pagal iki šiol galiojusį grafiką.

„Nors šalyje paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, „Sodros“ teikiamos paslaugos – pensijų, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo, ligos, šalpos išmokos – yra būtinos ir privalo būti teikiamos.

Darome viską, kad visos išmokos, net ir esant kritinei situacijai, būtų išmokamos laiku. Nors klientų aptarnavimo skyriuose laikinai paslaugos neteikiamos, pati „Sodra“ ir toliau dirba, kad gyventojams užtikrintų visas socialinio draudimo paslaugas“, – sako „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.

Pagal pensijų mokėjimo grafiką daugeliui gyventojų, kurie senatvės, netekto darbingumo, neįgalumo, šalpos pensijas gauna į sąskaitas šalies bankuose, šios išmokos jau pervestos, o „Lietuvos paštas“ ir kitos pensijas į namus pristatančios bendrovės taip pat jau pradėjo nešioti į namus šio mėnesio socialinio draudimo ir šalpos pensijas. Planuojama, kad daliai gyventojų į namus išmokos šį mėnesį bus pristatytos netgi keliomis dienomis anksčiau.

Nuo pirmadienio, kovo 16 d., kaip įprasta, pradedamos mokėti vaiko priežiūros išmokos. Nedarbo išmokų mokėjimas numatytas nuo kovo 20 dienos, vaiko išlaikymo išmokos gyventojus pasieks nuo kovo 25 dienos.

Kitų išmokų mokėjimas priklauso nuo prašymo pateikimo dienos.

Ką reikia žinoti tėvams, prižiūrintiems vaikus

Šalyje uždarius visas ugdymo įstaigas šiuo metu daugeliui mažamečius vaikus auginančių tėvų aktualios ligos išmokos, mokamos už sveiko vaiko priežiūrą, kai ugdymo įstaiga uždaroma karantinui.

Šios išmokos mokamos tėvams, įtėviams bei globėjams (seneliai neįtraukti, tačiau planuojama priimti atitinkamas teisės aktų pataisas, kad šias išmokas galėtų gauti ir jie), kurių vaikai lanko vaikų darželius ar mokosi pradinėse mokyklos klasėse. Išmoka sudaro 65,94 proc. buvusių gyventojo draudžiamųjų pajamų (“Į rankas” tai sudaro apie 85 proc. buvusių pajamų “į rankas”) ir mokama ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų.

Išmokos mokamos tiems tėvams, kurie, imdami nedarbingumo pažymėjimą, dirbo ir turi įgiję reikiamą ligos socialinio draudimo stažą. Išmokos mokamos ir savarankiška veikla užsiimantiems gyventojams (išskyrus verslo liudijimų turėtojus), po to, kai jie deklaruoja pajamas ir sumoka įmokas.

Svarbu, kad ši išmoka mokama tik jeigu vaiką prižiūrintis asmuo tuo metu negauna darbo pajamų, todėl gyventojai, kurie ketina prižiūrėti vaiką namuose, turėtų pranešti darbdaviui apie savo nedarbingumą bei telefonu kreiptis į savo gydytoją, kuris išduos elektroninį nedarbingumo pažymėjimą.

Taip pat svarbu “Sodrai” pateikti prašymą ligos išmokai gauti prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui. Jeigu anksčiau esate pateikę neterminuotą prašymą ligos išmokai gauti, pakartotinai to daryti nebereikia.

Ligos išmoka išmokama ne vėliau kaip per 17 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų (prašymo, darbdavio pranešimo „Sodrai“) pateikimo dienos.

Ragina naudotis paslaugomis internetu

„Sodra“ primena, kad visas socialinio draudimo paslaugas gyventojai gali gauti internetu – prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojams www.sodra.lt/gyventojui, kur galima pateikti visus prašymus peržiūrėti asmeninius duomenis bei gauti konsultacijas.

Taip pat veikia „Sodros“ informacinis centras, teikiantis konsultacijas telefonu 1883.

„Suprantame, kad šis laikotarpis – sudėtingas išbandymas, patikrinsiantis mūsų pasirengimą teikti socialinio draudimo paslaugas kritinėje situacijoje – tada, kai gyventojams jų labiausiai reikia, mūsų elektroninių paslaugų kokybę, gebėjimą persigrupuoti karantino sąlygomis, prisitaikyti prie kasdien besikeičiančios aplinkos, tinkamai informuoti gyventojus apie visus svarbius pokyčius.

Suprantame mums tenkančią atsakomybę ir stengsimės, kad šis sudėtingas laikotarpis mums visiems praeitų kuo sklandžiau“, – sako J. Varanauskienė.

Daugiau informacijos:

Saulius JARMALIS

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Tel. (8-630) 0-09-30.