Redakcija

Išmokos vaikams: kas naujo 2020 metais

Nuo šių metų padidėjo vaiko pinigai ir papildoma išmoka, mokama neįgaliems, gausių bei nepasiturinčių šeimų vaikams. Taip pat išsiplėtė papildomos prie vaiko pinigų mokamos išmokos gavėjų ratas, nes buvo padidinta vertinamų pajamų riba. Tai reiškia, kad po 100 eurų, kuriuos sudaro 60 Eur vaiko pinigai ir 40 Eur papildoma išmoka, kas mėnesį gauna daugiau vaikų nei iki šiol. Šie pakeitimai įstatyme buvo priimti anksčiau, tačiau dabar Vyriausybė patikslino Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatus, kurie nurodo įgyvendinimo gaires savivaldybėms: pavyzdžiui, kaip kreiptis dėl išmokų, kokie dokumentai tam būtini, kaip skiriamos bei mokamos išmokos ir panašiai.

Vaiko pinigai ir papildoma išmoka

Nuo šių metų kiekvienam vaikui mokami vaiko pinigai padidėjo nuo 50 iki 60 Eur per mėnesį. Išmoka mokama už praėjusį mėnesį, todėl padidėję vaiko pinigai į šeimų sąskaitas jau atkeliavo arba atkeliaus šį vasarį.

Papildoma išmoka, mokama neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams paaugo nuo 20 iki 40 Eur per mėnesį. Gausia šeima laikoma tokia, kurioje auga 3 ir daugiau vaikų. Ši nuostata nuo praėjusių metų nesikeitė. Tačiau nepasiturinčios šeimos sąvoka šiek tiek keitėsi: jei anksčiau nepasiturinčia šeima buvo laikoma ta, kurioje vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršijo 183 Eur, tai nuo šių metų į papildomą išmoką galima pretenduoti, jei vidutinės šeimos pajamos vienam šeimos nariui neviršija 250 Eur. Ta reiškia, kad prasiplėtė šeimų ratas, kuriose vaikai per mėnesį gauna po 100 Eur (60 Eur vaiko pinigai ir 40 Eur papildoma išmoka).

Skaičiuojant bendras pajamas šeimos nariams, nėra įskaitomi patys vaiko pinigai, papildoma išmoka ir 15-35 proc. darbo užmokesčio.

Kada nevertinamos suaugusio vaiko pajamos?

Kai mokama papildoma išmoka prie vaiko pinigų nepasiturinčioms šeimoms, kuriose auga 1 ar 2 nepilnamečiai vaikai, o kiti kartu gyvenantys vaikai yra pilnamečiai, kyla grėsmė, jog papildomos suaugusių vaikų pajamos ne padės šeimai, bet pakenks, nes taip galima prarasti papildomas išmokas prie vaiko pinigų, kurios mokamos mažesniems vaikams.

Dėl šios priežasties apskaičiuojant vidutines šeimos pajamas vienam nariui gali būti neįskaitoma ir dalis pilnamečių vaikų pajamų, tačiau pilnametis šeimos vaikas iki 24 metų imtinai turi studijuoti ar mokytis ir neturėtų būti sukūręs savo šeimos.

Į bendras šeimos pajamas tokiu atveju neįskaitomos jo pajamos iki 125 Eur per mėnesį. Taip sudaroma galimybė jaunuoliui gauti šiek tiek pajamų be grėsmės, kad dėl to brolis ar sesuo neteks papildomos išmokos.

Jaunuolio iki 24 m. pajamos gali būti iš viso nevertinamos kaip šeimos pajamos, tačiau tik tuomet, jei jis yra gausios šeimos narys.

Išmokų vaikams įstatymo pataisomis įtvirtinta, kad kai gausios šeimos vaikai gauna vaiko pinigus su papildoma išmoka, jaunuolių iki 24 m. pajamos iš viso nėra vertinamos – jie ir toliau įskaitomi į gausios šeimos sudėtį. Iki 2020 m. jaunuolis, uždirbantis daugiau nei 125 Eur, nebuvo laikomas bendrai gyvenančiu asmeniu.

Nauja tvarka apsaugo nuo to, kad, pavyzdžiui, įsidarbinus studentui broliui, jaunesni du vaikai lieka be papildomos išmokos, nes šeima nebelaikoma gausia. Pats jaunuolis vaiko pinigus gauti gali ilgiausiai iki 21 m.

Visais šiais sprendimais išplėtus papildomos išmokos gavėjų ratą, papildomą išmoką vaikui gaus apie 151,6 tūkst. vaikų iš gausių, nepasiturinčių šeimų bei neįgalių vaikų. Prognozuojama, kad vien tik padidinus universalios bei papildomai skiriamos išmokos vaikui dydį bei vertinamų pajamų ribą, skurdo rizika sumažės 0,6 proc., o vaikų skurdo rizikos lygis sumenks 2,4 proc.

Laikinosios priežiūros išmoka

Priėmus įstatymo pataisas, nuo šių metų buvo įteisinta ir vaiko laikinosios priežiūros išmoka, kuri mokama tais atvejais, kai vaikui nustatomas apsaugos poreikis ir jis laikinai prižiūrimas ar apgyvendinamas pas fizinius asmenis, pavyzdžiui, pas giminaičius ar kitus emociškai su vaiku susijusius asmenis.

Laikinosios priežiūros išmokos dydis siekia 234 Eur per mėnesį už vieną vaiką, bet konkretus sumos dydis priklauso nuo to, kiek laiko vaikas prižiūrimas. Laikinosios priežiūros metu, kai vaiką prižiūri giminaičiai ar emociškai susiję asmenys, išmoka mokama nuo ketvirtos priežiūros dienos, o kai vaikas paimamas iš nesaugios aplinkos ir apgyvendinamas, pavyzdžiui, pas būsimus globėjus – nuo pirmos vaiko laikino apgyvendinimo dienos. Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatuose Vyriausybė įtvirtino kreipimosi dėl šios išmokos, jos  skyrimo ir mokėjimo tvarką, papildė dokumentų, kurių reikia kreipiantis dėl išmokos, sąrašą. Kreiptis dėl laikinosios priežiūros išmokos skyrimo galima pasibaigus vaiko laikinosios priežiūros ar laikino apgyvendinimo laikotarpiui.

Aktualu į Lietuvą atvykusioms šeimoms su globojamu vaiku

Nuo šiol taip pat numatyta aiškesnė tvarka, kaip globos ar rūpybos išmoka bei jos tikslinis priedas skiriami tais atvejais, kai vaiko globa nustatyta ne Lietuvoje, bet vykdymą perima Lietuvos institucija. Tai užtikrina, jog į Lietuvą iš kitos šalies persikėlę asmenys su globojamu vaiku gautų globos išmokas ir jų priedus. Globos ar rūpybos išmoka, kuri mokama globojamam vaikui, nuo 2020 m. siekia 156 Eur per mėnesį, tokio pat dydžio yra ir globos ar rūpybos išmokos tikslinis priedas, kuris mokamas šeimai, šeimynai ar budinčiam globotojui.

Kadangi nuo 2020 m. augo bazinės socialinės išmokos (BSI) dydis, pagal kurį skaičiuojama dalis išmokų vaikams, augo ir kitos išmokos: vienkartinė išmoka vaikui (mokama gimus ar įsivaikinus vaiką), išmoka, gimus dvynukams, trynukams ir daugiau vaikų vienu metu, išmoka karo prievolininko vaikui, taip pat besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka įsivaikinus vaiką.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inform.

Bendruomenių stiprinimui – 2 mln. eurų

Savivaldybių organizuojamiems bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų ir religinių bendruomenių konkursams Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiais metais skyrė 2 mln. eurų. Už šias lėšas konkursus laimėjusios organizacijos vykdys socialinę veiklą socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, senjorams ar neįgaliesiems, sieks įtraukti į bendruomenę grįžtančius iš emigracijos piliečius ar atvykstančius užsieniečius, ugdys bendruomenės narių pilietiškumą, populiarins socialinio verslo plėtrą, stiprins bendruomenės gyventojų sutelktumą.

Konkursai – savivaldybių rankose

Dabar estafetę perima savivaldybių administracijos – priemonės įgyvendinimą organizuoja būtent jos. Savivaldybei paskelbus projektų atrankos konkursą, apie tai turi būti informuojama savivaldybės interneto svetainėje. Čia nurodoma visa svarbiausia informacija ir darbuotojo, kuris atsakys į rūpimus klausimus, kontaktai. Paraiškas savivaldybės priims ne trumpiau nei 1 mėnesį nuo konkurso paskelbimo. Ministrui patvirtinus aprašą bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos ir religinės bendruomenės jau gali planuoti savo veiklas, kurioms sieks finansavimo savivaldybėms paskelbus konkursus.
Esminiai prioritetai šiemet nekinta, bet yra naujovių – skatinama, jog bendruomenės įtrauktų į Lietuvą parvykusius emigrantus ir atvykusius užsieniečius, kovotų su klimato kaita, bendradarbiautų su partneriais iš kitų savivaldybių ir seniūnijų.

Ypatingas dėmesys – emigrantų ir užsieniečių integracijai

Daugėjant į Lietuvą parvykstančių piliečių ir augant užsieniečių imigracijai, bendruomenėms siūloma imtis iš emigracijos grįžusių tautiečių ar šalyje apsigyvenusių užsieniečių įtraukimo. Tiek senokai Lietuvoje negyvenusiems, tiek visiškai naujoje aplinkoje atsidūrusiems žmonėms dažnai sudėtinga pritapti pasikeitusioje visuomenėje. Vienas efektyviausių kelių, kaip tai padaryti – įsitraukimas į bendruomeninę veiklą. Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. į Lietuvą grįžo 20,4 tūkst. Lietuvos piliečių ir atvyko 19,7 tūkst. užsieniečių.
Kaip ir pernai, taip ir šiemet finansuojamos veiklos, skirtos socialiai pažeidžiamiems bendruomenės nariams, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, vienišiems žmonėms, neįgaliesiems, žmonėms, turintiems priklausomybių ar įvairių socialinių problemų. Siekdamos padėti tokiems gyventojams, bendruomenės organizuoja savitarpio pagalbos grupes, mokymus ir kitus renginius.
Taip pat toliau remiama veikla, skirta bendruomenės narių pilietiškumo, lyderystės ugdymui, gyvenimo kokybės gerinimui, skatinama plėtoti socialinį verslą.
Siekiant didesnio bendruomenės narių sutelktumo, finansuojami bendruomenės vaikų ir jaunimo laisvalaikio užsiėmimai, pavyzdžiui, stovyklos, renginiai, kitos veiklos, skatinančios asmeninių ir socialinių gebėjimų ugdymą. Remiama ir bendruomenės narių kultūrinė, švietėjiška, sporto ir sveikatinimo veikla, įvairios akcijos ir iniciatyvos, skirtos viešųjų erdvių ir aplinkos kokybės gerinimui.

Kaip gauti papildomų balų

Finansavimą savo veiklos gali gauti bendruomeninės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos ir religinės bendruomenės, bet prioritetas skiriamas bendruomeninėms organizacijoms.
Skiriant papildomus balus, skatinama bendruomenių partnerystė su nevyriausybinėmis organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis ar kitomis pelno nesiekiančiomis organizacijomis. Šiųmetinė naujovė – palankiau vertinama, jeigu partneriai veikia kitoje seniūnijoje ar savivaldybėje.
Papildomi balai gaunami į projekto įgyvendinimą įtraukus savanorius, socialinę atskirtį patiriančius asmenis, jaunimo atstovus.
Nuo 2020 metų aukštesnį įvertinimą gaus ir projektai, kuriuose naudojamos kovos su klimato kaita priemonės.

Aprašas patvirtintas. Kas toliau?

• Savivaldybės paskelbia projektų atrankos konkursą.
• Bendruomenė, nevyriausybinė organizacija ar religinė bendruomenė teikia paraišką.
• Susirenka išplėstinė seniūnaičių sueiga: sprendimo priėmimo teise joje dalyvauja tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai. Patariamojo balso teise gali dalyvauti seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų atstovai.
• Išplėstinė seniūnaičių sueiga vertina paraiškas ir nusprendžia, kurioms seniūnijos teritorijoje veikiančioms bendruomeninėms organizacijoms, religinėms bendruomenėms, bendrijoms ar nevyriausybinėms organizacijoms skiriamas finansavimas.
•  Įgyvendinami projektai, kuriems skirtas finansavimas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inform.

Paukščių migracijos laikotarpiu naminiai paukščiai privalo būti uždaryti

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) praneša, kad nuo vasario 4 d. paukščių augintojai privalo naminius paukščius laikyti uždarose patalpose arba lauko aikštelėse, įrengtose taip, kad jie neturėtų tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais. Tuo labiau, kad, kaip informuoja Ventės rago ornitologai, paukščių migracija vis intensyvėja. Gausesni žąsų, gulbių ir ančių pulkai stebimi ne tik Kuršių marių pakrantėje esančiame Ventės rage ir Rusnėje, jų daugėja ir Nemuno deltoje, kur migruojantys paukščiai leidžiasi pailsėti ar pasimaitinti. Dėl to mūsų šalies paukščių laikytojams reikėtų ypač sunerimti, nes rizika Europos Sąjungos (ES) valstybėse šiuo metu plintančiam paukščių gripo virusui patekti į Lietuvos teritoriją grėsmingai didėja.

Apie pirmąjį protrūkį naminių paukščių ūkyje informavo Vokietija. Didelio patogeniškumo (H5N8 potipio) viruso židinys identifikuotas nekomerciniame Vokietijos ūkyje, kuriame savo reikmėms laikyti 57 naminiai paukščiai, taip pat augintos 9 kanarėlės ir 3 fazanai. Visi ūkyje laikyti paukščiai jau nugaišinti ir saugiai sunaikinti. Prieš tris savaites šioje valstybėje vienas gripo atvejis buvo patvirtintas laukiniam vandens paukščiui – laukiui. Paukščių gripo epidemija plačiai yra apėmusi kaimyninę Lenkiją (21 protrūkis, o artimiausias židinys užregistruotas vos už 200 kilometrų), taip pat kitas netolimas ES valstybes – Slovakiją (4 protrūkiai), Čekiją (1) ir kt. Veterinarijos specialistų ilgamečiai stebėjimai rodo, kad ligą dažniausiai perneša šiuo virusu užsikrėtę laukiniai vandens paukščiai, kurie užkrečia aplinką. 

„Situacija aštrėja – paukščių gripo protrūkis nustatytas vos už 200 km nuo Lietuvos, situaciją sunkina ir gamtinės sąlygos, ankstinančios paukščių migraciją. Norėdami apsisaugoti nuo paukščių gripo, turime būti tikri, jog dėl paukštininkystės sektoriaus padarėme viską. Pasitarę su ministerijos, VMVT specialistais nusprendėme maksimaliai sumažinti rizikos galimybę naminiams paukščiams turėti sąlytį su laukiniais paukščiais“, – apie sprendimą nurodyti naminius paukščius laikyti uždarose patalpose arba aptvertose lauko aikštelėse sakė žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Paukščių gripas yra itin pavojinga ir greitai plintanti liga, galinti atnešti didžiulių nuostolių visam žemės ūkio sektoriui. Šių metų sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje yra laikoma daugiau kaip 11 mln. naminių paukščių.
VMVT direktorius direktorius Darius Remeika informavo, kad nurodymas laikyti naminius paukščius uždarose patalpose arba aptvertose lauko aikštelėse privalomas visiems paukščių augintojams ir galios iki atskiro nurodymo. Tarnyba kontroliuos, kaip laikomasi šio nurodymo, tačiau tikimasi ir pačių paukščių augintojų atsakingumo bei sąmoningo elgesio, siekiant apsisaugoti nuo paukščių gripo, galinčio pridaryti milžiniškų nuostolių ne tik atskiriems ūkiams, bet ir visam paukštininkystės sektoriui bei pakenkti eksporto plėtrai.
Pagrindiniai viruso nešiotojai ir platintojai – migruojantys laukiniai vandens paukščiai. Ūkyje nustačius paukščių gripo virusą, visi paukščiai, produkcija, kiaušiniai, lesalai, pakratai ir menkavertis inventorius sunaikinami. Aplink židinius nustatomos 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonos.
Lietuvos paukščių laikytojai turi išlikti itin budrūs ir atidžiai stebėti auginamus paukščius. Privaloma laikytis biologinio saugumo priemonių, saugoti paukščius nuo bet kokio kontakto su laukiniais paukščiais, negirdyti jų atviro telkinio vandeniu, lesalus bei kraiką laikyti laukiniams paukščiams nepasiekiamoje vietoje. Taip pat dažnai plauti ir dezinfekuoti rūbus, batus ir įrankius, naudojamus atliekant paukščių priežiūros darbus, paukščius laikyti patalpoje su stogu.
Keliautojų, kurie šiuo metu lankosi paukščių gripą patvirtinusiose Europos valstybėse, primygtinai prašoma būti atsargiems, vengti kontaktų su paukščiais, laikytis asmens higienos, iš tų šalių nesivežti paukštienos ir jos gaminių.
Norėdama paskatinti ūkius aktyviau investuoti į prevenciją ir siekdama kompensuoti dalį lėšų, ŽŪM paankstino paramos priemonės paraiškų rinkimo pradžią.
Šiuo metu ES plintanti paukščių gripo atmaina nepavojinga žmogui – vartojant paukštienos gaminius užsikrėsti pavojaus nėra.

Pastebėjus netipinę paukščių elgseną (nustojus lesti, gerti, pasireiškus apatijai, atsiradus barzdelių, kitokių odos pakitimų) raginame nedelsiant informuoti veterinarijos gydytojus arba artimiausią VMVT departamentą.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Lietuvos gimtadienio proga užsimezgė graži draugystė

Švenčiant Vasario 16-ąją, vis atsiranda patrauklių idėjų, kurios ne tik kelia nuotaiką, bet ir buria bendruomenę. Tokios idėjos šiemet sklandė Laukuvoje. Deja, Šilalėje šventinę nuotaiką kūrė tik Pajūrio bataliono kariai ir šau­liai – miestelėnų Vasario 16-osios minėjime beveik nesi­matė. Galbūt šventėme kiekvienas atskirai, savo namuo­se, savo širdyje?

Vasario 16-osios renginiai pirmiausia pradėti minėti Lau­kuvoje. Kaip ir daugelyje rajono gyvenviečių, ši diena pradėta šv. Mišiomis Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje. Po jų parapijos klebonas kun. Virgilijus Pocius ir Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono vadas pulkininkas leitenan­tas Vadimas Jeriominas pasirašė bendradarbiavimo sutar­tį. Bažnyčios atstovas pažadėjo kariams parapijiečių bend­rystę ir teiravosi, ką visai Lietuvai prasmingą dieną pasirašyta bendradarbiavimo sutartis duos laukuviškiams.

„Pažadame Laukuvai tvirtą draugystę. Visa bendruomenė ir ypač jaunimas laukiami Pajūryje dislokuotame batalio­ne, o mūsų kariai visada pasiryžę atvykti į jūsų organizuojamas šventes“, – kalbėjo vadas plk. ltn. V. Jeriominas.

Bažnyčios ir kariuomenės atstovai apsikeitė simbolinėmis dovanomis: bataliono vadas išsivežė Nepriklausomybės Akto kopiją, parapijai liko įspūdingų fotografijų albumas „Neregėta Lietuva“. 

Kolona laukuviškių, kurių priekyje žengė kariai, nešini M. Pečiulionio bataliono vėlia­va, išsirikiavo prie Laukuvos centre esančio paminklo Lietuvos laisvės kovų didvyriams. Susirinkusiuosius pasveikino Laukuvos seniūnas Virgilijus Ačas.

„Ką tik sugiedojome Lietuvos himną. Labai prasmingi žodžiai, kuriais turėtume vadovautis: dirbti, susitelkti, būti teisingi ir teisūs. Tik tiek nedaug, kai dalis mūsų tautos didvyrių už visa tai turėjo paaukoti gyvybę“, – kviesdamas prisiminti ir pagerbti juos tylos minute, kalbėjo V. Ačas.

Pasak bataliono vado V. Jeriomino, į tokias šventes, bataliono kariai niekada nevyksta be nuolatinės savo palydovės 105 mm haubicos. Būtent iš šio pabūklo paleistos trys dedikacinės salvės sudrebino ir Laukuvos padangę.

Pakilią nuotaiką Laukuvoje kūrė ir specialiai šiai šventei surengta regioninė šokių šventė „Šitam dideliam būry“. Vasario 16-ąją kultūros namuose sukosi poros ne tik iš Laukuvos ar Šilalės, bet ir iš Ryškėnų bei Varnių (Telšių r.).

Kituose rajono miesteliuose švęsti Lietuvos gimtadienį pradėta nuo vidurdienio. Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje šventinę nuotaiką kūrė Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) nariai. Jos vadovas – Stasio Girėno 703-iosios kuopos vadas Rimas Vaičiakauskas ap­dovanojo geriausius na­rius. LŠS vado padėkos įteiktos Petrui Astrauskui (antrojo laipsnio Lietuvos šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklas „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“) bei Algimantui Dragūnui (laikrodis). Iš viso pagerbta per dvidešimt šaulių. Padėkos pareikštos už aktyvią veiklą, pareigų atlikimą ir asmeninį indėlį, stiprinant Šaulių sąjungą, už šauliškų vertybių puoselėjimą. Rajono meras Algirdas Meiženis, sveikindamas visus su Vasario 16-ąja, daliai šaulių įteikė padėkas už aktyvią visuomeninę veiklą Šilalės krašte, vadams – už jaunųjų šaulių ugdymą. Jis apdovanojo ir du geriausius 2019-ųjų LŠS narius: Joną Linkevičių bei jaunąjį šaulį Justą Nausėdą. Jiems įteiktos daiktinės dovanos – peiliai.

Po iškilmių bažnyčioje šauliai ir M. Pečiulionio artilerijos bataliono kariai išsirikiavo prie įspūdingo ilgio Tri­spalvės, kuri nuplevėsavo iki Laisvės šauklio skulptūros. Trumpam stabtelėjusi kolona pagerbė ir tremtinius, kurių atminimui Jono Basanavičiaus gatvėje pastatytas paminklas, o prie Laisvės šauk­lio į dangų tris salves paleido Krašto apsaugos savanoriškųjų pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės Šilalės 308 lengvosios pėstininkų kuo­pos ka­riai. 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Supratau: kovojame ne su ligomis, o su simptomais

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kas 40 sekun­džių pasaulyje įvyksta savižudybė, vadinasi, per dieną pasaulis netenka 2160 žmo-

­nių. Daugiau nei pusę savižudybių įvykdo žmonės, kenčiantys nuo vie­no dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų – depresijos. Prognozuojama, jog depresija bus labiausiai paplitusi liga pasaulyje, kuri jau paveikė daugiau nei 350 milijonų žmonių.

Apie tai, ką reiškia sirgti depresija bei koks ilgas ir sunkus yra ligos ke­lias, pasakoja stand-up komikas Airidas Jankus. 

Tai, kas slepiasi už komiko vardo

A. Jankus – vienos populiariausių tinklalaidžių Lietuvoje „Pralaužk vieną šaltą“ vedėjas, kuris gyvenime, rodos, žengia koja kojon su pozityvumu, pokštais ir gera nuotaika. Tačiau realybė yra kiek kitokia. 

A. Jankus nuo mažų dienų buvo labai smalsus, jam rūpėjo rasti atsakymus į galvoje besisukančius klausimus. Būdamas paauglys, jis suvo­kė, jog gyvenimas gali nutrūkti bet kurią akimirką, o žmogus šiame milžiniškame pasaulyje tėra būtybė, negalinti nieko pakeisti ar pasukti norima linkme. Fiziškai aktyvus vaikas Airidas išoriškai niekuo nesiskyrė nuo savo bendraamžių, tačiau viduje slėpė itin savitus įsitikinimus ir anuomet dar vaikiškomis atrodžiusias prob­lemas. Pavyzdžiui, būdamas mažas, Klaipėdoje gyvenęs Airidas tikėjo, kad vieną dieną Baltijos jūroje susidariusios didžiulės sūraus vandens bangos lūš Palangoje, apsems visus žmones ir pasiglemš jų gyvybes, o galimybės kažką pakeisti, pasipriešinti gamtos stichijoms nebuvimas varydavo jį į neviltį.

Liga neatsiranda akimirksniu

Depresija nesusergama pra­budus rytą blogos nuotaikos, nors psichiatras profesorius daktaras Arūnas Germanavičius tikina, jog kartais taip gali būti, bet daugeliu atvejų tai yra laipsniškai išsivystantis psichologinis sutrikimas. Jis gali vystytis nuo kelių savaičių iki kelių metų ir yra diagnozuojamas gydytojo psichiatro tik tada, kai įvertinama paciento psichikos būklė ir apatija, bloga, niūri nuotaika, pri­slėgtumas trunka ne trumpiau nei dvi savaites. Pirmasis pojūtis, jog kažkas negerai, aplankė Airidą, kai jis buvo vos keturiolikos. 

Atlikti tyrimai rodo, kad daž­niausiai depresija serga žmonės, kurių amžius svyruoja nuo 20 iki 45-erių. Vilniaus uni­ver­sitete studijuojančio Ai­rido sa­vi­jauta itin pablogėjo, kai jis, sulaukęs dvidešimties, iš Klai­­pėdos persikėlė gyventi į pers­­pektyvių, gražių ir, atrodo, idealių, problemų neturin­čių žmonių pripildytą sostinę. Tai buvo laikas, kai dingęs tikėji­mas savo jėgomis bei pačiu sa­vimi, prapuolęs apetitas, nuo­­latinis kūno raumenų trūk­čio­jimas ir nemiga privertė kreiptis pagalbos į specialistus, nes nepastebėti ar paslėp­ti kasdien prastėjančią sveikatą ir savijautą buvo neįmanoma.

Vienas neapdairus veiksmas ir – nokautas

Šios psichologinės ligos gydymas yra trejopas: psichotro­piniais vaistais, psichoterapija ir psichotropiniais vaistais kartu su psichoterapija. Iš pat pradžių skirtas gydymas psichoterapija greitai pastatė Airidą ant kojų, tačiau dėl to jis padarė didžiausią klaidą, kurios neišvengia kone visi sergantieji, – apsidžiaugė staigiu pagerėjimu ir atsisakė specia­listų pagalbos. Visa kova su depresija primena kovą bokso ringe: išsiveržimas į priekį, nokautas, išsiveržimas į prie­kį, nokautas. Airidas atsipalaida­vo, nuleido rankas – ir buvo nokautuotas, tad teko grįžti pas specialistus ir tęsti pradė­tą gydymą.

Ligos gydymas, visai kaip ir jos vystymasis, gali trukti mėnesį, pusmetį ar net metus, visa tai priklauso nuo ligos sunkumo. Airidui buvo nustatyta sunki depresijos forma, kurią jis trejus metus gydėsi psichoterapija, tačiau pastarąjį pusmetį palaikyti emocinį stabilumą jam padeda gydytojo paskirti antidepresantai bei papildai. 

(Ne)sustabdomas užburtasis ratas

Ne paslaptis, kad sveikata ir emocijos yra tiesioginio proporcingumo ryšiais susaistyti sveikatingumo matai. Kuo labiau slepiame savo jausmus bei emocijas, tuo didesnėmis sveikatos problemomis tai atsiliepia. Šių ryšių egzistavimu ir tvirtumu Airidas įsitikino savo kailiu. 

„Visada buvau uždaras, dažniausiai viską sugerdavau kaip kempinė. Bet juk net ir pati didžiausia kempinė kažkada persipildo, ir turi iš savęs išleisti visą susikaupusį vandenį. Mano atveju vanduo ištekėjo fizinio skausmo pavidalu“, – savo tuometinę būseną įvardija vaikinas. 

Prieš ketverius metus atsiradusios ir iki šiol besitęsiančios problemos su klubų sąnariais, nugara ir pečiais buvo tarsi atsakas į „kempinės“ gyvenimo būdą. Fizinis skausmas įsukdavo į užburtą ratą – „tau skauda, nes depresuoji, ir depresuoji, nes skauda“. Daugybės atliktų tyrimų rezultatai neatskleisdavo sutrikimų priežasčių, kol galiausiai buvo prieita prie išvados, jog visa tai yra psichologinių prob­lemų padariniai. 

Sunku išvardinti visas milijonus žmonių paveikusios ligos priežastis, tačiau, anot specialistų, dažna depresijos prie­žastis yra alkoholis – priemonė nuotaikai pakelti ir kartu nusiraminti, bet dažniausiai tai tik dar labiau pablogina esamą situaciją. Alkoholis bakalauro studijų studento gyvenime atsirado dar jam būnant paaugliu, tuomet šalia „kempinės“ gyvenimo būdo buvo pradėtas tiesti dar vienas kelias depresijos link. Alkoholį vyrukas vartodavo ne itin dažnai, tačiau labai dideliais kiekiais, todėl įvairiausių švenčių bei vakarėlių jis, dabar net ir labai norėdamas, negali prisiminti.

Airidas nedrąsiai prisipažįsta, jog nuo 21-erių kartu su daugybe jaunų, į jį panašių žmonių lankosi anoniminių alkoholikų (AA) grupės susi­tikimuose ir kovoja su šia priklausomybe. Iš pradžių ei­ti į AA susitikimus buvo nedrąsu, o visuomenėje susidaręs įspūdis apie anoniminių alkoholikų grupes bei joms priklausančius aso­cialius asmenis drąsos nesuteikė. Atsisakyti alkoholio Airidą paskatino kitą rytą po vakarėlio kankinančios moralinės pagirios, kartais užsitęsiančios iki kelių savaičių ir tik dar labiau gramzdinančios į neviltį. 

Šiandien Airidui 24-eri. Jis trejus metus sėkmingai dirba komiku, veda interneto tinklalaides ir jau metus nevartoja alkoholio. Jaunuolis pamažu pradeda jausti gyvenimo teikiamus malonumus ir džiaugsmą. Žinoma, jį vis dar kankina didelės ir dažnos nuotaikų kaitos, bet tai yra normalu. Bėgant laikui, viskas susitvarkys, tačiau blogiausia jau praeityje. Nuolat vartojami specia­lūs vaistai, konsultacijos su psichologu, atvirumas ir drąsa kalbėti apie savo problemas padeda nesuklupti ir kaip tik prideda pasitikėjimo savimi. Svarbiausia nebijoti kreiptis ir norėti sulaukti pagalbos, nes vos tik atsipalaiduosi ir nuleisi rankas – būsi nokautuotas.

Už dujų balionus atsakingi jų pardavėjai

Kiekviena naujovė sukelia sujudimą, bet dar daugiau klausimų kyla tada, kai apie ją pateikiama mažai informacijos. Taip nutiko ir „Šilalės artojo“ skaitytojams, kurie susipažino su Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimu apie įsigaliojusius griežtesnius reikalavimus dujų balionams. 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.13

Vaistininko prižiūrimas augalas išleido įspūdingą žiedą

Kai kalbama apie gaivų aromatą, sakome, jog kvepia gėlėmis. Ir neįsivaizduojame, kad lelijinių klasės gėlės gali ne kvepėti, o dvokti. Nežiūrint savito „aromato“, liaudiškai lavongėlėmis vadinamų gėlių žiedai yra nepakartojami.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.13

Didinga Lietuva

Mėlyni miškai, 

mylimi laukai, 

ant kalvų gelsva –

žemės Lietuva.

                                      

Lietuvos kalba,

motinos galva,

dulkė kiekviena,

rytas ir diena.

            Marcelijus Martinaitis

Didelė ir didi mūsų šalies istorija. Kartais ji atrodo net kažkokia stebuklinga. 

Kaipgi kitaip paaiškinti Vasario 16-osios fenomeną, kai saujelė išsilavinusių inteligentų, 

atrodo, visiškai nepalankiomis sąlygomis sukūrė Valstybę? 

Protas, ryžtas, drąsa, aukojimasis – tai, kas nuo pačių seniausių laikų vedė lietuvius 

į visos tautos pergales. Dar Vygando Marburgiečio kronikoje rašoma: 

4 tūkstančiai Pilėnų gynėjų, matydami, jog pralaimės, šoko į degantį laužą. 

Kryžiuočiai pasibaisėję pabėgo: „Kas gali nugalėti šią tautą, jei ji geriau eina į ugnį negu į nelaisvę?“

Tokioje šalies istorijos ir jos žmonių didybėje, kuriai nusakyti per maža žodžių, 

anot poeto Rimvydo Stankevičiaus, „svarbiausia – atodūsių sintaksė, 

perteikianti pagrindinę mintį...“

Rima PETRAITIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Valdžia kaimo keliuose įklimpo iki kelių

Visame rajone skamba prakeiksmai valdžiai, šią žiemą pamiršusiai tvarkyti kaimo kelius. Žmones labiausiai siutina pasakymas, jog šiuo metu galioja tik sniego valymo sutartis, o greideriuojama ir žvyruojama bus tada, kai baigsis savivaldybės paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas. Šią savaitę turėjo paaiškėti jo nugalėtojai, tačiau trečiadienį seniūnai išgirdo, kad savivaldybė kelių priežiūros konkurso procedūras nutraukė. Tai reiškia, jog dar kurį laiką didžiosios dalies rajono kelių niekas nei lygins, nei žvyruos. 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.13

Finalinėse kvadrato varžybose – treti

Kauno rajono Ringaudų pradinėje mokykloje vyko Lietuvos mokyklų žaidynių (mokinių, gim. 2009 m. ir jaunesnių) kvadrato finalinės varžybos. 

Pirmąją vietą iškovojo šeimininkų Ringaudų pradinės mokyklos komanda, antrąją vietą užėmė Vilniaus Marty­no Mažvydo progimnazijos pra­dinukai, o trečiąją – Šilalės Da­riaus ir Girėno progimnazijos jaunieji sportininkai.

Komandos, užėmusios prizines vietas, apdovanotos dip­lomais, medaliais, taurėmis ir marškinėliais.

Atkaklus darbas bei kryptin­gas tikslo siekimas padėjo mums iškovoti prizinę vietą Res­pub­likoje. Didžiuojamės savo mokyklos ketvirtokų rinktine ir džiaugiamės mūsų pro­gim­na­zijos bei Šilalės miesto vardo garsinimu Lietuvoje.

Jolanta VILIUŠIENĖ

Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos pradinių klasių mokytoja 

AUTORĖS nuotr.

 

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą