Redakcija

Komandos pasitikėjimas padeda pasiekti asmeninių laimėjimų

Šilalės krepšinio „Lūšies“ komanda Regionų krepšinio lygoje (RKL) užima 12 vietą. Deja, praėjusį šeštadienį vykusiose varžybose su Plungės „Olimpu“ šilališkiams iš­ko­voti per­galės ne­pavyko. 

Į Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje vykusias rungtynes susirinko daug ištikimiausių „Lūšies“ sirgalių, kurie aktyviai palaikė mūsų krepšininkus. Abe­jonių, kad varžybos bus įnirtingos, nekilo niekam, nes jau pirmąjį kėlinį abi komandos užbaigė lygiosiomis, surinkusios po 16 taškų. Tačiau tuo „lygybė“ ir baigėsi, o dar kovingiau pradėję žaisti plungiškiai laimėjo tris likusius kėlinius ir „Lūšies“ komandą įveikė rezultatu 64:78. 

Beje, daugelis krepšinio sirgalių negalėjo atsistebėti magiškais sutapimais: kovo 16 d. rungtyniavusi „Lūšis“ visus keturis kėlinius rinko po 16 taškų...

Šių rungtynių lyderiais tapo plungiškiai Jokūbas Stropus, Jus­tas Girkštas, Tomas Domarkas, o tarp šilališkių geriausius rezultatus demonstravo ir į lyderių sąrašą pateko Justas Košys bei Karolis Taroza. 

J. Košys jau ne pirmą kartą patenka į geriausių rungtynių žaidėjų sąrašą – jam nuolat pavyksta puikiai atkovoti kamuolius ir komandai pelnyti daugybę taškų. Bet po šeštadienio varžybų „Lūšies“ žaidėjas pripažino, jog nesisekė: padaryta daug klaidų, nesėkmingai mėtyta iš po krepšio, nesusikalbėta gynyboje bei pan.

„Esame išsibalansavę, perga­lių, sezonui baigiantis, nelabai tepasiekėme. Tačiau visos mū­sų komandos galimybės pasirodys, prasidėjus atkrintamosioms varžyboms. Tenka pripažinti, kad žaidžiame banguotai: sezoną pradėjome gerai, vėliau kritome“, – sakė sportininkas.

Paklaustas, kas labiausiai prisideda ir turi įtakos sėkmingiems asmeniniams rezultatams varžybose, Justas prisipažino, jog kai rungtynėse sekasi, bando daugiau imtis iniciatyvos.

„O kai nesiseka, bičiuliams mėginu sukurti naudingų situacijų. Aišku, ypatingai svarbus yra komandos draugų pasitikėjimas“, – tikino jis.

„Lūšies“ krepšininkas Oleksandr Misiats šeštadienį komandai pelnė daugiausiai taškų – 13. Sėkmingai mėtė ir K. Taroza, surinkęs 11, bei Laimonas Remeikis, pelnęs 7 taškus. 

Kaip skelbia RKL organizatoriai, kovo 16 d. Nostra.lt-RKL pirmenybėse buvo sužaista 10 rungtynių ir beveik užbaigtas A diviziono reguliarusis sezonas. Po susitikimų galutinai paaiškėjo, kurios keturios komandos žengia į ketvirtfinalį. Pirmąsias dvi pozicijas užima „Biržai“ ir Kauno r. „Omega-Tauras“, trečiąją bei ketvirtąją vietas pasidalino Plungės „Olimpas“ ir Kėdainių sporto centras.

Taip pat paaiškėjo ir aštuntfinalio dalyviai – tarp jų yra ir Šilalės „Lūšis”. Varžybų tvarkaraštis kol kas neskelbiamas. 

Vesta VITKUTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Svarbios pergalės Lietuvos mokyklų žaidynėse

2023–2024 mokslo metų Lietuvos mokyklų žaidynių var­žybose sėkmingai dalyvauja Pajūrio Stanislovo Bir­žiš­kio gimnazijos mokinių komandos. 

Jonavoje vyko Lietuvos mokyklų žaidynių kaimo vieto­vių mokyklų merginų salės futbolo 5x5 finalinės varžybos. Jose dalyvavo keturios komandos iš Šilalės, Jonavos, Kauno ir Ukmergės. Iki pat paskutinės rungtynių minutės išliko int­riga ir nebuvo aišku, kuri taps nugalėtoja. Galiausiai paaiškėjo, kad Pajūrio Stanislovo Bir­žiškio gimnazijos komanda (Au­gustė Kovaliovaitė, Vil­tė Ged­montaitė, Austėja Aniu­lytė, Goda Krauzaitė, Ka­milė Nemčauskaitė, Smil­tė Pau­laus­kai­tė, Eli­gi­ja Ko­va­lio­vaitė, Ag­nė Ko­va­lio­vai­tė, Gustė Krau­zai­tė bei Austėja Majutė) užėmė antrąją vietą. Šios merginos sėkmingai dalyvauja ir Lietuvos futbolo federacijos organizuojamose „Lady golas 2024“ salės futbolo varžybo­se. Jų finalas vyks balandžio 10 d. Prienų sporto arenoje. Linkime sėkmės!

2023–2024 mokslo metų Lie­tuvos mokyklų žaidynių kaimo vietovių mokyklų krepšinio 3x3  fi­nalinės rungtynės vyko ko­vo 15 d. Prienų sporto centro salėje, varžėsi krepšininkai iš  Ši­lalės, Vilniaus, Prienų, Plun­gės, Šakių bei Radviliškio rajo­nų bendrojo ugdymo mokyk­lų. Nugalėję visus varžovus, šių metų Lietuvos mokyk­lų čem­pionais tapo Pajūrio Sta­nis­lovo Biržiškio gimnazijos krep­šininkai Paulius Pavi­lo­nis, Ju­lius Šerpetauskis, Vilius Vait­kevičius, Kristupas Kruša.

Džiaugiamės ir didžiuojamės šauniais gimnazijos sportininkais.

Virginijus KAZLAUSKIS

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos fizinio ugdymo mokytojas metodininkas

AUTORIAUS nuotr.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro istorinę praeitį ir ambicingą ateitį apjungs Vytauto Karčiausko sukurtos skulptūrinės miniatiūros

„Prie senojo muzikinio teatro buvęs akmuo primena samaninį agatą, kuris net vandeniu pjaunant svaido žiežirbas, nes tvirtas ir savitas, kaip ir pati Klaipėdos krašto bei čia kūrusių žmonių istorija“, – sako žinomas skulptorius Vytautas Karčiauskas, iš istorinio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro laiptų akmens gaminantis skulptūrines miniatiūras.

Klaipėdos gyventojai gerai prisimena prie įėjimo į senąjį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatą buvusią akmens kompoziciją. Statant naują teatrą, keičiant jo prieigas patogiam lankytojų srautui, senosios akmens kompozicijos buvo atsisakyta, tačiau jos atmintis atgims unikaliuose suvenyruose. Įamžindamas istorinę atmintį, skulptorius Vytautas Karčiauskas kuria į delną telpančias skulptūrines miniatiūras, kurios apjungs teatro istoriją menantį granitą bei turės daug meninių reikšmių.

„Šias skulptūrines miniatiūras pavadinau „Klaipėda ant bangos“. Noriu, kad mūsų miestas ir, žinoma, naujausias, moderniausias šalies teatras visada išliktų ant aukščiausios bangos keteros.

Šiuo metu derinu metalo detales, o senasis akmuo, t. y. granitinės kūrinio dalys dar laukia savo eilės. Skulptūrinėje miniatiūroje susijungs nerūdijantis plienas, bronza ir lašelis Baltijos gintaro. Gintaras slepiasi po ryškiai pakilusia penklinės banga, o tada šis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simbolis elegantiškai leidžiasi akmens šonu žemyn. Granito šoninėje dalyje bus graviruojamos dvi linijos. Tai lyg kelias arba perėjimas iš buvusio pastato į naująjį Muzikinį Teatrą, o žiūrint iš kitos pusės – kelias granito kubo viršuje pavirsta į Klaipėdos ir mūsų šalies šlovei skambančią bangą!

Prieš pradėdamas darbus ilgai galvojau, ką sukurti. Norėjosi ne mechaniškai atkartoti KVMT logotipą, o jį paversti kiek neapibrėžta skulptūrine Baltijos bangos erdve, kurioje telpa visos mūsų svajonės apie skambantį, kuriantį ir meno amžinybės grožiui atgimstantį miestą“, – akcentuoja V. Karčiauskas už įžymių žmonių pasiekimų įamžinimą bei aktyvų dalyvavimą Klaipėdos regiono kultūriniame gyvenime 2010 m. apdovanotas Klaipėdos apskrities garbės ženklu.

Vytautas Karčiauskas – klaipėdietis dailininkas, skulptorius, galerijos „Pėda“ savininkas. Menininkas yra baigęs Telšių dailės technikumą (metalo specialybė), Talino valstybinį dailės institutą (taikomosios dailės specialybė). Menininkas dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.

Daug jo darbų yra privačiose kolekcijose Italijoje, Prancūzijoje, JAV, Japonijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Švedijoje. Jo metalo plastikos ir juvelyrikos darbų spektras labai platus. Šio menininko rankomis pagaminti papuošalai yra vienetiniai, išmąstyti iki smulkmenų, nes kiekvienas dirbinys įkūnija kuriamo objekto esybę.

KVMT inform.

KVMT ir Vytauto KARČIAUSKO nuotr.

Ieškoma būdų spręsti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemą

Beveik dešimtmetį darbo jėgos ir įgūdžių trūkumas visose ES valstybėse narėse didėja. Šį trūkumą lemia demografiniai pokyčiai, naujų įgūdžių, susijusių su technologine plėtra ir dvejopa pertvarka, paklausa, siekis toliau plėtoti pramonės sektorius, gynybos bei saugumo poreikiai ir iššūkiai, susiję su darbo sąlygomis kai kuriuose sektoriuose ir vietovėse. Europos Komisija (EK) nustatė 42 profesijas, kurių atstovų trūksta ir pristatė veiksmų planą, kuriuo siekiama spręsti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemą.

EK siūlo šias problemas spręsti bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis bei socialiniais partneriais. Veiksmų planas yra ES strategijos, kuria siekiama didinti ES konkurencingumą ir ekonominį bei socialinį atsparumą, dalis. Planas remiamas 65 mlrd. eurų ES lėšomis, skirtomis investicijoms į įgūdžius.

Plane nustatyti penkių sričių veiksmai, įgyvendintini ES, nacionaliniu ir socialinių partnerių lygmenimis:

·nepakankamai atstovaujamų asmenų aktyvumo darbo rinkoje rėmimas;

·įgūdžių ugdymo, mokymo ir švietimo rėmimas;

·darbo sąlygų tam tikruose sektoriuose gerinimas;

·sąžiningo darbuotojų ir besimokančiųjų mobilumo ES viduje gerinimas;

·specialistų iš ES nepriklausančių šalių pritraukimas

EK:

·finansuos naujus projektus, kuriais siekiama panaikinti ilgalaikį nedarbą;

·finansuos naujus nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo aktyvumo didinimo ir kvalifikacijos kėlimo projektus;

·bendrai finansuos daugiau profesinės kompetencijos centrų, kad iki 2027 m. būtų sukurta bent 100 naujų centrų;

·plėtos naujas įgūdžių partnerystes pagal Įgūdžių paktą;

·gerins su įgūdžiais susijusios informacijos rinkimą – nustatys, kokių įgūdžių reikia šiuo metu ir ateityje, glaudžiai bendradarbiaudama su ES agentūromis;

·analizuos laikinojo nedarbingumo atostogų politiką, kad būtų galima nustatyti geriausią darbuotojų ir įmonių patirtį;

·įvertins pensijų reformų, kuriomis suteikiama daugiau galimybių lanksčiai išeiti į pensiją ir derinti pensijų pajamas su darbo užmokesčiu, poveikį;

·užtikrins nacionalinių psichosocialinės rizikos darbe mažinimo metodų tarpusavio vertinimą.

Valstybės narės raginamos:

·peržiūrėti švietimo ir mokymo programas, kad jos geriau atitiktų darbo rinkos poreikius;

·vykdyti socialinių išmokų reformas, kuriomis būtų sprendžiamos neaktyvumo problemos ir teikiama pakankama parama tiems, kurie gali dirbti, kad jie palaipsniui grįžtų į darbo rinką;

·vykdyti mokesčių reformas, kuriomis mažinamas mokesčių pleištas antrą darbo užmokestį gaunantiems asmenims ir mažą darbo užmokestį gaunantiems asmenims;

·toliau remti socialinės apsaugos koordinavimo skaitmeninimą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sąžiningam darbo jėgos judumui;

·skubiai priimti ir įgyvendinti Tarybos rekomendaciją „Europa kelyje“ – mobilumo mokymosi tikslais galimybės visiems“;

·toliau dalyvauti specialistų pritraukimo partnerystėse, kad būtų stiprinami teisėtos migracijos keliai.

Socialiniai partneriai ketina:

·spręsti prastų darbo sąlygų problemą užtikrindami kolektyvines derybas sektoriuose, kuriems būdingos netinkamos darbo sąlygos;

·padėti aktyvuoti nepakankamai atstovaujamas grupes ir rasti pritaikytus sprendimus vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumui skatinti;

·remti pameistrystę ir profesinio rengimo ir mokymo teikėjų bei darbdavių partnerystes;

·rengti ilgalaikės priežiūros darbuotojus labiau į asmenį orientuotos priežiūros ir skaitmeninimo klausimais;

·atnaujinti daugiasektores kovos su smurtu ir priekabiavimu sveikatos priežiūros sektoriuje gaires;

·bendradarbiauti kuriant Europos sistemą, kuria būtų gerinamos trečiųjų šalių profesionalių vairuotojų darbo sąlygos;

·savo ekspertinėmis žiniomis prisidėti kuriant ES specialistų rezervą, kad būtų pritraukiama specialistų iš trečiųjų šalių.

EK šio veiksmų plano įgyvendinimo pažangą stebės pagal Europos semestro sistemą. Be to, ragins valstybes nares Užimtumo ir Socialinės apsaugos komitetuose reguliariai rengti trišalį keitimąsi informacija šiuo klausimu, dalyvaujant Europos ir nacionaliniams socialiniams partneriams.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje

Ryšių su žiniasklaida grupė

Prijungimo prie tinklų ar galios didinimo įmoką pasiskaičiuoti galima ir pačiam

Nuo balandžio 1-os įsigalios nauja elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų metodika ir ja paremti įkainiai. Ruošiantis šiam pokyčiui, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) sukūrė naują įrankį klientams – naudodamiesi ESO internetinėje svetainėje patalpintu žemėlapiu, klientai gali savarankiškai ir nemokamai pasiskaičiuoti įmoką už prijungimą prie tinklo ar galios didinimą.

„Anksčiau, norint sužinoti prijungimo prie tinklų kainą, klientams reikėdavo pildyti prašymus techninėms sąlygoms gauti ir po detalios analizės buvo apskaičiuojama prijungimo suma. Įdiegus virtualų žemėlapį, jame pats klientas gali pažymėti objektą, kurį nori prijungti prie tinklo, ir pagal atstumą bei norimą galią pasiskaičiuoti įmoką. Prijungimo suma tiksli ir ją pačiam pasiskaičiuoti nesudėtinga. Klientai tokią naujovę įvertino teigiamai, nes gauta informacija leidžia jiems priimti sprendimą savarankiškai, taupant laiką“, – sako ESO Tinklo vystymo tarnybos vadovas Ovidijus Martinonis.  

Pasiskaičiuoti įmoką galima čia www.eso.lt.  

Jis taip pat teigia, kad greitai bendrovė pristatys ir skaičiuoklę, kurios pagalba įmoką bus galima sužinoti dar greičiau ir paprasčiau. Skaičiuokle galės naudotis visi planuojantys jungtis prie ESO tinklo arba pasidindinti įvado galią.

ESO primena, kad šiuo pokyčiu siekiama supaprastinti naujų elektros energijos vartotojų prijungimo paslaugų ir esamų vartotojų galios didinimo kainodarą. Taip pat išspręsti dabar egzistuojančią problemą, kai privatūs ar komerciniai elektros energijos vartotojai, norėdami prisijungti prie elektros tinklų, turėdavo apmokėti tinklo rekonstrukcijos kaštus. Įsigaliojus pakeitimams, visi vartotojai už prijungimą prie tinklų mokės proporcingai.  

Su įkainiais, kurie galioja iki š. m. balandžio 1 d., galima susipažinti čia.  

Įsigaliojus naujai metodikai, klientai bus skirstomi į tris grupes. Galutinę prijungimo kainą lemiantis veiksnys bus atstumas nuo objekto iki artimiausios transformatorinės (prijungimo taško):  

I grupė – klientai iki 500 kW ir 100 m;

II grupė – iki 500 kW ir 100-400 m;

III grupė – iki 500 kW ir 400-1000 m.

Klientams, kurie jau turi galiojančias technines sąlygas arba tiems, kuriems jos išduotos iki balandžio 1-osios, bus taikoma klientams palankesnė kainodara. Su šiais klientais ESO susisieks individualiai.  

Susipažinti su prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodikos pakeitimais galima čia: https://www.eso.lt/lt/prijungimo-prie-elektros-tinklu-ikainiu-nustatymo-metodikos-pakeitimai.html 

Rasa JUODKIENĖ

ESO ryšių su visuomene projektų vadovė

Lietuvos profesionalių teatrų festivalis Rokiškyje kviečia ieškoti teatrinio geno

Kasmetinis Lietuvos profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“ šiemet švenčia 40 savo gyvavimo metų. Nuo kovo 24 d. iki balandžio 16 d. žiūrovai išvys dvi dešimtis spektaklių.

Nuo pirmojo lietuviško spektaklio iki šių dienų pažinčių programėlės

Festivalio vadovė, Rokiškio kultūros centro direktorė Vaiva Baltrūnaitė-Kirstukienė teigia, kad jubiliejiniais metais komanda išsikėlė iššūkį – Rokiškio krašte surasti užkoduotą teatrinį geną ir pradėti festivalio virsmo motyvą, į teatrą atvedant ir jauną žmogų, kad festivalis sujungtų praėjusį ir ateinantį laiką. Todėl neatsitiktinai festivalį pradeda intriguojantis kūrybinis duetas – Rokiškio krašto režisierė Neringa Danienė ir dramaturgas, režisierius, aktorius Aleksandr Špilevoj kuria spektaklį „Rokiškio genas“. Kodėl Rokiškyje išplito būtent teatro genas? Kas lėmė ir lemia jo dauginimąsi? Kuo jis svarbus miestui ir atskiram individui? Spektaklyje dalyvauja profesionalūs ir mėgėjai aktoriai, šokėjai, specialiai kuriama muzika, apšvietimas, scenoje persipina istorinė medžiaga ir šiuolaikinės technologijos. Tai tarytum žingsnis į naują profesionalių teatrų festivalio dešimtmetį.

Festivalio metu Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklis  ,,Kai mes būsim jauni“ (rež. A. Špilevoj) gvildens laiko tematiką.

„Visi žinome, kad laikas nuo gimimo iki mirties juda tiesiąja pirmyn. Kartais, kai prisimename vaizdus, praeities įvykius, laikas gali judėti atgal. Pagalvoju, jog yra teorija, kad pasaulis, laikas vystosi spirale ir senatve viskas nesibaigia, nes ratas apsisuks ir mes vėl būsime jauni. Aišku, tai vaizduotės žaidimas...“ – filosofuoja pjesės autorė Daiva Čepauskaitė.

„Taško“ teatras pristatys legendinį spektaklį „Amerika pirtyje“. Pirmasis Lietuvoje viešai lietuvių kalba suvaidintas vienos dalies spektaklis pagal to paties pavadinimo Keturakio pjesę atgimsta po beveik 125 metų ir režisieriaus Valentino Masalskio rankose pavirsta muzikine komedija, kurioje gausu meistriškų vokalinių partijų ir improvizacijos.

Valstybinio Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Tinder Dates“ sugrąžins į šių dienų aktualijas ir kaip reiškinį analizuos itin populiarią „Tinder“ pažinčių programėlę. Pagal Gabrielės Labanauskaitės pjesę pastatytas darbas – savotiškas socialinis tyrimas, o pagrindinė spektaklio tema, žinoma, yra meilė: kaip ją rasti ir ką mes apskritai vadiname meile šiais laikais; kaip ir kada mylėti, kai visi esame tokie užimti, skubam, lekiam, daugybę laiko skiriame savirealizacijai, karjerai, darbui, o jausmus paliekame nuošalyje, atidėliojam?

Apie meilę kalbės ir Juozo Miltinio dramos teatro „Feromonai“, norvegų kilmės choreografo Jo Strømgren darbas. Kvazi–filosofinė melodrama apie meilę unikali savo forma: ji pastatyta remiantis „photo drama“ – žanru, interneto eros pradžioje buvusiu ypač populiaria moterų žurnalų rubrika.

Festivalio lankytojai turės galimybę išvysti ir premjerinių darbų – prancūzų režisieriaus Didier Girauldon ir Klaipėdos jaunimo teatro draminis spektaklis „Būti Alisa“ pagal kultinio Lewis Carroll kūrinio „Alisa Stebuklų šalyje“ motyvus.

Lėlių opera ir istorijos apie tamsą ir šviesą – jaunajam žiūrovui

Dar viena festivalio tradicija – dėmesys mažiesiems žiūrovams: šiais metais jiems skirti 6 spektakliai. Tarp jų – ir žiūrovų širdis pavergęs, ne vieną apdovanojimą „Vaidiname žemdirbiams“ festivalyje pelnęs, legenda tapęs, naujai atgimęs „Keistuolių teatro“ spektaklis „Jonas Kareivis“.

Klaipėdos lėlių teatras vilios į „tamsos žaidimų aikštelę“, kurioje asociatyvūs vaizdo ir garso paveikslai, žaismingai keliantys klausimus apie baimę ir drąsą. 2023 m. šviesos ir materijų spektaklis „Tunelis“ pelnė „Auksinį scenos kryžių“ spektaklio vaikams ir jaunimui kategorijoje. Festivalyje išvysime net Lėlių operą vaikams ir visai šeimai „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“ (Kauno valstybinis lėlių teatras).

Šiuolaikinio šokio profesionalai ir išskirtinė premjera

Vilniaus miesto šokio teatro Low Air spektaklis „Me two / Savoj Krūvoj“ gimė iš Low Air mokyklos mokinių ir trupės choreografų noro sukurti spektaklį ir kalbėti apie jų (paauglių) pasaulį – ne suaugusiojo, o paauglių kalba.

Choreografė Birutė Letukaitė, inspiruota vaizdo ir garso menininko iš Japonijos Tatsuru Arai, sukūrė šokio spektaklį „Sodas 4.12°“. Šiame Kauno šokio teatro „Aura“ pasirodyme per gėlių ornamentiką skleidžiasi žmonijos išgyvenimai ir patirtys. Ūkų dariniai virsta planetomis, scena – kosmoso platybėmis, o sodas pražysta šokėjų kūnais ir vizualizacijomis.

Anželikos Cholinos šokio teatras premjeriniu spektakliu „Jaunystė“ uždarys festivalį.  Šio spektaklio centrinė teminė ašis – ne visada paprasti tėvų ir vaikų santykiai, o spektaklyje pirmą kartą susipynė net trys šokio žanrai: klasikinis baletas, šiuolaikinis-modernus šokis ir gatvės šokiai. Taip pat, pirmą kartą A|CH teatro istorijoje vienoje scenoje vaidmenis kuria žinomi, patyrę scenos meno meistrai, baleto solistai, aktoriai, šokėjai ir 13-16 metų vaikai, gabiausieji baleto, šokio ir vaidybos meno mokyklų mokiniai.

Jubiliejinis festivalis žada įkvėpimą, atradimus ir aktyvų dialogą su žiūrovais. Ar festivaliui pakanka pristatyti įdomiausius šiuolaikinius kūrinius, ar jo genetiniame kode vis dėlto būtina transformacija – tai festivalio intriga.

Daugiau informacijos:

https://www.rokiskiokc.lt/produktas/renginiai/artimiausi-renginiai/40-asis-Lietuvos-profesionaliu-teatru-festivalis-VAIDINAME-ZEMDIRBIAMS/

Bilietai į festivalį:

www.ticketmarket.lt

www.bilietai.lt

www.tiketa.lt

Rokiškio kultūros centro kasoje: antradieniais–penktadieniais, 16–18 val. ir 1 val. prieš renginį (tel. +370-673 2-73-82).

Festivalio vadovė V. Baltrūnaitė-Kirstukienė, tel. +370-674 9-24-27,  el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Donata BANAITYTĖ

Siekiant padėti ūkininkams, siūloma tikslinė bendros žemės ūkio politikos peržiūra

Laikydamasi įsipareigojimo sumažinti administracinę naštą Europos Sąjungos (ES) ūkininkams, Europos Komisija (EK) pasiūlė peržiūrėti tam tikras bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) nuostatas, kad jos būtų paprastesnės, kartu išlaikant tvirtą, tvarią ir konkurencingą ES žemės ūkio ir maisto politiką.

Šiais pasiūlymais, susijusiais su paramos sąlygomis ir BŽŪP strateginiais planais, siekiama sumažinti ES ūkininkams tenkančią su kontrole susijusią naštą ir suteikti jiems daugiau lankstumo laikantis tam tikrų su aplinkosauga susijusių paramos sąlygų. Nacionalinėms administracijoms lankstesnis tam tikrų standartų taikymas taip pat bus naudingas.

Šis teisės akto pasiūlymas – tiesioginis atsakas į šimtus prašymų, pateiktų ūkininkams atstovaujančių organizacijų ir valstybių narių; jis papildo EK jau vykdomus trumpalaikius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti ūkininkams tenkančią administracinę naštą.

Pasiūlymas kruopščiai subalansuotas ir orientuotas į tai, kad būtų išlaikytas aukštas dabartinės BŽŪP aplinkosaugos ir su klimatu susijusių užmojų lygis.

Siekdama atsakyti į visus per pastarąsias savaites pareikštus susirūpinimą keliančius klausimus, EK taip pat siunčia ES Tarybai ir Europos Parlamentui diskusijoms skirtą dokumentą, kuriame išdėstomos kelios priemonės, skirtos pagerinti ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje. Šis galimų veiksmų sąrašas bus aptartas su žemės ūkio ministrais kitame ES Tarybos posėdyje.

EK Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Komisija imasi ryžtingų ir skubių veiksmų, kad padėtų mūsų ūkininkams dabar, kai jie susiduria su daugybe iššūkių ir problemų. Pasiūlymuose, parengtuose glaudžiai bendradarbiaujant su ūkininkais, pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, valstybėmis narėmis ir Europos Parlamento nariais, siūlomos tikslinės lankstumo priemonės, padėsiančios ūkininkams atlikti savo gyvybiškai svarbų darbą su didesniu pasitikėjimu ir užtikrintumu. Siunčiame aiškią žinią, kad žemės ūkio politika pritaikoma prie kintančių realijų, tačiau kartu laikomasi pagrindinio prioriteto – aplinkos apsaugos ir prisitaikymo prie klimato kaitos. Europos Komisija ir toliau tvirtai palaikys mūsų ūkininkus, kurie užtikrina ES apsirūpinimo maistu saugumą ir yra mūsų su klimatu ir aplinka susijusių veiksmų priešakyje“.

Pirmaisiais dabartinės BŽŪP (2023–2027 m.) įgyvendinimo metais ES ūkininkai susidūrė su sunkumais visapusiškai laikytis kai kurių aplinkai ir klimatui palankių standartų, vadinamų gera agrarine ir aplinkosaugos būkle (GAAB). Kadangi dauguma ūkininkų gaunamų BŽŪP išmokų yra susijusios su šiuo devynių standartų rinkiniu, jie taip pat vadinami paramos sąlygomis.

Todėl EK siūlo atlikti tikslinę Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų tam tikrų paramos sąlygų peržiūrą. Peržiūra susijusi su šiomis paramos sąlygomis:

  • 8 GAAB standartu dėl negamybinių objektų. ES ūkininkai turės išlaikyti esamus kraštovaizdžio elementus savo žemėje, tačiau nebeprivalės skirti nustatytos minimalios ariamosios žemės dalies negamybiniams plotams, pavyzdžiui, pūdymui. Vietoj to jie galės savanoriškai pasirinkti išlaikyti negamybinę savo ariamosios žemės dalį arba sukurti naujus kraštovaizdžio elementus (pavyzdžiui, gyvatvores ar medžius) ir taip gauti papildomą finansinę paramą pagal ekologinę schemą, kurią visos valstybės narės turės pasiūlyti savo BŽŪP strateginiuose planuose. Visi ES ūkininkai bus skatinami išlaikyti biologinei įvairovei naudingus negamybinius plotus nebijant prarasti pajamų.
  • 7 GAAB standartu dėl sėjomainos. ES ūkininkai galės įvykdyti šį reikalavimą savo pasirinkimu arba rotuodami pasėlius, arba juos įvairindami, priklausomai nuo sąlygų ir nuo to, ar jų šalis nuspręs į savo BŽŪP strateginius planus įtraukti pasėlių įvairinimo galimybę. Lankstumas suteikiant galimybę vietoj sėjomainos pasirinkti pasėlių įvairinimą leis įprastos sausros ar pernelyg gausių kritulių veikiamiems ūkininkams lengviau laikytis šio reikalavimo.
  • 6 GAAB standartu dėl dirvožemio dangos pažeidžiamais laikotarpiais. Valstybėms narėms bus suteikta daug daugiau lankstumo nustatyti, ką jos apibrėžia kaip pažeidžiamus laikotarpius, ir veiksmus, kuriais leidžiama įvykdyti šį reikalavimą, atsižvelgiant į jų nacionalines ir regionines sąlygas ir didėjantį oro sąlygų kintamumą.

Be šių konkrečių pakeitimų, EK siūlo valstybėms narėms leisti tam tikriems pasėliams, dirvožemio tipams ar ūkininkavimo sistemoms netaikyti žemės dirbimo, dirvožemio dangos ir sėjomainos ir (arba) įvairinimo reikalavimų (atitinkamai 5, 6, 7 GAABS standartų). Taip pat būtų galima taikyti tikslines išimtis, kad būtų galima arti siekiant atkurti daugiametes pievas tinklo „Natura 2000“ teritorijose, jei jos būtų pažeistos dėl plėšrūnų ar invazinių rūšių (GAAB 9 standartas). Šios išimtys BŽŪP strateginiuose planuose gali būti nustatytos visam BŽŪP laikotarpiui. Jos turėtų būti taikomos ribotam plotui ir nustatomos tik tais atvejais, kai jos yra būtinos konkrečioms problemoms spręsti. EK peržiūrės būtinus pakeitimus, kad patvirtintų išimtis ir būtų išlaikytas suderinamumas su bendrais planų aplinkosaugos tikslais.

Susidarius ypatingai nepalankioms oro sąlygoms, dėl kurių ūkininkai negali tinkamai dirbti ir laikytis GAAB reikalavimų, valstybės narės taip pat gali nustatyti laikinas nukrypti leidžiančias nuostatas. Tokios nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti taikomos ribotą laiką ir tik susijusiems paramos gavėjams.

Siekdama užtikrinti, kad ES šalys galėtų dažniau savo BŽŪP strateginius planus pritaikyti prie kintančių sąlygų, EK siūlo padvigubinti kasmet leidžiamų pakeitimų skaičių. Bet koks sėkmingas supaprastinimas turi būti vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis administracijomis.

Galiausiai EK siūlo mažesniems nei 10 ha ūkiams netaikyti kontrolės ir nuobaudų, susijusių su paramos sąlygų reikalavimų laikymusi. Tai labai sumažins su smulkiųjų ūkininkų, kurie sudaro 65 proc. BŽŪP paramos gavėjų, kontrole susijusią administracinę naštą.

Pagal BŽŪP strateginius planus 32 proc. viso BŽŪP biudžeto (apie 98 mlrd. Eur) skiriama savanoriškiems veiksmams, kuriais siekiama aplinkosaugos, klimato ir gyvūnų gerovės tikslų. Siūlomais pakeitimais išlaikomas šis beprecedentis biudžetas ir suteikiama daugiau lankstumo siekiant BŽŪP aplinkosaugos tikslų.

Be to, valstybės narės iki 2025 m. gruodžio 31 d. turės peržiūrėti savo BŽŪP strateginius planus, jei ES lygmeniu bus atnaujinti konkretūs aplinkos ir klimato srities aktai (pavyzdžiui, dėl laukinių paukščių ir laukinės faunos bei floros natūralių buveinių išsaugojimo ir vandenų apsaugos).

Ūkininkų atlygio ir jų padėties maisto tiekimo grandinėje gerinimas

Ūkininkų padėties maisto tiekimo grandinėje stiprinimas yra vienas pagrindinių BŽŪP tikslų. ES lygmeniu jau taikomos kelios priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti didesnį teisingumą ir apsaugoti ūkininkus nuo nesąžiningos prekybos praktikos. Nors grandinės dalyvių pasitikėjimas ir bendradarbiavimas didėja, reikia laiko, kad turimos politikos priemonės būtų visiškai įgyvendintos ir būtų užtikrintas jų vykdymas, todėl reikia nuveikti daugiau.

Siekdama prisidėti prie vykstančių diskusijų su žemės ūkio ministrais ir Europos Parlamentu, EK pristato keletą galimybių dėl veiksmų, kurių būtų galima imtis trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu.

Pirma, tarp greičiausiai rezultatų duosiančių veiksmų – gamybos sąnaudų, maržų ir prekybos praktikos žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinėje observatorija, kurią sukurs EK. Iš visų maisto tiekimo grandinės sektorių atstovų, valstybių narių ir Komisijos atstovų sudaryta observatorija viešai skelbdama duomenis ir keisdamasi informacija didins grandinės sąnaudų ir maržų skaidrumą, kad būtų stiprinamas suinteresuotųjų šalių pasitikėjimas ir bendrai įvertinama padėtis. Tikimasi, kad pirmasis posėdis įvyks šią vasarą.

Antra, EK siūlo galimybes tikslingai patobulinti dabartinę teisinę sistemą, nustatytą Reglamente, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkos organizavimas (BRO). Šios galimybės apima taisyklių, taikomų sutartims, kurias ūkininkai sudaro su maisto pramonės ar mažmeninės prekybos pirkėjais, sugriežtinimą ir gamintojų organizacijų stiprinimą, kad ūkininkai galėtų veiksmingiau bendradarbiauti ir veikti kartu su kitais maisto tiekimo grandinės dalyviais. Taip siekiama padėti pašalinti grandinės disbalansą ir kartu išsaugoti pagrindinį orientacijos į rinką principą. EK taip pat siūlo galimybę nustatyti naujas taisykles dėl tarpvalstybinio kovos su nesąžininga prekybos praktika vykdymo užtikrinimo. Šiuo metu bent 20 proc. vienoje valstybėje narėje suvartojamų žemės ūkio ir maisto produktų yra iš kitos valstybės narės. Reikia stiprinti nacionalinių vykdymo užtikrinimo institucijų bendradarbiavimą, visų pirma gerinant keitimąsi informacija ir baudų surinkimą.

Trečia, EK atliks išsamų nuo 2021 m. galiojančios direktyvos dėl nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje vertinimą. Pirma ataskaita bus pateikta 2024 m. pavasarį, o joje bus pristatyta konsoliduota šios direktyvos įgyvendinimo valstybėse narėse padėtis. Po to ši ataskaita bus įtraukta į išsamesnį vertinimą, kurį Komisija pateiks 2025 m. ir kuris prireikus galėtų būti papildytas teisės aktų pasiūlymais.

Diskusijos su valstybėmis narėmis dėl šių galimų priemonių vyks keliais formatais, pirmiausia –  kovo 26 d. įvyksiančiame Žemės ūkio tarybos posėdyje.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje

Ryšių su žiniasklaida grupės inform.

Neįtikėtinos siuntos: amerikiečiai per kurjerius siuntė banką, estai – bičių spiečių, o lietuviai – medžius

Dažniausiai, kai vykstame į oro uostą ir ruošiamės skrydžiui lėktuvu, labai atidžiai peržiūrime bagažą, įsitikindami, kad jame nėra draudžiamų daiktų. Ir nors dauguma keleivių jau žino, ko į lėktuvą įsinešti tikrai negalima, draudžiamus daiktus saugumo darbuotojams vis tiek tenka konfiskuoti kasdien. Ne vienerius metus Vilniaus oro uostas netgi kuria šventines instaliacijas, padarytas iš draudžiamų bagaže gabenti daiktų, kurie buvo konfiskuoti – žirklių, žiebtuvėlių, peilių, šovinių tūtelių. Tačiau keisti kroviniai ir daiktai yra ne tik oro uostų kasdienybė – dažnai nustebinti būna ir siuntų tarnybų kurjeriai. Štai siuntų pristatymo ir pervežimo paslaugas teikiančios bendrovės „Smartpost Itella“ operacijų vadovo Artiom Lisovskij teigimu, tautiečiai yra bandę siųsti kopūstus bei medžius.

Paštu atsisiuntė banką

Neįtikėtina istorija yra nutikusi XX a. pradžioje mažame Vernalo miestelyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai per siuntų tarnyba sugebėta atsisiųsti banką. Vietinis bankininkas nusprendė, kad miesteliui reikalingas iš tvirtų plytų pastatytas bankas, simbolizuojantis klestėjimą. Visgi plytų transportavimas būtų atsiėjęs kelis kartus brangiau nei pačios plytos. Tuomet buvo sugalvota pasinaudoti nauja pašto siuntų paslauga ir atsisiųsti 15 tūkst. plytų skirtingose siuntose, sveriančiose po 23 kilogramus, kad neviršytų nustatyto limito. Per dieną bankininkui būdavo atsiunčiama iki tonos plytų. Po tokio akibrokšto paštas pakeitė taisykles, nustatydamas, jog tas pats asmuo per dieną gali sulaukti siuntų, neviršijančių 91 kg. 

Estai siunčia bičių spiečius, lietuviai – medžius

Baltijos šalys keistų siuntų kontekste – taip pat ne išimtis. Kai kurie bandymai priverčia išsižioti net ir visko mačiusius darbuotojus.

„Esame sulaukę tikrai neįtikėtinų siuntų. Pavyzdžiui, Estijoje klientas yra bandęs siųsti bičių spiečių. Neabejoju, kad tai patektų tarp įdomiausių siuntų visame pasaulyje. O štai Lietuvoje esame sulaukę bandymų siųsti bulvių maišus, kopūstų galvas ar net medžius. Kai kas į siuntą nori įsprausti motociklą ar autodetales, kurios viršija mūsų reikalavimus”, – atskleidžia siuntų pristatymo ir transportavimo paslaugas teikiančios bendrovės „Smartpost Itella“ operacijų vadovas A. Lisovskij. Specialistas pabrėžia, kad kai kurios siuntos prasilenkia ne tik su įmonės vidaus taisyklėmis, bet ir su įstatymais. Dėl pastarųjų bendrovei yra tekę bendradarbiauti ir su policijos atstovais.

„Kartais tikrai sunku pasakyti, kodėl siuntose atsiranda vienokie ar kitokie dalykai, kurių siųsti negalima. Galbūt kai kurie žmonės tiesiog nesusipažįsta su taisyklėmis, todėl visada kviečiame jas perskaityti. Negalima siųsti greitai gendančių biologinių ir infekcinių medžiagų, ginklų ir sprogmenų, pinigų, banko kortelių, tauriųjų metalų bei akmenų, taip pat įvairių dokumentų. Nepriimame aštrių daiktų be specialių pakuočių, taip pat daiktų ar medžiagų, kurios gali sugadinti kitas siuntas. Žinoma, negalima siųsti ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Ir, aišku, nereikėtų bandyti siųsti gyvų augalų, paukščių, žuvų ar kitokių gyvūnų”, – primena „Smartpost Itella“ operacijų vadovas.

Žodžio „kurjeris“ kilmė

Šiais laikais siuntų pristatymo paslaugas laikome savaime suprantamu dalyku, kuriam keliame ir aukščiausius lūkesčius – tikimės, jog jos bus pristatytos kaip įmanoma greičiau ir saugiau. Ir tai, ko gero, neturėtų stebinti, mat kurjerių darbas žmonijai žinomas jau tūkstančius metų, o ši paslauga vis evoliucionavo ir dabar yra pasiekusi tokį lygį, kuriam taikomi aukščiausi standartai.

Žodis „kurjeris” kilęs iš lotyniško žodžio „currere”, reiškiančio bėgti. Pirmieji kurjeriai senovės civilizacijose ir buvo vadinami bėgikais. Pavyzdžiui, Senovės Egipte faraonai tokius žmones naudojo kaip pasiuntinius pranešti naujienas ar nusiųsti kam nors žinutę. Vėliau, senovės graikai ar romėnai tokiems darbas įvykdyti jau pasikinkydavo žirgus ir vykdavo karietomis.

Modernios siuntų tarnybos specifika gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose XIX-XX a., o šiandien siuntų pristatymo skaičiai auga kaip ant mielių. Pavyzdžiui, 2014 m. visame pasaulyje pristatyta apie 43 mlrd. siuntų, o šių metų pabaigoje, prognozuojama, jog šis skaičius sieks jau apie 200 mlrd.  Nieko keisto, kad, matant tokią statistiką, tarp siuntų atsiduria ir visiškai neįtikėtini kroviniai: pasaulio bendrovėms per siuntų pristatymo istoriją yra tekę pristatyti tokius dalykus kaip nykstančių vėžlių kiaušiniai, senovės Egipto artefaktai ar iš nuskendusio Titaniko išgelbėti radiniai.

Apie „Smartpost Itella“

Bendrovė „Smartpost Itella“ priklauso tarptautinei Suomijos įmonių grupei „Posti“. Įmonė teikia siuntų pristatymo ir transportavimo paslaugas bei turi plačiausią paštomatų tinklą „Smartpost“ Šiaurės Europoje. Nuo 2023 m. „Smartpost“ paštomatų siuntas galima siųsti net į 27 Europos valstybes.  

Paula ZLATKUTĖ

UAB „INK agency“

Gimnazistai prisiminė knygnešius

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje, kaip informuoja direktoriaus pavaduotoja ugdymui Zoja Masteikienė, paminėta Knygnešio diena, švenčia­ma kovo 16-ąją. I c klasės gimnazistai aplankė knygnešio Antano Surplio (1870–1959) kapą Šilalės kapinėse, uždegė atminimo žvakutę ir, kaip ir kasmet, susirinko gimnazijos bibliotekoje, kur išsakė palinkėjimus būsimiesiems skaitytojams, pasidalijo įžvalgomis apie įdomiausias knygas.

Akcijos sumanytoja ir rengėja Aušra Baublienė paruošė prasmingų užduočių, kurias įveikę, gimnazistai pado­vanojo bibliotekai 11 naujų knygų. Pasak gimnazijos muziejaus vadovės A. Baublienės, italų kalbininkas Piet­ro U. Dini knygoje „Baltijos žiedas“ knyg­nešį pavadino „portalibri“ ir paaiškino: „contrabandieri della Lituanita“, t.y. pažodžiui išvertus reiškia lietuviškumo kontrabandininkas.

Prieš 19 metų A. Baublienė su tuometiniais auklėtiniais nutarė įprasminti šią dieną konkrečiais darbais, taip gimė gimnazijos Knygnešio dienos idėja – ne tik imti knygas iš bibliotekos, bet ir patiems atnešti naują knygą, tapti savotiškais knygnešiais. 

2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalų ir pasaulyje vienintelį tokį reiškinį.

„Šilalės artojo“ inform.

 

Žmonės su klausos negalia Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre jausis patogiai

Artėjant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) naujojo pastato atidarymui ypač daug dėmesio skiriama žmonėms su negalia. Pasitelkus pačias naujausias technologijas, šiuolaikiškiausius sprendimus siekiama, kad informacija apie teatrą ar galimybė mėgautis aukščiausio meninio lygio pastatymais būtų lengvai pasiekiama ir žmonėms su klausos negalia. Balandžio 20-ąją duris atversiantis teatras ne tik svarbus architektūrinis, urbanistinis Klaipėdos akcentas, bet ir socialine ar pažintine prasme reikšmingas objektas.

KVMT vadovo pavaduotojas Naglis Stancikas pasakoja, kad ne vienerius metus trukusių naujojo teatro pastato statybų metu buvo ieškoma tinkamiausių sprendimų, kaip šią meno šventovę paversti žmonėms su negalia patrauklia vieta.

„Manau, kad iki šiol žmonės su negalia dažnai nepelnytai pamirštami ar tiesiog nerandama tinkamų būdų, kaip jiems padėti. Mes šių klaidų nenorėjome kartoti, tad nuoširdžiai ieškojome pačių tinkamiausių būdų, kad menas būtų prieinamas  kiekvienam žiūrovui. Laimei, šiuolaikinės technologijos ir šioje srityje vystosi sparčiai, tad galimybių padėti radome“, - akcentuoja N. Stancikas.

Prie naujajame pastate žiūrovų hole esančio bilietų kasos langelio bus įdiegta įranga: akių lygyje pritvirtintas ekranas, kuriame matydami kokybišką vaizdą bei girdėdami aiškų garsą, komunikuoti su kasininku galės ir klausos negalią turintys žmonės. Šiuolaikinė įranga leis su kasininku bendrauti sinchroninio vertimo pagalba naudojant gestų kalbą ir tokiu pat suprantamu būdu gauti atsakymus.

„Žmogus su klausos negalia prieis prie specialaus įrenginio ir galės pasinaudoti nuotoline sinchroninio vertimo į gestų kalbą paslauga, t. y. paspaus vieną mygtuką ir išvertus nuotoliu dirbančiam gestų kalbos vertėjui sulauks mūsų darbuotojų pagalbos nepriklausomai nuo to, ko jam prireikė: įsigyti bilietus, būti palydėtam į salę ar pan.“, - akcentuoja Muzikinio teatro vadovo pavaduotojas N. Stancikas.

UAB „Atea“ sukurtas sprendimas – nuotolinė sinchroninio vertimo į gestų kalbą paslauga – šalyje dar naujiena. Praėjusių metų rudenį tokia pilotinė paslauga, bendradarbiaujant su Lietuvos kurčiųjų draugija ir Lietuvos gestų kalbos vertimo centru, buvo įdiegta dviejose parduotuvėse ir sulaukė puikių atsiliepimų.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras taps pirma šalyje profesionalaus scenos meno įstaiga, galėsiančia žmonėms su negalia suteikti natūralų komfortą – teatre jaustis gerai ir patogiai. Juo labiau, kad nuo 2025 m. birželio 28 d. įsigalios Prieinamumo direktyva pagal kurią bus privaloma užtikrinti tam tikrų gaminių ir paslaugų prieinamumą kuo platesniam vartotojų ratui (įskaitant ir asmenis su įvairiomis negaliomis).

Žmonės su klausos negalia galės patogiau jaustis ir moderniausio šalyje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėse: čia įdiegta speciali įranga, leisianti patogiai mėgautis garsu žiūrovams, naudojantiems klausos aparatus, suderinamus su indukcinėmis kilpomis.

„Ši įranga turi indukcinės sistemos stiprintuvą, kuris garso signalą paverčia elektros srove. Klausos aparate įmontuota ritė priima šį magnetinį lauką ir paverčia jį garso signalu. Perjungdamas klausymosi režimus, klausos aparato ir indukcinės kilpos įrenginio naudotojas gali blokuoti aplinkos triukšmą klausos aparate ir sustiprinti iš indukcinės sistemos gaunamus garsus žmonių su klausos negalia ženklu  pažymėtose zonose – parteryje ar prie bilietų kasos. Meno gerbėjams reikės tik persijungti savo klausos aparatą į tokį režimą ir bus galima aiškiai, kokybiškai, be pašalinių aplinkos triukšmų girdėti rūpimą informaciją ar mėgautis meno kūriniu. Visų labai laukiame teatre“, – džiaugiasi N. Stancikas.

KVMT inform.

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą