Redakcija

Pažadų žarstymas prasidėjo – svarbu nuo jų neapsvaigti

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) praneša, kad kovo 3-iąją vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose iš viso šalyje ketina dalyvauti daugiau nei 14 tūkst. 370 kandidatų. Į 60 savivaldybių merus taikosi 420 asmenų.

Šilalės rinkimų apygardoje plūstančiųjų į vietos valdžią – irgi nors vežimu vežk: savivaldybių tarybų nariais mano galį būti net 312 mūsų rajono gyventojų, o bent ketverius metus pavadovauti rajonui iš mero kabineto yra pasiryžę 8 šilališkiai. Tiesa, palyginti su prieš ketverius metus vykusiais savivaldos rinkimais, pretendentų į valdžią šiek tiek sumažėjo: 2015 m. į 25 savivaldybės tarybos narių vietas taikėsi 399 kandidatai, mero regalijų troško 9 asmenys. Kita vertus, mažesnis kandidatų skaičius nieko neturėtų stebinti, nes per ketverius metus rinkėjų rajone sumažėjo daug labiau, nei norinčiųjų jiems vadovauti – 2015 m. prie balsadėžių galėjo ateiti 22 tūkst. 327 rinkimų teisę turintys rajono piliečiai, dabar jų beliko 20 tūkst. 715. Ir šis skaičius greičiausiai neatspindi tikrosios padėties, nes nemažai emigravusių gyventojų oficialiai nėra deklaravę savo išvykimo.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.6

Kviečia projektas „Partizanų Lietuva“

Projekto „Partizanų Lietuva“ esmė sutelpa viename vieninteliame žodyje – VIENYBĖ! Kiekviename žygyje atkartojant Lietuvos partizanų vadų kelionę į 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos pasirašymo vietą, gausybę dalyvių lydi pačių nešamos plazdančios vėliavos, o žygiai tampa tarptautiniais, nes juose veržiasi dalyvauti ir latviai, iš užsienių grįžtantys lietuviai.

„Partizanų Lietuva“ – idėja tapusi projektu, skirtu Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos politinei pergalei pažymėti: 1949 m. visos Lietuvos partizanų vadai Radviliškio rajone pasirašė Vasario 16-osios deklaraciją. Aštuonių signatarų maršrutą pakartojantis 12-os etapų žygis su gyvais pasakojimais veda per Aukštaitiją, Dzūkiją, Suvalkiją ir Žemaitiją, kol 2019 m. vasario 16-ąją susitiksime deklaracijos pasirašymo vietoje. Kiekvieno žygio išvakarėse vyksta vieši kultūriniai renginiai, skirti partizanams pažinti.

Projekto „Partizanų Lietuva“ nesustabdomi ir atkaklūs žygeiviai, įveikę lietų, šaltį ir sniegą, jau beveik priartėjo prie galutinio tikslo – Prisikėlimo apygardos, Radviliškio apylinkių, kuriose 1949 m. vasario pradžioje susitiko visos Lietuvos partizanų atstovai. Netrukus jie pradės posėdžiauti, o Vasario 16 d. taps Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos signatarais. Jau šiandien galima pasižymėti tą dieną kalendoriuose, nes būtent ją pergalingai paminėsime keliaudami maršrutu Minaičiai-Balandiškis-Minaičiai.

Šie žygiai yra visai kitokio formato žygiai, ne tokie, kuriuos esame pastaruoju metu įpratę matyti. Mes kalbame apie bendruomenės kūrimą bei nuolatinį bendravimą su dalyviais: savo srities profesionalai (archeologai ir istorikai) pateikia tikras lankomų vietų istorijas, susijusias su Jono Žemaičio-Vytauto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Aleksandro Grybino-Fausto ir daugelio kitų veikla bei vardais. Taip pat nepamirštame skambių dainų, tokiu būdu pagerbdami laisvės kovotojus.

Belaukiant iškilmingos šventės, vasario 2 d. (šeštadienį) 10 val., kviečiame žygiuoti dviem pasirinktais maršrutais įsimintinomis istorinėmis vietomis Radviliškio rajone: pirmasis skirtas sportininkams ir spartuoliams (ŠIAULĖNAI-RADVILIŠKIS – apie 34 km), antrasis – išsiilgusiems prasmingų lankomų vietų pasakojimų (ACOKAVAI-RADVILIŠKIS – apie 25 km).

Rekomenduojame keliauti su pasakojimais po Partizanų Lietuvos vėliava, nes jais dalinsis šio žygio gausus istorikų ir archeologų vedlių būrys.

Daugiau informacijos ir išankstinė registracija – Facebook paskyroje Partizanų Lietuva (https://www.facebook.com/PartizanuLietuva/).

Projektą organizuoja Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdis, žygius kuruoja Pėsčiųjų žygių asociacija, Lietuvos gen. P. Plechavičiaus karių sąjungos Šiaulių rinktinė ir žygeivių klubas „X kilometras“. Projektą globoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė, remia UAB „Mokas IT“, UAB „Manjana“, prof. dr. Algis Mickūnas ir kt. Bičiuliai: Lietuvos kariuomenė, Lietuvos šaulių sąjunga, Leidykla „Versmė“, Radviliškio rajono savivaldybė.

Projekto „Partizanų Lietuva“ komanda

„Huawei“ ekrano remontui – nuolaidos net iki 35 proc.

Išmaniųjų įrenginių remonto servisas „Smart Master“ skelbia gerą žinią „Huawei“ telefonų savininkams. Dabar daugelio šio gamintojo modelių ekranų taisymas čia atliekamas net iki 35 proc. pigiau.

„Telefonų gedimų pasitaiko įvairių, tačiau vienas dažniausių yra įskilęs ekranas. Ypač žiemos metu – slysta ne tik kojos, bet ir telefonai iš rankų. Reaguojame į šias tendencijas ir kurdami pasiūlymus savo klientams. Šiuo metu suklusti turėtų „Huawei“ telefonų savininkai – daugeliui šio gamintojų telefonų ekrano keitimui galioja ypač didelės nuolaidos“, – sakė Evaldas Viselga, „Smart Master“ vadovas.

„Smart Master“ servisų ilgai ieškoti nereikia – jie įsikūrę kiekviename iš beveik 70-ies „Tele2“ salonų visoje Lietuvoje.

Kuriems modeliams galioja nuolaida?

Visuose „Smart Master“ centruose ekrano keitimo paslaugai iki 35 proc. nuolaida taikoma net 6 „Huawei“ telefonams: „Huawei P20“, „Huawei P20 Lite“, „Huawei P20 Pro“, „Huawei P Smart“, „Huawei Mate 20 Lite“ bei „Huawei Mate 20 Pro“.

„Vykdydami šią akciją norime paskatinti vartotojus įrenginių remontą atlikti tik originaliomis detalėmis ir tik autorizuotuose servisuose. Tokiu būdu bandome pakeisti nusistovėjusį požiūrį, jog ekranų remontas originaliomis detalėmis yra brangus“, – pasakojo E. Viselga.

Išmaniems įrenginiams – tik išmanus taisymas

Pasak „Smart Master“ servisų vadovo, yra ir kita priežastis, kodėl vykdoma tokia akcija – šiuolaikinių išmaniųjų remontui reikalinga profesionali ir inovatyvi priežiūra. Tai ne tik originalios detalės, bet ir jas parenkantys šios srities ekspertai, sugebantys profesionaliai įvertinti telefono gedimą ir pritaikyti geriausią remonto sprendimą.

„Vartotojams svarbu žinoti, kad atlikus remontą neautorizuotoje taisykloje, telefono garantija nebegalios, be to, jei po remonto gedimas atsiras vėl, už pakartotinį taisymą teks mokėti dar kartą. Atlikus remontą „Smart Master“ centre, telefono garantija liks galioti, o jos neturint, taisymui bus suteikiama 90 dienų serviso garantija“, – sakė E. Viselga.

„Smart Master“ servisų profesionalai ne tik pakeis įrenginio ekraną ar sutaisys kitą gedimą, tačiau papildomai patikrins ir visus esminius parametrus: ryšį, įrenginio jutiklius, ekrano jautrumą, kamerą. Tai yra daroma tam, kad telefonas klientui būtų atiduodamas nepriekaištingos būklės.

Tai dar ne viskas. Jei taisymo išlaidų nepadengia garantija ar draudimas – „Tele2“ klientams visuose „Smart Master“ servisuose yra suteikiama galimybė atsiskaityti dalimis.

„Smart Master“ klientai remonto metu nelieka be ryšio

Norėdami klientams padėti išvengti nepatogumų, kol jų įrenginys yra taisomas, „Smart Master“ meistrai, jei tik turi galimybę, pasiūlo jiems pakaitinį telefoną. Tačiau prie jo ilgai pratintis nereikia – išmanusis savininkui grąžinamas itin greitai – per 2–5 darbo dienas nuo jo pridavimo remontui.

Klientams sukurta ir itin patogi internetinė svetainė www.smartmaster.lt. Joje, sugedus įrenginiui, galima patikrinti preliminarią taisymo kainą, sužinoti artimiausio priėmimo salono adresą, o vėliau ir sekti atliekamų darbų statusą. Be to, svetainėje galima rasti ir naudingos informacijos, kaip prižiūrėti bei apsaugoti savo įrenginius.

„Smart Master“ servisuose galima taisyti visus „iPhone“, „Samsung“, „Huawei“ „LG“, „Getnord“, „Coolpad“, „Meizu“, „Sony“ ir „Xiaomi“ įrenginius bei mygtukinius „Nokia“ telefonus.

Jovita JARUTIENĖ

Atviros rankų lenkimo varžybos

Sporto renginys buvo skirtas sausio 13-osios įvykiams paminėti. Jėgas išbandė jau­nimo komandos iš Mažeikių, Skuodo, Gargž­dų, Radviliškio, Šilalės, Šilutės, Kaltinėnų ir Var­nių.

Varžytasi net 36 kategorijose: vaikinai iki 18 m.: kairė ir dešinė rankos – 55 kg, 60 kg, 65 kg, 70 kg, 75 kg, 80 kg, +80 kg; merginos iki 18 m.: kairė ir dešinė rankos – 50 kg, 60 kg, +60 kg; vyrai iki 21 m.: kairė ir dešinė rankos – 70 kg, 75 kg, 80 kg, 85 kg, +85 kg; moterys iki 21 m.: kairė ir dešinė rankos – 50 kg, 60 kg, +60 kg. 

Dalyviai, savo svorio kategorijoje užėmę pirmąją ir antrąją vietas, galėjo varžytis absoliučioje kategorijoje. Čia jėgas išbandė 14 vaikinų ir 11 merginų. 

Tarp vaikinų pirmąją vietą iškovojo Žygimantas Beržinis iš Mažeikių, antrąją užėmė Karolis Macevičius iš Skuodo, trečias liko Giedrius Jokubauskas iš Šilalės. Nedaug iki prizinės vietos pritrūko ir mūsų gimnazistui Gintarui Gedminui – jis užėmė ketvirtąją vietą.

Tarp merginų stipriausia pasirodė esanti Gintarė Urbonavičiūtė iš Radviliškio, antroji vieta atiteko Mo­­nikai Žąsytytei iš Gargždų, trečioji – Austėjai Jo­ciu­­tei iš Radviliškio.  

Bendroje įskaitoje daugiausiai taškų surinko Gargž­dų atstovai, antra liko Rad­viliš­kio komanda, tre­čiąją vietą užėmė Lau­kuvos jaunimas. 

Dėkojame visiems dalyviams, komandų treneriams už bendradarbiavimą, teisė­jams bei visiems kitiems, kurie pagelbėjo organizuojant šį puikų renginį.

Robertas MIKUTIS

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos kūno kultūros mokytojas metodininkas, Šilalės sporto mokyklos treneris 

AUTORIAUS nuotr.

Šilališkiai atžaloms renka tradicinius lietuviškus vardus

Prabėgus metams, Civilinės metrikacijos skyriuje įvertinama, kaip kito gyventojų demografija. Deja, kad ir kaip beskaičiuotume, skaičiai nedžiugina: Šilalės rajone gimstamumas mažėja, mirtingumas auga, daugiau šeimų išyra, nei sukuriama naujų. Tiesa, džiugina tik tai, jog šilališkiai nesivaiko įmantrybių ir naujagimiams suteikia lietuviškus vardus. O bene smagiausia, kad šios tradicijos laikosi ir svetur išvykę mūsų kraštiečiai.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr. 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.5

Priimdama sprendimus, valdžia į šilališkių nuomonę neįsiklauso

Šią savaitę „Transparency International“ Lietuvos skyrius paskelbė 2018 m. spalio–gruodžio mė­nesiais atlikto savivaldybių skaidrumo tyrimą ir konstatavo, jog, lyginant su 2014 m., Lietuvos savivaldybės tapo skaidresnės: pernai jų skaidrumo vidurkis padidėjo nuo 56 iki 69 balų iš 100 galimų. Geriausiai savo veiklą viešina Joniškio (94 balai) ir Alytaus (90 balai) rajonų savivaldybės, prasčiausiai – Kalvarijos (39 balai), Trakų (46 balai) bei Pakruojo (46 balai). 

Šilalės savivaldybės veiklos skaidrumas pelnė 64 balus iš 100, o prasčiausiai vertinama tai, jog į sprendimų priėmimą savivaldybė beveik neįtraukia gyventojų.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.5

Sumažėję mokesčiai – spąstai patikliesiems

Nuo sausio įsigaliojo nauji daugiabučių gyve­namųjų namų techninės priežiūros tarifai. Nors skaičiai lentelėse akivaizdžiai sumažėjo, daugiabučių gyventojams netrukus turėtų paaiškėti, jog džiaugtis dėl to nėra priežasties. Už visus administratoriaus atliktus darbus nuo šiol reikės mokėti patiems arba jie bus apmokami iš namo sukauptų lėšų. 

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.5

Aušrelės būrio ir kitų Upynos krašto partizanų biografijos

(Pabaiga. Pradžia 2018 m. Nr. 3, 10, 14, 17, 20, 22, 30, 36, 48, 54, 64, 68, 80, 83, 85, 87, 96, 2019 m. Nr.2)

Jonas VIDAUSKAS-RAMŪ­NAS (1928–1951)

Gimė 1928 m. Šilalėje. Gy­ve­no Upynos apyl. Žakaimės k. Aušrelės būrio partizanas. Žu­vo 1951 m. spalio 24 d. Jį iš­davė užverbuotos partizanės. 

Kartu su smogike Ne­mira nu­ėjusios į Ivangėnus pas ry­ši­nin­ką Praną Kletą, kur su­sitiko su J. Vi­dausku, jos pa­sakė, kad A. Pi­­litauskas-Pu­ti­nas kvietęs J. Vi­dauską ateiti, o kur – jos žinančios. J. Vi­dauskas įspėjo girdėjęs žmonių kalbų, kad jos po kaimą vaikštančios su kareiviais, tačiau sutiko kartu eiti pas A. Pi­litauską. Be­ei­nant iš pasalos ant jo šoko smo­gikai. Tuo­met J. Vidauskas su­sprogdi­no granatą ir žuvo. Žu­vo ir vienas smogikas, Aloyzas Jan­čiaus­kas buvo sunkiai su­žeis­tas, neteko akies, lengvai sužeistas smo­gikų vadas A. Me­­za­novas. Ra­mūnas užkastas Skaud­vilėje. (Pa­sakojo Elena Gra­­­bauskaitė-Žy­mantienė, g. 1939 m., iš Gir­diš­kės; Joana Gar­­ga­sienė, g. 1921 m., iš Skaud­­vilės, užr. 2006 m.)

Petras VILNIKAS (žuvo 1948 m.)

Kilęs nuo Eržvilko. Ži­no­ma tik, kad Angla­de­giuo­se gyveno jo žmona su mažu sū­neliu. Žu­vo 1948 m. balandžio 29 d. Klabų k., Skaudvilės apyl. Pajutęs, kad siaučia rusai, P. Vilnikas su Vaclovu Nor­vaiša raguvo­je palindo po ša­kų krūva. Pra­tūnoję kelias valandas išlin­do ir, pamatę netoliese rusų ka­reivius, bandė bėgti. Tačiau viskas bu­vo kiaurai matyti – medžiai tik sprogo. V. Nor­vai­ša žuvo, P. Vil­nikas dar nubėgo iki Klabų. Bet supratęs, kad neišsigelbės, susisprogdino gra­nata.

Rusai paėmė Juozapos Šu­kie­nės ark­lius ir Stasei Pociu­tei (ji tarnavo Šukienės ūky­je) įsakė važiuoti paimti žu­vu­sių­jų. Įkėlė juos į vežimą, už­metė šiaudų ir liepė Stasei sėsti. Bet ji į vežimą nesėdo, ėjo šalia. Partizanai už­kas­ti Upy­­noje. (Pa­sakojo Sta­­sė Po­ciutė-Mi­kulskienė, 70 m., iš Upy­nos; Sta­nislava Ca­cai­tytė-Bal­se­vi­čie­nė, 72 m., iš Upy­nos, užr. 1997 m.)

Vincas VITKUS-ŽVIRBLIS (1917–1950)

Gimė 1917 m. Kuodaičiuose, mažažemio ūkininko šei­mo­je. Nuo 1947 m. sausio par­ti­za­navo M. Kromelio-Mar­gio sky­riuje, vėliau – A. Mar­ti­na­vi­čiaus-Ąžuolo būryje. Nuo 1949-ųjų rugsėjo – Auš­re­lės būrio skyrininkas. 1950 m. ba­­landžio 25 d. S. Gaub­čio-Vy­tau­to pakviestas į susitikimą ir saugumo suimtas Bruškių k. Tų pačių metų rugsėjo 29 d. nuteistas sušaudyti. (Pasakojo Zosė Žib­kutė-Iva­nauskienė, 67 m., iš Var­sė­džių, užr. 1995 m.)

Bronius ZUIKYS (1908-?)

Gimė 1908 m. Požerėje. Lie­tuvos nepriklausomybės me­tais dirbo policijoje, nuo 1945-ųjų – partizanas. Anot S. Žu­kausko, B. Zuikys buvęs pro­komunistinių pažiūrų, to­dėl partizanai į būrį jo nepriėmė. 1946 m. gruodžio 1 d. bu­vo sužeistas ir suimtas. (Pasa­kojo Kazimieras Šetkus, g. 1927 m., iš Vytogalos)

Antanas ŽUKAUSKAS (1925–1951)

Gimė 1925 m. Graužų k., Tauragės vlsč. Šeimą ištrė­mus į Sibirą, Antanas išėjo par­ti­zanauti. Priklausė Juo­zo Bag­dono būriui. Žuvo 1951 m. gegužės 14 d. Sutkų miš­ke, drauge su 13 partiza­nų. (Pa­sakojo K. Šet­kus iš Vy­togalos)

Surinko ir užrašė Klemensas LOVČIKAS (1975–2013 m.)

Nuotr. iš autoriaus archyvo

Kaimuose lauko tualetų nevers, bet nuotekas privaloma tvarkyti atsakingai

Ne taip seniai ir politikai, ir valdininkai gąsdino, jog, laiku neįgyvendinus įsipareigojimų Europos Sąjungai, nenorintys jungtis prie nuotekų tinklų turės mokėti baudas. Kone prieš porą metų – 2017-ųjų vasario 15 d. – Europos Komisija pradėjo pažeidimų procedūros procesą dėl to, kad dar daug mūsų šalies gyventojų nėra prisijungę prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, o tai reiškia, jog iki šiol vaikšto į medinukus su „širdele“. Kadangi, panaudojant ES struktūrinių fondų paramą gyvenvietėse buvo įrengti nuotekų surinkimo tinklai, tačiau gyventojai prie jų jungiasi per lėtai, buvo skelbiama, kad jei padėtis nesikeis, gali būti baudžiama. Europos Teisingumo Teismas Lietuvai gali skirti milijonus eurų siekiančią baudą, o ji, be abejo, bus padalyta ir gyventojams. Pagal ES reikalavimus, daugiau nei 2 tūkst. gyventojų turinčiose gyvenvietėse privalo veikti centralizuota vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo sistema, o valstybė privalo užtikrinti, kad 100 proc. gyventojų naudotųsi tokia infrastruktūra. Tačiau Lietuva šių rodiklių dar nepasiekė. 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.4

Streikavę mokytojai liko it musę kandę

Prieš pat Naujuosius Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija už 10 tūkst. eurų įsigijo mokymo priemonių, baldų, sporto salės įrangos. Mokinio krepšelyje pinigų atsirado dėl to, jog 33 gimnazijos pedagogai aštuonias dienas dėl mokytojų streiko nedirbo. 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.4

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą