Redakcija

Laisvę įamžinome piešiniuose

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras ir Dailės mokytojų asociacija organizavo piešinių konkursą „Mes užaugome laisvi“, skirtą Laisvės gynėjų dienai paminėti. Konkursinių darbų paroda buvo pristatyta Seimo parodų galerijoje. 

Dalyvius pasveikino Sei­mo Pir­mi­ninko pa­va­­duotoja Irena De­gu­tienė, Lietuvos mo­ki­nių neformaliojo švieti­mo centro direk­to­rius Al­gir­das Sa­ke­vi­čius bei dar­­­bų vertinimo komi­si­jos pirmininkas, Vil­niaus dailės akade­mijos Pie­šimo kated­ros profe­sorius Jonas Kaz­laus­kas.

Konkursui buvo pateikti 523 piešiniai iš visos Lietuvos, kurie vertinti trijose amžiaus grupėse. Kiek­vienoje jų išrinkta po penkis laureatus. 

Laureatais tapo ir penki mūsų gimnazijos mokiniai: Inga Milaševičiūtė, Julija Kelpšaitė, Rojus Trimirka, Au­gus­­tė Mižutavičiūtė ir Giedrė Kve­cy­­tė. Jiems konkursui pasiruošti padė­jo dai­lės būrelio „Paletė“ vadovė Laima Še­pikaitė bei mokytoja Valda Je­go­ro­vienė.

Mokiniams įteikti diplomai ir atminimo dovanos, surengta ekskursija po Seimo rūmus.

Augustė MIŽUTAVIČIŪTĖ

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos 8 klasės mokinė

AUTORĖS nuotr.

 

Netikėta bylos baigtis: ilgai rengėsi bylinėtis, bet staiga nusprendė susitaikyti

Viena civilinė byla Šilalės teismo rūmuose buvo išnag­rinėta, galima sakyti, paslapčia, nors iš pradžių apie ją buvo skelbiama viešai. Gali būti, jog tokia „konspiracija“ gimė dėl bylos dalyvių: kaip trečioji šalis joje buvo nurodoma Šilalės rajono savivaldybės administracija, o atsakovu – sporto, laisvalaikio ir pomėgių klubas „Žingsnis link savęs“, kuriam vadovauja vieno iš mūsų rajono vadovų sūnus. Tad prieš pirmąjį posėdį teismo rūmuose pasirodžius žiniasklaidai, jis netikėtai buvo atidėtas, o po kurio laiko paaiškėjo, kad byla nutraukta, patvirtinus taikos sutartį.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.7

 

„Medaus magija“ Berlyne užkariauja pasaulį

Nuo sausio 17 d. Berlyne vykstanti 84-oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2019“ yra viena populiariausių pa­rodų Europoje ir kasmet sulaukia milžiniško ne tik lankytojų, bet ir žiniasklaidos dėmesio. Į ją akredituojama daugiau kaip 4 tūkst. žurnalistų iš 65 šalių. Šiemet Berlyne apsilankė ir „Šilalės artojo“ korespondentė. 

Tarp maždaug 1,7 tūkst. dalyvių iš viso pasaulio, kurie pristato daugiau kaip 100 tūkst. produktų, „Žaliojoje savaitėje“ – ir mūsų rajone veikiančios mažosios bendrijos „Medaus magija“ stendas. Šilališkis Tomas Žygaitis, jau visą savaitę dirbantis Berlyne, sutinka, jog pristatyti tokioje parodoje savo valstybę – garbės reikalas kiekvienam ūkininkui. Tomas turi ir ką parduoti, ir kuo pasigirti, todėl prie jo prekystalio nuolat būriuojasi ne tik vokiečiai, bet ir kitų šalių atstovai.

Nauja medaus versija

„Žaliosios savaitės“ privalumus ir sunkumus T. Žygaitis pirmą kartą išbandė pernai. Berlyne jauną ūkininką lydėjo sėkmė: vokiečiams patiko jo gaminami medaus mišiniai su uogomis, pavyko užmegzti ir verslo kontaktų, atvėrusių naujam gaminiui pirmuosius eksporto į užsienį kelius, todėl šilališkis ir ant­rą kartą ryžosi savaitei keliauti į Berlyną. Nors nedideliam Tomo ūkiui tai yra nemaža investicija: kelionė, savaitės pragyvenimas 4 mln. gyventojų turinčiame mieste atsieina nepigiai. Be to, produktus privaloma suženklinti vokiečių kalba, o pardavėjas turi mokėti susikalbėti vokiškai. Šis reikalavimas daugelį priverčia samdyti pagalbininką, todėl kai kurie „Žaliosios savaitės“ dalyviai tikina, jog parodoje uždirbtų pinigų užtenka tik patirtoms išlaidoms apmokėti. 

Bet T. Žygaitis į šią kelionę žiūri kaip į investiciją, ieškant rinkos „Medaus magijos“ gaminiams. Virš 50 bičių šeimų turintis šilališkis patobulino medų, kurio rinka ir taip perpildyta. Tomas gamina medaus mišinius su šalčiu išdžiovintomis – liofilizuotomis uogomis. Tokiose uogose nelieka nė krislelio vandens, todėl jos netrikdo natūralių medaus fermentacijos procesų, neskatina rūgimo. 

Į Berlyną šilališkis nusivežė aštuonių rūšių medaus mišinių. Natūralų medų jis maišo su mėlynėmis, spanguolėmis, 

citrina bei imbieru, šaltalankiais, avietėmis, juodaisiais serbentais, česnaku ir pipirmėte. Liofilizuotos uogos ir pipirmėtė medų nudažo ryškiomis spalvomis: su pipirmėte jis tampa žalias, su spanguolėmis – raudonas, su šaltalankiais – geltonas. Spalvų įvairovė ne tik traukia pirkėjų akį, bet ir sudaro daug galimybių produkto dizainui sukurti. Trispalvį medaus mišinį Tomas pavadino „Tėvyne“, nes jis ne tik atspindi mūsų vėliavos spalvas, bet ir kvepia Lietuva. Supakuotas į gražias dėželes, „Medaus magijos“ produktas prieš Kalėdas buvo paklausi dovana – nemažą jų kiekį pernai buvo užsakiusi net Žemės ūkio ministerija. 

Idėja – iš vaikystės prisiminimų

Trisdešimtmetis T. Žygaitis bitininkauti pradėjo visai neseniai – gal prieš penkerius ar šešerius metus. Pats jis gyvena Šilalėje, o tėvai – Vin­gininkuose, dar plačiau skraido Tomo bitės, nes jų avilių yra keliose skirtingose vietose. 

Išmokti prižiūrėti bites, pasak Tomo, sunku nebuvo, tačiau kantrybės reikėjo. Skaitė, praktikavosi, nusipirkęs kelis avilius, klausė patyrusių bitininkų patarimų, džiaugėsi, kad jie mielai dalijasi savo patirtimi. Sunkiau buvo rasti idėją, kuri medų paverstų novatorišku, moderniu produktu ir leistų išsiskirti iš perpildytos rinkos. 

„Medus yra labai naudingas, kokybiškas produktas, bet jauni žmonės sako, kad jis jau atsibodo, kad reikia kažko kito, kas nustebintų ir skoniu, ir išvaizda. Ilgai svarstėme, koks tai turėtų būti produktas. Paskui prisiminėme, kaip vaikystėje imunitetui stiprinti močiutė kasdien duodavo po šaukštą medaus su spanguolėmis ir česnaku. Bet tokį mišinį reikėdavo greitai suvalgyti, jog nesugestų, todėl teko pasukti galvą, kaip pagaminti, kad jis išsilaikytų ilgiau. Taip atradome liofilizaciją, o paskui nutarėme pabandyti sukurti įvairesnių skonių mišinių – atrodo, pasisekė“, – šypsosi Tomas.

Jo produktai, sukurti naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis, yra ne tik skanūs, bet ir labai naudingi sveikatai, nes medus gausiai praturtinamas vitaminais. 

Patinka skirtingi skoniai

Nors „Medaus magijos“ kelias į rinką prasidėjo dar visai neseniai, Šilalėje pagamintų sveikatai palankių produktų jau galima rasti didžiuosiuose prekybos centruose, turinčiuose lentynėles „Linkėjimai iš kaimo“. Be to, Tomas dalyvauja ir didesnėse mugėse, įvairiose šventėse, o Šilalėje jo medaus mišinių galima įsigyti „Pitliaus“ parduotuvėje arba internetu susisiekus su „Medaus magija“. 

Bitininkas teigia, jog lietuvių skonis yra gana tradicinis: beveik visi mėgsta medų su šaltalankiais, spanguolėmis. Vokiečiams tokie mišiniai per saldūs, jie prašo aštresnių ir rūgštesnių. Todėl Ber­lyno „Žaliojoje savaitė­je“ daugiausiai parduodama spanguolėmis, juodaisiais ser­bentais, česnaku, citrina ir im­bieru pagardinto medaus. Be­je, vokiečiai nesikuklindami išragauja visus mišinius, kad prieš pirkdami įsitikintų, kurio skonis labiausiai  priimtinas. 

Ir lietuviai, ir vokiečiai, pasak T. Žygaičio, yra praktiški: pasibaigus dovanų sezonui, nebežiūri į įpakavimą – renkasi pagal kainą ir skonį. „Medaus magijos“ produktai nėra pigūs, nes uogų liofi­lizavimas medaus savikainą padidina dvigubai. Mažas stik­lainėlis kainuoja 5 eurus, didesnis – euru, o kelių spalvų – 1,5 euro brangesnis, nes daugiau laiko užima supilstymas. Prieš pilant antrą ar trečią kitos rūšies medaus mišinio sluoksnį, tenka luktelėti, kol pirmasis sustings. 

Nors T. Žygaičio ūkis kol kas nedidelis, bitininkas sako, jog kito darbo jam nereikia. Vasarą jis prižiūri bites ir apdoroja medų, o žiemą gamina medaus mišinius. Jie yra populiarūs, todėl darbo užtenka visus metus. 

Daiva BARTKIENĖ

Į Šilalę atkeliavo naujas festivalis

Nors nestinga skeptikų, teigiančių, jog rajonuose kul­tūra merdi, pas mus kultūros darbuotojai mėgina ją iš­laikyti gyvybingą – praėjusį savaitgalį Kultūros centras pakvietė į pirmąkart organizuotą festivalį „Dainuže, su­skambėk“. Jo iniciatorė Laima Saročkienė sako, kad „pir­mas blynas“ neprisvilo ir tikisi, jog kitam kartui už­si­au­gins dar platesnius sparnus.

Šiemet pirmąkart sureng­tame harmonizuotų liaudies dai­nų festivalyje „Dainuže, su­skambėk“ dalyvauti buvo kvie­čiami tik Šilalės rajono voka­liniai kolektyvai – mažosios kamerinės grupės bei didieji ansambliai.

„Organizuoti renginį pradėjau tik lapkričio mėnesį. Tad festivalyje (pabrėžiu – ne konkurse) dalyvavo visi, kas atitiko reikalavimus ir pareiškė norą. Buvome gavę dešimt paraiškų, bet dėl ligos vienas kolektyvas (vyrų duetas) nekoncertavo. Tačiau jų vietą užėmė svečiai – Klaipėdos rajono Pašlūžmio moterų ansamblis „Graumena“, – pasakoja festivalio sumanytoja L. Saročkienė.

Scenoje pasirodė „Alleg­ro“ iš Kvė­darnos (vad. Graži­na Pa­­­­meditienė, ji, beje, yra ir „Grau­­­menos“ vadovė), „Žari­ja“ iš Ža­deikių (vad. Aušra Jan­čaus­kienė), moterų ansamb­lis iš Upynos (vad. Renata Gužauskienė), „Dainė“ iš Traksėdžio (vad. Alvydas Juodviršis), „Kup­lė“ ir mišrus kvartetas iš Šilalės (vad. L. Saročkienė), „Bijotaičiai“ iš Bijotų (vad. Evaldas Skrodenis ir Kris­tina Mizgirienė), skautų va­dovų trio iš Vilniaus (jurbar­kietis Andrius Bakanas ir šilališkiai Eglė Saročkaitė bei Mindaugas Rimkus) ir svečių teisėmis koncertavęs „Loreta & Vytautas trio”, kurį sudarė džiazo pianistas Leonas Mieldažis, trombonininkas Vytautas Pilibavičius ir liaudies dainų atlikėja, televizijos laidos „Duokim garo“ „dirigentė“ Loreta Sungailienė, kuri, beje, vedė ir šilališkių renginį.

Pasak L. Sungailienės, šilališkiai pirmieji ėmėsi iniciatyvos organizuoti tokį liaudies dainų festivalį. Ji tvirtina ne­abejojanti, kad festivalis gali sulaukti ir televizijos dėmesio.

Bene labiausiai L. Sungailienę sužavėjo iš visų kolektyvų savo originalumu, apranga bei nuotaika išsiskyręs skautų vadovų trio – juos ji jau pakvietė į laidos „Duokim garo“ filmavimą.

Visi kolektyvai atliko po dvi liaudies harmonizuotas dainas, o festivalis buvo užbaigtas Juozo Naujalio „Lietuva brangi“. 

Pagal festivalio nuostatus, Ši­lalėje jis turėtų būti rengiamas kas dvejus metus, tad dar didesnio vokalinių ansamblių sujudimo bei skambesio lauksime 2021-aisiais.  

Visi dalyviai buvo apdovanoti padėkos raštais bei Šilalėje veikiančios įmonės „Kvantuma“ pagamintais simboliniais prizais – muzikiniais raktais. 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

 

 

 

 

Saugokimės sniego nuošliaužų ir varveklių

Nors specialiosios tarnybos pranešimų apie dėl gausaus kritulių kiekio nutikusias nelaimes negavo, šilališkiai su nerimu žvelgia į ant stogų nugulusius sniego sluoksnius. O viena rajono įmonė dėl to jau patyrė šiek tiek nuostolių – neatlaikęs sniego svorio, įlinko gamybinių patalpų stogas. Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) inspektorius Raimondas Matutis primena, kad dėl atodrėkio kyla ir dar vienas pavojus – būtina saugotis varveklių.

„Ant stogų besikaupiantis sniegas gali viršyti leistinas laikančiųjų konstrukcijų apkrovas, dėl to jos gali deformuotis. Todėl pastatų savininkai ar naudotojai privalo laiku jį nuvalyti“, – primena ins­pektorius.

Daugiabučių namų bendrijos ar pastatus administruojančios įmonės taip pat turi pasirūpinti gyventojų bei jų turto saugumu: nudaužyti varveklius bei nukasti sniegą tose vietose, kur gali susidaryti pavojingos nuošliaužos. 

Šilalės PGT inspektoriaus R. Matučio teigimu, prieš iman­­tis darbų, derėtų ne­pa­mirš­ti pavojingas teri­to­ri­jas aptverti įspėjamosiomis juostomis. 

Labai aukštai esančių varveklių be specialios technikos šalinti pareigūnas nepataria. O gyventojai turėtų ir patys būti atidesni: nevaikščioti arti aukštų pastatų, nestatyti prie pat jų ar apsnigtų medžių automobilių. Taip pat būtina apie gresiančius pavojus įspėti vaikus, mažamečių nepalikti be priežiūros.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Pusiaužiemio žygis Pagramančio regioniniame parke

Paskutinį sausio šeštadienį arti 200 žygeivių leidosi į pusiaužiemio šventei skirtą pėsčiųjų žygį. 12 km maršrutas driekėsi įspūdingame Tyrelių miške.

Kaip tyčia naktį prieš žygį gausiai snigo, todėl ne visi užsiregistravę dalyviai atvyko. Pasiekti Plynosios pažintinį taką buvo tikras iššūkis, bet tikriems žygeiviams nėra blogo oro. Svečių sulaukta iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Mažeikių, Šakių, Joniškio, Klaipėdos, Plungės, Šilalės, Šilutės, Vilkaviškio, Raseinių, Tauragės bei iš kitų miestų ir rajonų.

Žygio dalyviai ne tik grožėjusi nuostabiu žiemos kraštovaizdžiu, bet ir su žemaitiškais papročiais bei tradicijomis žadino gamtą, kaip sakoma, vertė žiemą ant šono.

Sausio 25-oji nuo seno vadinama pusiaužiemiu arba viduržiemiu. Tą dieną mūsų senoliai žadindavo gamtos gyvastį: papurtydavo apšarmojusias obelis, pabelsdavo į po sniego kepurėmis snaudžiančius avilius, ūkininkai pasižiūrėdavo, ar dar likę pusė pašaro gyvuliams, šeimininkės – ar užteks rugių duonai iki vasaros.

Sakoma, kad ši diena nuo žiemos saulėgrįžos jau pailgėjusi per avinuko šuolį, t. y. po pusiaužiemio ji jau ilgesnė visa valanda, dabar kaskart ji prisiduria po 2–3 minutes.

Įdomių ir gražių žemaičių pusiaužiemio papročių atskleidė Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras.

Renginio pabaigoje žygeiviai vaišinosi žemaitišku šiupiniu, keptomis bulvėmis, kastiniu su maltomis kanapėmis bei kitomis vaišėmis, o vaikai – pyragu.

Lina MISIULYTĖ

Pagramančio regioninio parko kultūrologė

Kęstučio BANIO, Laimono SKABEIKIO ir autorės nuotr.

Pavojingos ligos plitimas pristabdytas

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2018 metais Lietuvoje užregistruota 160 naujų užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejų: 118 vyrų ir 42 moterims. Užpernai naujų ŽIV atvejų buvo užregistruota 100 daugiau (263).

Zigmantas NAGYS 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Švietimo ir komunikacijos skyriaus vedėjas

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.6

Naujos sveikatos stiprinimo paslaugos Šilalės rajone

Mūsų tikslas – stiprinti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų tei­kimo Šilalės rajone plėtrą, sukurti pasirinkimo galimybę, užtikrinan­čią pacientų bei jų šeimų poreikiams tenkinti pritaikytą paslaugų sistemą.

Šių metų sausį duris atvėrė medi­cinos klinika „Andoka“. Atvykę į Ku­dirkos g. 19, Šilalėje, rasite įrengtą dienos stacionarą, gydytojų, medicinos psichologų, procedūrų kabinetus, palatas, meno, muzikos, šviesos terapijos, individualios ir grupinės psichoterapijos bei užimtumo kabinetus, poilsio kambarius pacientams ir personalui. Gydytojai konsultuos bei taikys gydymą įvairių ligų ir negalavimų atvejais (nerimo, nemigos, baimės, dep­resijos, priklausomybės ligų ir kt.). Medicinos psichologas-psichoterapeutas konsultuos tiek vaikus, tiek suaugusius individualiai bei ves grupinius užsiėmimus, konsultacijas. Dienos stacionare vyks psichoedukacijos, audiovizualinės relaksacijos, meno, muzikos, judesio terapijos, bib­lioterapijos, filmų terapijos užsi­ėmimai.

 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.6

Pažadų žarstymas prasidėjo – svarbu nuo jų neapsvaigti

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) praneša, kad kovo 3-iąją vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose iš viso šalyje ketina dalyvauti daugiau nei 14 tūkst. 370 kandidatų. Į 60 savivaldybių merus taikosi 420 asmenų.

Šilalės rinkimų apygardoje plūstančiųjų į vietos valdžią – irgi nors vežimu vežk: savivaldybių tarybų nariais mano galį būti net 312 mūsų rajono gyventojų, o bent ketverius metus pavadovauti rajonui iš mero kabineto yra pasiryžę 8 šilališkiai. Tiesa, palyginti su prieš ketverius metus vykusiais savivaldos rinkimais, pretendentų į valdžią šiek tiek sumažėjo: 2015 m. į 25 savivaldybės tarybos narių vietas taikėsi 399 kandidatai, mero regalijų troško 9 asmenys. Kita vertus, mažesnis kandidatų skaičius nieko neturėtų stebinti, nes per ketverius metus rinkėjų rajone sumažėjo daug labiau, nei norinčiųjų jiems vadovauti – 2015 m. prie balsadėžių galėjo ateiti 22 tūkst. 327 rinkimų teisę turintys rajono piliečiai, dabar jų beliko 20 tūkst. 715. Ir šis skaičius greičiausiai neatspindi tikrosios padėties, nes nemažai emigravusių gyventojų oficialiai nėra deklaravę savo išvykimo.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.6

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą