Logo
Spausdinti šį puslapį

Kiek gali kainuoti šypsena?

Neretai dėl žinių trūkumo žmonės netinkamai prižiūri savo dantis, o tai galiausiai gali privesti prie tokių sun­kių ligų kaip periodontitas, kuomet dantys pradeda kris­ti arba juos būtina šalinti.

Kaip teisingai reikia rūpintis savo ir vaikų bur­nos bei dantų higiena ir kodėl verta laikytis šių pagrindinių tai­syklių, pasakoja Kauno grožio klinikos odontologijos skyriaus vadovė, burnos hi­gienistė Sandra Burčikaitė.

Neužtenka valyti dantų du kartus per parą

Ko gero, visi esame girdėję ir tikime, kad pakankamai burnos ir dantų priežiūrai užtenka reguliariai valytis dantis bei naudoti tarpdančių siūlą. Tačiau tiesa yra kiek kitokia – burnos higienistų teigimu, net ir kruopščiai bei atsakingai valantis dantis dantų šepetėliu, ne­įmanoma pasiekti visų dantų vagelių bei šonų, o tarpdančius valant siūlu, vis tiek lieka maisto likučių bei apnašų, kurios sukietėja ir gali virsti dantų akmenimis. Juose ima kauptis dantų kariesą, burnos gleivinės ir periodonto ligas sukeliančios bakterijos, net keliais tonais gali pakisti dantų spalva, atsirasti nemalonus burnos kvapas.

Norint išvengti apnašų sukeliamų ligų ir džiaugtis svei­kais dantimis bei gražia šyp­sena, rekomenduojama re­gu­liariai atlikti profesiona­lią burnos higieną, kurios metu specialiais instrumentais pašalinamos visos susikaupusios apnašos.

Veiksmingiausias ėduonies ir apydančio ligų priešas

Profesionali burnos higie­na yra labai svarbi, siekiant užkirsti kelią apnašų sukelia­moms ligoms, ir tai yra pag­rin­dinis ėduonies bei apydančio ligų profilaktikos metodas. Todėl, pasak specialis­tų, turin­tiems gerus burnos higienos įgūdžius ją vertėtų atlikti 2 kar­tus per metus, sergantiems periodonto ligomis – kas 1–4 mėn., o turintiems implantus – kas 4–6 mėn.

Šios procedūros metu įvertinama dantų, dantenų būk­lė, ultragarsiniu skaleriu bei rankiniais instrumentais pašalinamos mineralizuotos ir ne­mi­neralizuotos dantų ap­na­šos, viršdanteninės ir podanteninės apnašos, oro abrazijos „Air flow“ būdu pa­šalinamos pigmentinės, nuo rūkymo ar ka­vos, vyno bei kitų dažančių produktų vartojimo atsi­radusios dėmės, abrazyvo turin­čia pasta nupoliruojami dantų ir plombų paviršiai. Esant porei­kiui, nujautrinami ap-­si­­nuoginę dantų kak­le­liai ar at­liekamos gydomų­jų prepara­tų aplikacijos, įvertinama plom­bų, protezų bei implantų būk­lė, jei tokių yra.

Taip pat nustatomas asmeninės burnos higienos namuo­se efektyvumas, pacientai mokomi burnos higienos, parenkamos visos reikiamos higienos priemonės: dantų šepetėliai, higieniniai siūlai, tarpdančių šepetėliai, dantų pastos, skalavimo skysčiai ar burnos ertmės irigatoriai.

Populiariausi mitai, susiję su burnos higiena

Vienas pagrindinių mitų, susijusių su burnos higiena, skel­bia, jog dantų šepetėlis skir­tas tik dantims valyti, tačiau jis yra naudojamas visiems dantų, lūpiniams, žandi­niams, gomuriniams ir kramtomiesiems paviršiams. Taip pat, valant dantis šepetėliu, visada reikia pamasažuoti dante­nas tuo pačiu dantų šepetėlio sukimo principu. Be to, jis gali būti naudojamas ir liežuvio valymui, nes ant jo irgi kaupiasi bakterijos, sukeliančios nemalonų burnos kvapą. Nors tam yra sukurta specia­lių liežuvio valiklių, jų neturint, galima sėkmingai panaudoti dantų šepetėlį.

Dar vienas sąsajų su tikrove neturintis faktas: kraujuojančių dantenų problemos yra paveldimos. Moksliškai tai nė­ra įrodyta, ir tik gera profilaktinė priežiūra, lankymasis pas kompetentingus specialistus bei tinkama asmeninė burnos higiena gali užtikrinti, kad su dantimis ar dantenomis susijusių problemų bus iš­vengta.

Be viso to, neretai girdima, jog pas burnos higienistą reikia lankytis tik po vizito pas gydytoją odontologą. Tačiau tai yra netiesa, nes burnos higiena yra be galo svarbi tiek kalbant apie gydymą, tiek apie 

profilaktiką. Burnos higie­nis­tas turi būti pirmas specialistas, kurio kabinete apsilankoma prieš pradedant bet kokį dantų gydymą – planines operacijas ar odontologines procedūras, nes jis paruošia paciento burną tolimesniam gydymui bei pasako, kiek yra karieso pažeistų dantų, kokia burnos gleivinės būklė ir kokį gydymą koks specialistas turi atlikti vėliau.

Gerų įpročių vertėtų mokyti jau ankstyvoje vaikystėje

Dar nepradėjus dygti pirmie­siems dantukams, rekomenduojama jau nuo pirmųjų dienų vaikus pradėti pratinti prie dantų valymo. Tėvams minkštu skudurėliu arba specialiu ant piršto užmaunamu šepetėliu reikėtų vis pamasažuoti dantenas, o dantukams pradygus – juos iškart pradė­ti valyti. Jeigu vaikas nesileidžia, galima sugalvoti įvai­riausių žaidimų, dainų ar šokių, dėl kurių dantų valymas taps linksmesniu procesu.

Itin svarbu, kad tėvai dantis vaikams valytų tol, kol jie patys sugebės tai padaryti tinkamai. Bet ir vėliau būtina juos pervalyti, visada tikrinti ir ste­bėti.

Nesilaikant burnos higienos nuo mažens, genda ne tik pieniniai, bet ir ką tik išdygę nuolatiniai dantys. Ant jų paviršiaus susikaupusios apnašos, laikui bėgant, tampa dantų akmenimis, o nuo jų toksinai bei rūgštys sukelia įvairias dantų ir dantenų ligas.

Anot S. Bur­čikaitės, jeigu vai­kai bus mokomi tinkamų bur­­nos valymo įgūdžių nuo anks­­tyvos vaikystės, jiems susi­for­muos geri įpročiai ateity­je, todėl labai svarbu tėvams būti kant­riems bei atsakin­giems mokytojams.

Pirmasis netaisyklingos dantų priežiūros ženklas – dantenų kraujavimas

Pakanka atmestinai valy­ti dantis kelias dienas ir ant jų paviršių jau atsiranda minkštų apnašų nuo neišva­lytų maisto likučių, o tai tam­pa puikia terpe daugintis bak­terijoms, sukeliančioms dan­tenų kraujavimą. Taip pat la­bai svarbu nevalyti dantų per­nelyg stipriai, atsargiai naudoti tarpdančių siūlą ir pasi­rinkti tinkamo minkštumo dantų šepetuką.

Itin dažnai žmonės nekreipia dėmesio į pradinius dantenų uždegimo signalus, kurie vėliau gali peraugti į pe­riodontitą, kai yra pažeidžiami dantis kaule laikantys raiščiai ir dėl to dantys tampa paslankūs. Toliau viskam progresuojant, dantys gali tiesiog iškristi arba juos reikia šalinti, ir tenka kreiptis į specialistus dėl dantų protezavimo.

Pravartu žinoti, jog dantų protezavimas gali būti kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Tiesa, kompensuojamas paslaugas gali gauti tik pensininkai, neįgalieji, vaikai iki 18 metų bei asmenys, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos.

„Labai svarbu suprasti, kad tik taisyklinga asmeninė bur­nos ir dantų priežiūra na­muose bei reguliarus profe­sionalios burnos higienos atlikimas pas kompetentingus specialistus gali užkirsti kelią baisioms ligoms ir užtik­rinti gerą dantų higieną“, – perspėja burnos higienistė S. Burčikaitė.

Atnaujinta Penktadienis, 14 vasario 2020 14:33
2016 © „Šilalės artojas“ – Šilalės rajono laikraštis. Visos teisės saugomos