Kad vaistai netaptų kasdieniu valgiu

Dar keli amžiai prieš Kristų egzistavusios Aleksandrijos medicinos mokyklos įkūrėjas gydytojas Herofilas įvar­­dijo vieną pagrindinių vaistų vartojimo principų: „Vais­tai patys savaime nieko verti, tik tinkamai pacien­to vartojami tampa dievų rankomis“. Šių dienų situaciją Lietuvoje ir pasaulyje puikiai įvardija žodžiai: „Vaistas vartojamas ne dėl to, kad nebūtų blogai, bet dėl to, kad būtų gerai“. 

Apie tai, kokie yra perteklinio vaistų vartojimo pada­riniai ir kaip to išvengti, pasakoja Respublikinės Vil­niaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro va­­dovas, gydytojas anesteziologas-reanimatologas Ro­­ber­tas Badaras.

Siekia didinti pardavimų kiekį

Neracionalus vaistų vartojimas – tai neatsakingos savigydos ir abejotino efektyvumo vaistų vartojimo visuma. Problemos šaknys – specialistai, netinkamai skiriantys medikamentus, juos vartojantys pacientai ir vaistų reklama, skatinanti pirkti jų kuo daugiau, neva tai padės jaustis geriau.

Per televiziją, spaudoje bei in­­ternete platinama reklama, kuri formuoja visuomenės po­žiūrį, siekia kuo didesnio pelno – didinti vaistų pardavimų kiekį. Reklamos tikslas yra įdiegti visuomenei, jog, varto­jant kuo daugiau vaistų bei maisto papildų, savijauta bus geresnė, padidės energingumas, atsiras daugiau sveikatos. Tokiu būdu yra skatinamas kuo įvairesnių vaistų pirkimas bei vartojimas dideliais kiekiais. 

Grėsmė Lietuvoje ir visame pasaulyje

Lietuvoje per metus par­duodama maždaug 72 milijonai vaistų pakuočių, o skalėje pagal suvartojamų medikamentų vidutinę dozę per parą Lietuva užima kone lyderės pozicijas. Tyrimai rodo, kad dažnas lietuvis be specia­listo pagalbos išsirenka sau tinkamus vaistus. Tai lemia, jog per metus Lietuvoje jais apsinuodija 15 tūkst. žmonių. 

Tiesa, kartais ir specialis­tams pritrūksta žinių bei kom­petencijų, būtent dėl to pacientui vaistai skiriami per didelėmis arba per mažomis do­zėmis, parenkamas netinkamas jų vartojimo būdas ar netinkama gydymo truk­mė. Prob­lemos mastą pagrindžia Pasaulinės sveikatos organizaci­jos tyrimai: daugiau nei pusė visų parduodamų prepa­ra­­tų yra įsigyjami ir skiriami ne­racionaliai, o kas antras pacientas nesilaiko gydytojų rekomendacijų. Į klausimą, kaip išvengti perteklinio vaistų vartojimo, gydytojas anesteziologas-reanimatologas R. Badaras atsa-ko paprastai: „Vengimo būdu, o tai reiškia – vartoti tik gydyto­jo paskirtus medikamentus ir vadovautis taisykle „kas per daug, tas visada nesveika“. 

Vaistai ne visuomet gali padėti

Kai kurie vartojami psichotropiniai preparatai, kurių veik­lioji medžiaga veikia medžiagų apykaitą galvos smegenyse, jautresnės psichikos žmonėms gali sukelti priklausomy­bę. Fizinė priklausomybė nuo vaistų pasireiškia pykinimu, bai­me, nemiga ar haliucinacijomis. Psichologinė priklausomybė – 

tai jausmas, priverčiantis žmo­gų galvoti, jog jis negali su­stoti vartoti vaistų.

Priklausomybę galima sąlygi­nai pristabdyti, nevartojant ją sukėlusių medikamentų ilgą lai­ko tarpą, tačiau, norint išsaugoti gyvybę ir blaivų protą, prie tų vaistų vartojimo nederėtų niekada grįžti, nes priklausomybė – tai greitai progresuojanti ir atsinaujinti galinti liga.

Tačiau perteklinis vaistų varto­jimas gali sukelti ne tik priklausomybę, bet ir kitų nemalonių pasekmių, tokių kaip didėjantis sergamumas ar nepageidaujamų preparatų reakcijų sukeliamų sveikatos sutrikimų rizika, o pati skaudžiausia pasekmė – paciento mirtis. Tad, pajutus pavojų, reikėtų nedelsiant kreiptis pagalbos.

Ieškoti pagalbos niekada nevėlu

Visų pirma, siekiant sumažinti perteklinį vaistų vartojimą ir kovoti su priklausomybe nuo jų, būtina suvokti, jog niekada nėra per vėlu kreiptis pagalbos ir kad vaistai galbūt yra veiksmingiausias ir lengviausias, tačiau ne geriausias būdas pagerinti savo vidinę būseną.

„Pirmoji stotelė turėtų būti šeimos gydytojo kabinetas, o tuomet jau jis nuspręs, kokia pagalba būtina, ir, esant poreikiui, nukreips į reikiamas įstaigas“, – teigia gydytojas anesteziologas-reanimatologas R. Badaras.

Neretai psichologinė pagalba yra raktas į geresnę vidinę savijautą. Anot priklausomybes gydančių specialistų, pirminis psichoterapijos tikslas yra pasiekti, jog pacientas prisiimtų atsakomybę už savo problemos sprendimą, t. y. pats norėtų atsisakyti vartojamų vaistų ir pasveikti, o tik po to skatinama suvokti per didelio ir netinkamo vartojamų preparatų kiekio įtaką ligonio vidinei būsenai bei organizmui. 

Taip pat vertėtų pabrėžti, kad didelę įtaką priklausomiems žmonėms daro jų aplinkiniai, kurie, išreiškę susirūpinimą artimojo būsena, turėtų jį padrąsinti bei paskatinti pasikonsultuoti su gydytoju, o ne nustatyti ligas ar sutrikimus savavališkai, nes tai dažnai tik pablogina su priklausomybe kovojančio žmogaus būseną.

Tikslas – susidoroti su problema

Siekiant sumažinti pertek­linio vaistų vartojimo problemos mastą šalyje, 2018 m. Šiaulių teritorinės ligonių kasos zonoje dvejiems metams įkurtas vaistų komitetas, kuriame pirmąkart Lietuvoje buvo pradėta viešai kalbėti apie perteklinį medikamentų vartojimą ir jo sukeliamas pasekmes. Komiteto strateginė kryptis yra kompensuojamųjų vaistų vartojimo racio­nalizavimas. To bus bandoma siekti, keliant skirtingų gydytojų, sveikatos priežiūros, far­macijos ir kitų specialistų kompetencijas bei analizuojant kompensuojamųjų vaistų suvartojimą ir pacientų gydymo efektyvumą. 

Su šia problema taip pat susiduria ir Sveikatos apsaugos ministerija, kuri savo 2019–2021 m. strateginiame veik­los plane nurodo, jog bus siekiama užtikrinti, kad Lietuvoje būtų prieinami geros kokybės, saugūs ir veiksmingi vaistai, gerinantys bei stiprinantys žmonių sveikatą, užtikrinant racionalų medikamentų ir valstybės biudžeto bei gyventojų lėšų vartojimą. 

Vienas iš būdų, kuriais stengiamasi visuomenei įdiegti racionalaus vaistų vartojimo svarbą, yra Sveikatos apsaugos ministerijos numatomas rengti „Išmintingasis vaistų sąrašas“, skirtas sveikatos priežiūros specialistams ir pacientams. Planuojama, kad šiame sąraše „suguls“ informacija apie ligas bei vaistų vartojimo rekomendacijos jų gydymui.

Svarbiausias kriterijus įvairių sričių sveikatos priežiū­ros specialistams, atrenkant vaistus – didžiausia galima nauda paciento sveikatai, neišleidžiant didelės pinigų sumos.