Koks maistas gydo, o koks sargdina?
Šilalės krašto neįgaliųjų sąjungoje lankėsi gydomosios mitybos specialistė, „Gydanti lėkštė” radijo laidos vedėja, lektorė Ingrida Kuprevičiutė. Ji skaitė paskaitą „Gydomoji mityba: ateik ir sužinok, koks maistas gydo, o koks – sargdina“. Paklausyti paskaitos susirinko nemažas būrelis klausytojų, kuriems norėjosi pagilinti savo žinias sveikatinimo tema.
Lektorė paskaitą pradėjo įžvalga, jog dar visai neseniai į maistą žiūrėjome tik kaip į savotišką kurą, suteikiantį mums energijos. Tačiau šiuolaikinė medicina, tirdama maistą iki smulkiausių jo sudedamųjų dalių, atskleidė, kaip skirtingos maistinės medžiagos veikia organizmo sistemas, kokią įtaką maistinių medžiagų trūkumas turi ligų atsiradimui, bei įrodė, jog maistas, kurį valgome, turi tiesioginę įtaką mūsų savijautai bei sveikatai.
„Šiandien laikoma įprastu dalyku, kad jaučiamės pavargę, neturime energijos, kad daugelį žmonių kamuoja migreniniai galvos skausmai, skauda sąnarius vis jaunesniems žmonėms. Bet tai nėra normalu. Tai simptomai, kurie turėtų priversti susimąstyti, jog kažkas ne taip. Ir kaip tik mityba turi didelį poveikį įvairių ligų simptomų mažinimui, nors šis poveikis dažnai yra pamirštamas. Pavyzdžiui, vis daugiau žmonių patiria įvairius skausmus, uždegimus, o nuo jų vartoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ir skausmo. Tačiau jei žmogus yra fiziškai neaktyvus, pakankamai neišsimiega, vartoja daug pridėtinio cukraus, miltinių produktų, gaiviųjų gėrimų, vartodamas vaistus nuo uždegimo, savo valgomu maistu tuos uždegiminius procesus dar labiau skatina“, – aiškino I. Kuprevičiūtė.
Pasak specialistės, daugėja susirgimų, kurie priskiriami gyvenimo būdo ligoms. Tai yra mūsų netinkamų, sveikatai nepalankių kasdienių įpročių pasekmė. Didžiulę įtaką šioms ligoms atsirasti turi sveikatai nepalanki mityba, fizinis neaktyvumas, miego trūkumas. Prie gyvenimo būdo ligų galėtų būti priskiriamas nutukimas, antro tipo cukrinis diabetas, širdies ligos. Vis dažnesnis sutrikimas – susilpnėjusi skydliaukės veikla. Jį gali sukelti nemažai veiksnių, bet pirminė problema – nusilpusi imuninė sistema.
„Imuninė sistema labai priklauso nuo žarnyno veiklos: kaip pasisavinamos maistinės medžiagos, ar žarnyno gerosios bakterijos užtikrina terpę, kuri padeda mažinti uždegiminius procesus. Todėl nustačius lėtinį skydliaukės uždegimą, pirmiausia reikėtų sutvarkyti žarnyno veiklą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kepenų veiklą – kad jos nebūtų suriebėjusios, o kepenų fermentai nebūtų padidėję“, – pasakojo gydomosios mitybos specialistė.
Be to, anot lektorės reikia išsitirti vitamino D kiekį ir užtikrinti, kad organizme jo būtų pakankamai, nes vitaminas D yra labai svarbus imuniniams procesams. Taip pat esant skydliaukės problemoms, svarbu, jog netrūktų seleno, cinko, kurie reikalingi aktyviai skydliaukės veiklai. Labai svarbu, jog nebūtų vidurių užkietėjimo ir būtų tuštinamasi kiekvieną dieną, nors esant sutrikusiai skydliaukei, tai nėra lengva. Todėl maiste turėtų būti daug skaidulų, reikia gerti pakankamai vandens ir užtikrinti, kad organizmui netrūktų magnio, nes tai skatina vidurių užkietėjimą. Esant nesveikai skydliaukei, I. Kuprevičiūtė pataria iš mitybos raciono išbraukti šiuos labiausiai uždegiminius procesus sukeliančius produktus: cukrų, miltinius, pieno produktus, taip pat turinčius glitimo (kviečiai, rugiai, miežiai – juos geriau keisti grikiais, bolivine balanda, daržovėmis, sojų produktais).
„Skydliaukės veiklai labai svarbūs antinksčiai. Tai organas, kuris reaguoja į stresą. Sutrikusią jų veiklą rodo tai, kad žmogus labai jautriai reaguoja net į menkiausią streso situaciją, daugiau energijos turi vakare, o rytą jam sunku išlipti iš lovos. Šiam organui labai reikalingas vitaminas C, magnis ir B grupės vitaminai. Taip pat patartina susirasti sau tinkamus streso mažinimo būdus: tai gali būti pasivaikščiojimas, meditacija, kvėpavimas.
Jeigu kamuoja lėtinė sloga, pirmiausia iš mitybos raciono reikėtų išbraukti pieną bei pieno produktus. Be galo daug žmonių netoleruoja pieno produktų ir net gali to nežinoti. Jeigu žmogus kažkam alergiškas, reakcija pasireiškia labai greitai, suvalgius vienokio ar kitokio maisto. Esant netoleravimui, reakcija į išgertą stiklinę pieno ar suvalgytą varškės porciją gali pasireikšti tik po kelių dienų. Natūralu, jog žmogus nesusieja šios reakcijos su prieš kelias dienas valgytu maistu. Be to, pieno produktai skatina gleivių kaupimąsi, vidurių užkietėjimą. Ar reikia išbraukti dar kokią nors produktų grupę, reikėtų vertinti konkrečiu atveju ir vėliau, kai paaiškės, kaip padėjo pieno produktų vengimas“, – akcentavo I. Kuprevičiūtė.
Pasak sveikos mitybos specialistės, apie 80 proc. mūsų maisto turi būti augalinis. I. Kuprevičiūtė teigė esanti už mėsos vartojimą, bet mėsa turi būti kokybiška, t. y. gyvulys šertas grūdais, žole, pašaru be hormonų ir antibiotikų.
„Pirmiausia būtina kiek įmanoma sumažinti pridėtinio cukraus vartojimą. Dažnai žmonės kavą, arbatą geria be cukraus, bet nežino, kad jo dedama praktiškai į visus gatavus, net į duoną. T. y. didžioji dalis mūsų suvartojamo pridėtinio cukraus yra „paslėpta“ įvairiuose produktuose, ir jeigu neskaitome etikečių, galime net nenutuokti, kiek jo suvartojame. Pačios blogiausios kalorijos – tai gaivieji gėrimai. Su vienu tokio gėrimo buteliuku galime gauti apie 50 g cukraus – tai vos ne trijų dienų norma. O kadangi nejudame, tos kalorijos nusėda organizme kaip riebalai – auga svoris, riebėja kepenys“, – įspėja gydomosios mitybos specialistė.
Pasak jos, suriebėjusios kepenys dabar aptinkamos net vaikams, antro tipo diabetu serga vis jaunesni žmonės. Ne veltui, anot lektorės, mokslininkai spėja, jog per 200 metų pirmą kartą gali atsitikti taip, jog vaikai nepergyvens savo tėvų, t. y. gali mirti anksčiau už tėvus nuo prevenciškai visiškai išvengiamų ligų.
Violeta KASNAUSKAITĖ
Šilalės krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė
Vilmos GRYGALIENĖS nuotr.
