„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Negalime nematyti problemos, kol tai nevirto katastrofa

D. Razmuvienė teigia, kad negalime ne­sureikšminti šio viruso grėsmės ir privalome sąmoningai laikytis visų valdžios rekomendacijų bei nurodymų. Nuotr. iš asmeninio archyvo D. Razmuvienė teigia, kad negalime ne­sureikšminti šio viruso grėsmės ir privalome sąmoningai laikytis visų valdžios rekomendacijų bei nurodymų. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Pavasarį Lietuvą užklupus koronaviruso protrūkiui, vi­si buvo sukrėsti. Situacija – nauja, neeilinė, ir niekas ne­žinojo, kaip teisingai elgtis, koks yra šio viruso elgesys, sudėtis, plitimo kelias, užkrečiamumas, imlumas bei ki­tos savybės. Dėl žinių stokos visuomenėje prasidėjo įvai­riausios spekuliacijos, kurios iki šiol klaidina žmones.

Apie tai, kodėl negalime pasitikėti nepagrįstomis teorijomis apie koronavirusą, kokią pagrindinę informaciją jau žinome ir ko galėtume pasimokyti iš kitų šalių pavyzdžių, pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Svei­katos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų val­dy­mo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Raz­mu­vie­nė. Taip pat apie šių dienų situaciją Vokietijoje ir ten ga­liojančius reikalavimus pasakoja Lėro miesto klinikoje dir­banti gydytoja rezidentė Aušrinė Radišauskaitė. 

Kilmė – vis dar neaiški

Visiškai naujo viruso grėsmė atėjo iš Kinijos, o visa informacija ir naujausios žinios pirmiausia taip pat plūdo iš šios valstybės. Vėliau, kai virusas pradėjo plisti plačiau ir atsirado daugiau paveiktų šalių, kartu pagausėjo ir mokslininkų bei medikų tyrimų, bandymų išsiaiškinti situaciją. Tačiau šiandien, praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams po koronaviruso atsiradimo Lietuvoje, vis dar yra gausybė neatsakytų klausimų. 

Kita vertus, jau patvirtinta, jog šis virusas yra iš septynių virusų šeimos, bet kol kas nėra aiški konkreti jo kilmė. 

„Nors mokslininkai jau yra suradę daug genetinių analogų ir esame girdėję begalę samprotavimų, kad šis virusas kilo iš šikšnosparnių ar kitų egzotinių gyvūnų, galutinis atsakymas į šį klausimą dar nėra rastas. Tačiau faktas yra tai, jog užsikrėtė žmogus ir kad virusas nuo žmogaus plinta žmogui – galima užsikrėsti kalbant, kosint, čiaudint, o tai parodė realią grėsmę“, – teigia D. Razmuvienė.

Pagrindiniai saugumo principai

Vis dar nėra aišku, ar žmogaus, persirgusio simptomine forma, organizmas suformuoja imunitetą, ar galima sirgti antrą kartą, kiek asmenų gali užkrėsti sergantysis, – visa tai ypač svarbu, norint suvaldyti viruso plitimą. 

Anot D. Razmuvienės, neaiškių klausimų yra nemažai, tačiau mes jau žinome itin reikšmingos informacijos apie tai, kaip turime saugotis. 

„Koronavirusas plinta oro lašeliniu keliu, todėl ypač svarbu išlaikyti dviejų metrų fizinį atstumą tarp žmonių, taip pat labai svarbi tinkama rankų higiena ir dezinfekcija, nes oro lašeliai nusėda ant įvairių paviršių, kuriuos mes liečiame. Būtina nepamiršti ir nosį bei burną dengiančių apsaugos priemonių, kad oro lašeliniu būdu plintančios seilės nepatektų ant įvairių paviršių ir ant šalia esančių žmonių. Šios trys apsaugos priemonės yra žinomos jau seniai, o įvertinant tai, kad dar neturime specifinės apsaugos priemonės – vakcinos ir vaistų, privalome itin atsakingai laikytis trijų pagrindinių saugumo principų, norėdami apsaugoti ne tik save, bet ir kitus“, – tvirtina D. Razmuvienė. 

Piliečių sąmoningumo ir atsakomybės stoka

Lyginant su Lietuva, daugelis šalių ir atskirų miestų vis dar laikosi griežtesnių saugu­mo taisyklių: kai kuriuose Pran­cūzijos regionuose kaukių dėvėjimas bei dezinfekci­nių prie­­monių naudojimas yra priva­lo­mas, Briu­se­lio mokyk­lose reika­lau­ja­ma dėvėti kau­­kes, o Por­tu­ga­li­joje į aukštesnio ly­gio restoranus klientai įleidžia­mi tik tuomet, kai nu­si­plauna ne tik rankas, bet ir kojas. 

„Man kelia nuostabą tai, jog lietuviai, išvažiavę svetur, laikosi visų rei­kalavimų, tačiau grįžę į gimti­nę, piktinasi ir kartais ne­gerbia priimtų prie­monių. Pa­­vyz­džiui, kai Skan­di­na­vijoje žmo­nėms yra kažkas rekomenduojama, jie tai priima kaip taisyklę, o jeigu pas mus kažkas yra rekomenduojama,  iškart kyla klausimas dėl rekomen­dacijos termino iš­aiškinimo“, – svars­to D. Raz­mu­vie­nė.

Visuomenėje pasigendama pačių žmonių atsakomybės, ir galima tik pasvarstyti apie tai, kad jeigu piliečiai dar labiau atsipalaiduos ir nesilaikys rekomendacijų, tikėtina, jog, atšalus orams ir visiems suėjus į uždaras patalpas, viruso plitimas bus dar didesnis.

Svetur gyvenančios tautietės pastebėjimai

Vokietijoje gydytoja rezidente dirbanti A. Radišauskaitė pasakoja, kad, vos tik pasklidus žinioms apie koronaviruso įsibėgėjimą Europoje, visoje šalyje kasdienybė pradėjo labai greitai keistis, atsirado begalė naujų taisyklių. 

„Nuo maždaug kovo mėnesio ligoninėse, o po to – viešosiose vietose buvo nurodyta privalomai dėvėti kaukes, dezinfektuoti rankas. Į parduotuves negalima įeiti be kaukių ant veido, nenusi­dezinfekavus rankų ir nepasiėmus pirkiniams skirtų vežimėlių – tokiu būdu stengiamasi reguliuoti vartotojų srautus bei padėti laikytis ats­tumo. Kaip pirkėjai to laikosi, labai kruopščiai stebi tiek patys darbuotojai, tiek ir apsaugos personalas“, – tvirtina A. Radišauskaitė. 

Lėro miesto klinikoje dirbanti mergina mano, jog šios šalies gyventojai yra sąmo­ningi, bendruomeniški ir lai­ko­si valdžios nustatytų taisyk­­lių.

„Žinoma, akivaizdu ir normalu tai, kad žmonės yra pervargę nuo šios situacijos, bet vis dėlto į viską žiūri atsakingai ir griežtai laikosi valdžios nustatytų reikalavimų. Jeigu nedėvėsi kaukės, niekaip nepavyks patekti į viešomis laikomas vietas, pavyzdžiui, kavines. Be to, dar būsi pamokytas, paprotintas ar netgi išvytas lauk“, – pasakoja A. Radišauskaitė.

Projektas „Sąmoningumas – raktas į sveiką kūną ir protą“ yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija