Pigiausiai kainuojantis sveikatos išsaugojimo būdas

Dėl įprastų cigarečių rūkymo keliamos grėsmės sveikatai nebesiginčijama, tačiau vis dažniau diskutuojama dėl šiais laikais išpopuliarėjusių kaitinamojo tabako prie­monių. Svarbiausia atminti, kad nėra tokio rūkymo bū­do, kuris nebūtų žalingas organizmui, o norint mesti rū­kyti, reikia nueiti nelengvą kelią. 

Apie tai, kaip rūkymas kenkia žmogaus sveikatai, ko­kią riziką kelia elektroninės cigaretės ir nuo ko ver­tėtų pradėti, norint mesti rūkyti, pasakoja gydytoja Viktorija Andrejevaitė. 

Žalingos rūkymo pasekmės sveikatai

Ištirta, jog tabako dūmuose yra daugiau nei 4000 cheminių elementų, iš kurių keli šimtai pripažinti kenksmin­gais sveikatai, o beveik 40 šių elementų yra laikomi kancerogenais, galinčiais sukelti ar­ba paskatinti vėžinių susirgimų vystymąsi. 

Rūkymo metu kanceroge­ni­nės medžiagos patenka į or­ganizmą su dervomis – pa­vo­jingiausiomis cigarečių cheminėmis medžiagomis. Jos ne tik silpnina imuninę sistemą bei nusėda kvėpavimo takuose, bet ir pakenkia burnos ert­mės, lūpų, gerklų, bronchų gleivi­nei, todėl yra didelė tikimybė paskatinti ryk­lės, gerk­lų, stemplės, plaučių, skrandžio, kasos, kepenų bei šlapimo pūs­lės vėžio atsiradimą. 

Žinoma, ne visiems rūkantiems asmenims pasireiškia tie patys poveikiai, kadangi tai tiesiogiai priklauso nuo kiekvieno individualaus organizmo charakteristikos, rū­kymo trukmės ir gaunamų kenksmingų medžiagų kiekio. 

Elektroninės cigaretės – alternatyva, bet ne išeitis

Pasak gydytojų, ilgalaikio elektroninių cigarečių vartojimo pasekmės sveikatai dar nėra iki galo išaiškintos. Nors įkvepiami garai nėra degimo produktas, manoma, kad jie nesukelia stipraus uždegimo bei trombocitų sulipimo, kas galėtų sukelti kraujagyslių ligas ir tokias pavojingas komp­likacijas kaip infarktas ir insultas, o toksinių medžiagų bei kancerogenų kiekiai yra ma­žesni, todėl vėžinių susirgimų rizika turėtų būti šiek tiek ma­žesnė. Bet visa tai nėra pagrįs­ta moksliniais tyrimais, todėl vertėtų itin atsakingai vertinti šį rūkymo būdą.

Kai asmuo jau serga sunkia pažengusia liga ir nenori visiškai atsisakyti rūkymo, bedūmiai tabako produktai galėtų būti mažiau sveikatą žalojanti alternatyva, tačiau bet kuriuo atveju rūkant yra neįmanoma išvengti rizikos sveikatai. 

„Ypatingą nerimą kelia vaikų bei paauglių elektroninių cigarečių rūkymas, nes nėra pakankamai ribojamas šių priemonių įsigijimas. Vaikų ir paauglių smegenys yra jautrios nikotino poveikiui, todėl priklausomybė išsivysto leng­viau nei suaugusiems“, – paste­bi V. Andrejevaitė. 

Visuomet verta ieškoti pagalbos

Anot V. Andrejevaitės, nors Lietuvoje neturime specializuo­tus kursus metantiems rūkyti baigusių specialistų tinklo, šeimos gydytojai, psichiatrai bei psichoterapeutai tikrai gali padėti. 

Nesvarbu, kiek laiko ir ką rūkote, norint mesti rūkyti, verta nors tris mėnesius vartoti gydytojo išrašytus vaistus, kurių pirmo pasirinkimo yra vareniklinas arba sudėtinė nikotino terapija – pleistrai bei kramtomoji guma, purkštukas arba bupropiono tabletės. 

„Turbūt lengviausias kelias yra kreiptis į šeimos gydytoją dėl vareniklino recepto, nes šis vaistas šiuo metu efektyviausiai mažina rūkymo nutraukimo simptomus ir malšina norą užsirūkyti. Ypač patogu tai, kad dvi savaites galima ir rūkyti, ir vartoti tabletes, tokiu būdu palaipsniui pajaučiant vaisto poveikį  ir po truputį pasiruošiant pirmai nerūkymo dienai“, – pataria V. And­rejevaitė.

Be to, itin reikšmingą pagalbą, įveikiant mąstymo klaidas bei mokantis naujų pasirūpinimo savimi būdų, gali suteikti ir kognityvinės elgesio terapijos specialistai psichoterapeutai. 

„Rekomenduojamos nors še­šios konsultacijos, kurių metu patyrinėsite, kaip jūsų mintys veikia jūsų elgesį bei emocijas, kokios mąstymo klaidos ir gyvenimo taisyklės sukelia kentėjimą bei kaip mažais žingsneliais tvarkytis ir jaustis geriau. Jei turite galimybę, lankykite metančių rūkyti grupę, nes jos narių palaikymas, patirtys bei įsipareigojimas prieš grupę nerūkyti didina šansus sėkmingai mesti“, – teigia V. Andrejevaitė.

Motyvuojančios įžvalgos ir nauji įgūdžiai gali padėti

Ekspertai pastebi, kad prieš pradedant pokyčius verta užduoti sau klausimus, kurie padėtų suprasti, kokią naudą gaunate iš dabartinio elgesio (rūkymo) ir kokią naudą gautumėte, jei tai pakeistumėte ir galiausiai mestumėte rūkyti. 

„Tai būtų tokie klausimai kaip ,,Kas Jus paskatino galvoti, kad verta keisti elgesį?“, „Kas dabartinėje situacijoje kelia didžiausią susirūpinimą?“, ,,Ką norėtumėte pakeisti per artimiausią mėnesį, po 3 mėn., po metų?“, „Dėl kokio aukštesnio tikslo ar vertybės sutinku įveikti diskomfortą, t. y. keisti elgesį – įsipareigoti neberūkyti“ bei pan.“, – vardija V. And­rejevaitė.

Taip pat svarbu keisti ne tik savo mąstymą, bet ir rutiną, sumažinti stresą, vartoti daug vandens ar kitokių skysčių bei stengtis nukreipti savo mintis nuo rūkymo, darant kažką malonaus. 

Įsipareigojimas laikytis susidaryto plano

Kad ir kaip būtų, neretai rūkymo nutraukimo procese motyvacija kinta, grįžta mintys bei emocijos, skatinančios užsirūkyti. 

„Tokiu sunkiu metu ypatingai svarbu atsiminti formulę, jog mūsų mintys nėra faktai, o tokios  taisyklės  kaip, pavyz­džiui, „šiandien nerūkau“, „po me­timo datos nė dūmelio“ gali labai stipriai padėti išgyventi taip svarbų trijų mėnesių laikotarpį, nes tuo metu smegenys tarsi „atpratinamos“ rūkyti. Net 70 proc. metusiųjų rūkyti patiria atkrytį po trijų mėnesių, todėl svarbu suprasti, kad tai yra ligos eigos dalis ir, patyrus atkrytį, svarbiausia vėl sugrįžti prie nerūkymo plano bei jo laikytis, kol galiausiai pasiseka“, – teigia V. Andrejevaitė.