„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Dienos planas moko produktyvumo ir atitraukia nuo informacinių technologijų

Arnauskų šeima ir karantino metu stengiasi užsiimti pras­mingomis veiklomis. Tam padeda ir dienos planas Arnauskų šeima ir karantino metu stengiasi užsiimti pras­mingomis veiklomis. Tam padeda ir dienos planas

Vaiko dienos režimas – tai tiksliai nustatyta jo veiklos, pavyzdžiui, poilsio, miego ar mitybos, tvarka bei taisyklių ir priemonių sistema tam tikram tikslui įgyvendinti. 

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Diana Aleksejevaitė pasakoja, kaip visa tai yra fi­ziologiškai pagrįsta, ir pataria, kaip suvaldyti naminį chaosą šiais nelengvais laikais.

Vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė Ieva Arnauskienė dalijasi savo patirtimi, kaip jai sekasi suvaldyti dienos režimą, auginant keturis vaikus. 

Nuo mažens svarbu turėti dienos planą

Visuomenės sveikatos spe­cia­listė D. Alek­se­jevaitė teigia, jog dienos režimas yra fiziologiškai pagrįstas. 

„Žmogaus galvos smegenų pus­rutulių žievėje kiekvienas periferinis receptorius turi sa­vo specialią vietą, reaguojan­čią į visus aplinkos bei vidaus organų dirginimus. Po tokio dirginimo lieka pėdsakų, o jei dirginimai tuo pačiu laiku kartojasi kelis ar net keliolika kartų, šis signalas galvos smegenų žievėje įsitvirtina ir veiksmai pasidaro beveik automatiški“, – sako specialistė.

Taip ilgainiui susikuria jaudinimo ir slopinimo procesų pusiausvyra, vadinama dina­miniu stereotipu. Todėl galiausiai nebereikia didesnės va­lios naujam veiksmui pradė­ti, greičiau įsitraukiama į nau­ją veiklą ir mažiau pavargs­tama.

Karantino sąlygos pakoregavo laisvalaikį

Tinklaraštininkė I. Arnaus­kie­nė pasakoja, kad anksčiau su šeima turėjo susirašę ir pasikabinę didelį dienos planą, kuriame nurodydavo, kada, kur ir ką veiks, į kokius būrelius važiuos. Ji mano, jog vaikams planas yra reikalingas, nes tuomet jie jaučiasi saugesni, viską žino, o jeigu kas būdavo neaišku – pribėgdavo prie plano ir pasižiūrėdavo. 

Kad ir kaip būtų, karantino sąlygos stipriai pakoregavo visą šeimos laisvalaikio praleidimą.

„Anksčiau būdavo daugiau laisvės, todėl dažniau visur važiuodavome, stengdavomės vis kažką aplankyti, jog vaikai kuo daugiau pamatytų bei pažintų, pakvėpuotų grynu oru. Dabar išeiname pasivaikščioti, tačiau vis vien daugiausiai laiko praleidžiame namie, kur žaidžiame stalo žaidimus, dėliojame kaladėles, skaitome knygas, analizuojame enciklopedijas ir stengiamės ieškoti kažko­kių naujovių“, – sako I. Ar­naus­kienė. 

Taip pat keturių vaikų ma­ma pripažįsta, kad leidžia sa­vo atžaloms pažaisti ir žaidimų konsole, ir papramogauti prie kompiuterio, bet abu su vyru tai kontroliuoja, daro vaikams pertraukas tarp žaidimų ir stengiasi draugiškai paaiškinti, jog tėvai tokiu bū­du rūpinasi jų sveikata. 

Informacinių technologijų poveikis

Anot visuomenės sveika­tos specialistės D. Alek­­se­je­vai­tės, pačios informacinės technologijos nėra blogis. Svarbiau yra tai, ką būtent vaikai ar paaugliai veikia naudodamiesi jomis.

„Rizika, kad vaikai ir paaug­liai pernelyg įsitrauks į elekt­roninių medijų siūlomas veik­las, priklauso nuo vaikų temperamento, ją didina vaiko emocingumas ir elgesio prob­le­mos“, – teigia D. Alek­se­je­vai­tė.

Mokyklinio amžiaus vaikams bei paaugliams svarbu ne tik laikas prie ekranų, nes vienareikšmiškai nenustatyta, jog vien ekranų naudojimo trukmė sietųsi su neigiamais padariniais, o tai, ar dėl laiko prie ekranų nenukenčia vaikų, paauglių miegas, mityba, fizinis aktyvumas bei mokymasis, ar naudojimasis ekranais nepakeičia kitų veiklų: gyvo bendravimo su artimaisiais ir draugais, kūrybinių bei sporto užsiėmimų bei pan. 

Chaoso ir dienos režimo suvaldymas

Kad ir kaip būtų keista, dienos režimo suvaldymo taisyk­lės yra bendros tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. 

Pirmiausia svarbu sveikai maitintis, o valgant ir bent valandą prieš miegą nesinaudoti jokiais ekranus turinčiais prietaisais.

Ne mažiau kaip vieną valandą per dieną vertėtų užsiimti aktyvia fizine veikla. Pa­prasčiausios bei populiariausios fizinio aktyvumo rūšys lauke: vaikščiojimas ar bėgiojimas, šiaurietiškas ėji­mas, lipimas laiptais, važiavimas dviračiu, ried­lente ar paspirtuku, slidinėjimas ir čiuožinėjimas.

Be viso to, itin svarbu palaikyti miego režimą bei pakankamą jo trukmę – vaikai turėtų eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku. 

Taip pat vertėtų riboti laiką prie ekranus turinčių prietaisų, ypač esant galimybei jungtis prie interneto, o po valandos darbo prie kompiuterio daryti 10–15 min. pertraukėles, pasimankštinti, pailsinti akis.

Specialistai atkreipia dėme­sį, jog būtina kasdien skirti bent pusvalandį pokalbiams su šeimos nariais, draugais. Pa­vyzdžiui, tinklaraštininkei, keturių vaikų mamai I. Ar­naus­kienei svarbiausia, kad kiek­vieną dieną visa šeima susėstų kartu vakarieniauti ir pakalbėti, kaip praėjo diena. 

Oksanos BRAŽIŪNIENĖS nuotr.