Susižeisti gali visi – ir maži, ir dideli

Visi žmonės savo gyvenime patiria įvairiausių trau­mų – pradedant mėlynėmis ir baigiant rimtais, o kartais net mirtinais sužalojimais.

Apie vaikų ir jaunimo dažniausiai patiriamas traumas, jų rūšis bei prevenciją pasakoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Liuda Ciesiūnienė, o Palangos reabilitacijos ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Darius Kurlys įvardija pagrindinius sužalojimus, pasitaikančius suaugusiesiems. 

Dažniausios vaikų traumos

Netyčiniai sužalojimai – vie­na didžiausių grėsmių Lie­tu­vos vaikų sveikatai bei gyvybei. Nors skirtingose amžiaus grupėse susižalojimų statistika skiriasi, visose jose pastebimos bendros tendencijos. Dažniausios mirtys nuo sužalojimų yra transporto įvykiuose patirtos traumos, skendimai, atsitiktiniai kvėpavimo sutrikdymai. O sunkiausius nemirtinus susižeidimus, kuriuos prireikia gydyti stacionare, labiausiai le­mia nukritimai, sąlytis su karščiu, apsinuodijimai, vaikai nukenčia ir nuo įvairių mechaninių įrenginių.

Sužalojimų priežasčių – daugybė

Vaikų traumas lemia daugybė aplinkybių, tačiau labai svarbu – supanti aplinka, vaikų bei juos prižiūrinčių žmonių elgesys. 

„Per pirmuosius gyvenimo metus vyksta intensyvus fizinis, intelektinis, emocinis vystymasis. Mažamečiai nėra savarankiški, neturi pakankamai žinių apie pavojų susižaloti ir kaip to išvengti, elgiasi spontaniškai, jiems didelę įtaką daro bendraamžiai. Daugelis pervertina savo gebėjimus, o paaugliai, jaunimas yra linkę labiau rizikuoti ir prasčiau suvokia galimas savo veiksmų pasekmes“, – teigia L. Ciesiūnienė.

Svarbų vaidmenį vaidina ir fiziniai skirtumai tarp vaikų bei suaugusiųjų. Pavyzdžiui, vaikai yra mažesni, dėl to kyla didesnė rizika būti nepastebėtiems. Jų oda yra plonesnė ir greičiau nudega, o kvėpavimo takai – mažesni ir siauresni, dėl to kyla didesnis springimo pavojus. Vaikų galva yra santykinai didesnė, todėl jiems sunkiau išlaikyti pusiausvyrą. Vai­kų kūno paviršiaus ir tūrio santykis yra didesnis nei suaugusiųjų, dėl to kyla grėsmė prarasti skysčius, apsinuodyti.

Trys prevencijos priemonių grupės

Pasak L. Ciesiūnienės, suaugusieji turi suvokti, kad visi netyčiniai sužalojimai yra nuspėjami ir išvengiami: „Žinant sužalojimų aplinkybes, atliekant paprastus veiksmus, daugelis jų gali neįvykti“.

Sužalojimų prevencija yra veiksmai ar intervencijos, skirtos užkirsti kelią sužalojimams atsirasti arba sumažinti jų skaičių bei rimtumą. Svarbu nustatyti galimas grėsmes aplinkoje ir pakeisti aplinką ar elgesį. 

Prevencijos priemones galima suskirstyti į tris grupes: švietimą, inžinerines priemones ir teisės normas, o geriausių rezultatų pasiekiama tuomet, kai visų grupių prevencija įgyvendinama kartu.

Švietimas apima priemones, kuriomis norima pakeisti visuomenės požiūrį ar elgesį. Tai vaikų saugaus eismo, saugaus elgesio vandenyje ir prie jo mokymas, paskaitos būsimiems tėvams, visuomenės sveikatos specialistų, dirbančių vaikų ugdymo įstaigose, kva­lifikacijos kėlimas. 

Inžinerinės priemonės apima aplinkos pritaikymą, norint kuo labiau sumažinti pavojų susižaloti. Tai automobilinės kėdutės, kūdikių nešiok­lės, šalmai, alkūnių ir kelių apsaugos, specialūs varteliai laiptams, virtuvės zonai, židiniams, dūmų bei smalkių detektoriai, langų ribotuvai ir užraktai bei kt.

Trečia grupė – teisės normos – skirta užtikrinti tam tik­rą elgesį, nustatyti normas kasdieniame gyvenime ir užtik­rinti saugios aplinkos sukūrimą. Tai žaislų, kitų kūdikiams bei vaikams skirtų prekių saugos standartų nustatymas, žaidimų aikštelių įrangos saugos normų užtikrinimas, reikalavimas įrengti dūmų detektorius namuose, naudoti saugos diržus ir automobilines kėdutes, maudyklų reikalavimai bei kt. 

Garbaus amžiaus žmonių traumos

Kalbant apie suaugusiuosius, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas D. Kurlys teigia daugiausia susiduriantis su pacientais, patyrusiais šlaunikaulio ir stipinkaulio lūžius bei turinčiais peties sąnario pažeidimų, nes, krisdami ir bandydami atsiremti, žmonės neretai susižeidžia šį patį jud­riausią kūno sąnarį. 

Dėl susilpnėjusios regos ir klausos, sulėtėjusio judrumo,

lėtinių ligų bei kitų sveikatos problemų garbaus amžiaus žmonės priklauso didesnės rizikos grupei. Be to, nemaža dalis traumų įvyksta ir staiga apsvaigus galvai, o tam, pasak gydytojo, įtakos ga­li turėti per di­delis ar nesuderintas medikamentų vartojimas. 

„Būna, kai, negalvodami apie pasekmes, žmonės neatsakingai užsiima savigyda arba kreipiasi į gydytojus, norėdami išspręsti vieną sveikatos problemą, tačiau nutyli apie kitų vaistų vartojimą“, – įspėja gydytojas.

Jis taip pat primena, kad, siekiant sumažinti traumų skaičių, vertėtų reguliariai mankštintis, pasirinkti tinkamą avalynę, būti atidesniems lipant laiptais, keliantis iš lovos, vaikštant nelygiu grindiniu.

„Whiplash“ sindromas ir patarimai

Be viso to, labai dažnai suaugusieji (ir ne tik) patiria staigių botaginių kak­lo sumušimų, vadinamų „Whiplash“ (kirčio traumos) sindromu. Paprastai tokie pažeidimai įvyksta avarijų metu, kai net ir po nestipraus smūgio galva lyg švytuoklė staigiai pajuda į priekį. Iš pradžių tai neatrodo rimta problema, nes jokių išorinių ar vidinių pažeidimų nesimato. Bet po kurio laiko gali pradėti svaigti galva, skaudėti kaklą, tirpti rankos, atsirasti kitų nemalonių sveikatos sutrikimų. 

„Šios traumos gydymas yra nelengvas procesas, reikalauja daug jėgų bei pastangų. Todėl visuomet patariu žmonėms, įvykus net ir nestipriai avarijai, neskubėti taikiai išsiskirti, kadangi rimtos sveikatos problemos dažniausiai pasirodo tik praėjus kuriam laikui po konkretaus įvykio“, – sako gyd. D. Kurlys.