„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Priklausomybė nuo azartinių lošimų atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę

Buvęs radijo laidų vedėjas ir renginių organizatorius P. Bu­kauskas dalijasi savo istorija, kaip priklausomybė nuo azartinių lošimų lėmė, kad jis trejus metus praleido įkalinimo įstaigoje Nuotr. iš asmeninio archyvo Buvęs radijo laidų vedėjas ir renginių organizatorius P. Bu­kauskas dalijasi savo istorija, kaip priklausomybė nuo azartinių lošimų lėmė, kad jis trejus metus praleido įkalinimo įstaigoje Nuotr. iš asmeninio archyvo

Kiekvienam vertėtų atminti, kad visi azartiniai lošimai yra klastingi – nesvarbu, lošite kazino ar pirksite loterijos bilietą, organizatoriai visuomet džiaugsis pelnu. 

Apie tai, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų ga­li turėti skaudžių pasekmių, pasakoja savo kailiu tai pa­tyręs buvęs radijo laidų vedėjas bei renginių organizatorius Paulius Bukauskas. Dėl šio žalingo įpročio jam teko trejus metus praleisti įkalinimo įstaigoje.

Taip pat savo įžvalgomis ir patarimais dalijasi Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjas, gydytojas psichiatras Pavel Osipov.

Sukuriama lengvai gaunamų pinigų iliuzija

Seniau buvo lošiama su kauliukais, tačiau šiandien vyrauja daugybė azartinių lošimų alternatyvų – pradedant rulete ar pokeriu ir baigiant įvairiais internetiniais lošimais. 

Pasak gydytojo psichiatro P. Osipov, Lietuvoje bei kitose Europos šalyse atlikti tyrimai rodo, kad lošimai ir lažybos internetu itin populiarėja, o pirmą kartą pabandžiusių lošti amžius jaunėja – manoma, jog šie procesai galimai yra susiję.

Nors rekreacinis arba laisvalaikio lošimas numato pramogą, nesukeliančią pačiam lošėjui arba jo artimiesiems žalos bei diskomforto, linija tarp nekaltos pramogos ir gyvenimą kardinaliai keičiančių pasekmių yra labai plona. 

„Jeigu jums kada nors teko pralošti daugiau, nei planavo­te, skirti šiai pramogai daugiau laiko, negu norėjote, skolintis pinigų lošti, slėpti lošimą nuo kitų žmonių, jausti gėdą, kaltę ar apgailestavimą dėl tokio žaidimo rezultatų – greičiausiai kalba eina jau ne apie pramogą, bet apie prob­leminį lošimą, o galimai net ir apie priklausomybę“, – atkreipia dėmesį gydytojas psichiat­ras P. Osipov.

Galvodavo vien apie tai, kaip atiduoti skolas

Buvęs radijo laidų vedėjas bei renginių organizatorius P. Bu­kauskas pripažįsta, jog daug metų apsilankymai lošimų namuose jam buvo lyg užėjimas į kavinę atsigerti kavos. Tik po kurio laiko toje „kavinėje“ jis pradėjo leisti ištisas dienas, nebekeldavo telefono ragelio, mažai valgydavo ir miegodavo. Iš pradžių lošdavo iš savų pinigų, bet vėliau pradėjo skolintis iš artimųjų bei pažįstamų. 

„Kol nebūdavau lošimų namuose, galvodavau tik apie tai, kaip padengti savo skolas, o galiausiai tai privedė prie nelegalių ir kvailų dalykų. Imdavau kreditus savo tuometinės gyvenimo draugės vardu, pirkdavau prekes, už kurias įteikdavau vekselius bei žadėdavau pinigus sumokėti vėliau, tačiau

to nepadarydavau. Taip pat skolindavausi įvairių daiktų iš pažįstamų ir meluodavau, kad naudojuosi, o iš tiesų užstatydavau juos lombarde ir už gautus pinigus lošdavau. Kelis kartus tai puikiai pavyko ir daiktus sėkmingai grąžinau savininkams, bet labai greitai prasilošiau ir prasiskolinau dar daugiau“, – pasakoja P. Bukauskas. 

Galiausiai dėl vagysčių žmonės jį pradėjo skųsti policijai, ir buvo iškelti keli ikiteisminiai tyrimai, todėl tuo metu P. Bukauskas buvo ne tik prasilošęs, tačiau turėjo reikalų ir su teisėsauga. 

Sustabdė tik įkalinimo įstaiga

Kadangi vyras dirbo ne tik radijuje, bet ir intensyviai organizuodavo bei vesdavo įvairiausius renginius, jo darbas ir karjera itin glaudžiai siejosi su reputacija bei prestižu. 

„Savo karjerą galutinai sužlugdžiau labai greitai – kai vie­šumoje pasirodė straipsnių su informacija apie man iškeltus ikiteisminius tyrimus. Su­ži­no­jus tiesą, mane nedelsiant išmetė iš darbo radijuje, dėl renginių niekas nebesikreipdavo, o tuomet skolos jau buvo didžiulės, todėl nežinojau, kaip iš viso to išbristi“, – prisimena Paulius.

Nebematydamas kitos gali­mybės, vyras išvyko į Airiją, kur gyveno ir dirbo, kol vieną dieną internete perskaitė, kad dėl jo yra išduotas Europos arešto orderis. Ilgai nesvarstęs, jis pats nuėjo į policijos nuovadą ir buvo suimtas – metus kalėjo Airijoje, vėliau buvo perkeltas į Lietuvą.

„Manau, kiekvienam žmogui viskas priklauso nuo konk­retaus lūžio taško ir tai yra labai ilgas procesas, reikalaujantis daug sunkaus darbo. Mano atveju tai įvyko jau patekus į kalėjimą ir prabuvus ne vieną, ne dvi dienas, bet kelis mėnesius, kol iš esmės pradėjau atgauti blaivų protą, adekvačiai vertinti viską, kas įvyko, ir suprasti, jog per savo priklausomybę ir klaidas praradau tai, kas žmogui gyvenime yra svarbiausia – laisvę“, – pasakoja P. Bu­kauskas. 

„Privalau žvelgti į priekį“

Pasak gydytojo psichiatro, no­rint kontroliuoti priklausomybę, esminis žingsnis yra įvardinti, kas vyksta, ir nustoti traktuoti tai tik per asmeninės ga­lios prizmę: „galiu–negaliu.“ 

„Žmogaus sprendimas atsisakyti žalingų elgesio modelių turėtų remtis sąmoningu pasirinkimu: „ir noriu, ir galiu, bet pasirenku to nedaryti“, – sako gydytojas pri­durdamas, kad svarbiausi sėk­mės kriterijai – nelikti vienam, išmokti rūpintis savimi ir priimti kitų žmonių pagalbą. 

Pasakodamas savo istoriją, P. Bukauskas pabrėžia, jog reikia suvokti, kad priklausomybė nėra paprastas susirgimas kaip, pavyzdžiui, gripas, kuomet žmogus fiziškai jaučiasi blogai ir supranta, jog reikia gerti vaistus. Šiuo atveju taip nenutinka, nes tik labai vėlyvoje stadijoje pradedama suvokti priklausomybės spąstus. Todėl itin svarbu turėti artimą aplinką, kuri būtų su tavimi labai atvira, o tu irgi būtum su jais atviras ir pripažintum, kad reikia pagalbos. 

Išgyvenus košmarą, šiandien P. Bukauskui sunku pa­tikėti tuo, kas vyko. Nors kiek­­viena diena laisvėje atneša vis daugiau optimizmo, padarytos klaidos yra nepamirštamos. 

„Kad ir kaip neblogai dabar man sektųsi, praeities šleifas uždeda didžiulę juodą dėmę, ir prireiks daugelio metų norint ją bent šiek tiek nubalinti. Tačiau suprantu, jog tai yra dar viena pasekmė, su kuria turiu susigyventi ir privalau žvelgti į priekį“, – sako P. Bu­kaus­kas.