Ar verta keliauti per pandemiją?

Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje. Tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti.

Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų.

Jautė psichologinį nuovargį

Vytautas iš Alytaus teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, bet viskas pasikeitė pagerėjus epi­demiologinei situacijai šalyje bei pasaulyje, kai, sumažėjus susirgimų skaičiui, buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis, buvo galima išvykti iš šalies.

„Susigyvenęs su situacija, ku­ri, laikui bėgant, tapo daug aiš­kesnė, šių metų kovo mėnesį nusprendžiau vykti į Egiptą paatostogauti, pailsėti nuo darbų bei pandemijos. Jaučiau, jog mano organizmui reikėjo psichologinio poilsio nuo visų neigiamų emocijų šalyje. Dalis aplinkinių mano pasiryžimą išvykti verti­no neigiamai, tačiau vis dėlto didžioji dauguma į tai žiūrėjo su pavydu“, – pasakoja alytiškis.

Kelionės metu Vytautas atsakingai laikėsi rekomendacijų ir dėl to jautėsi pakankamai saugiai, o norėdamas išvykti iš Lietuvos ir sugrįžti atgal jis privalėjo turėti neigiamą COVID-19 testo, atlikto ne vėliau nei 72 valandos iki atvykimo į šalį, atsakymą. Dėl to vyras sako nebijojęs užsikrėsti.

Vytautas atvirai dalijasi prisiminimais ir teigia, kad po kelionės niekas nepasikeitė – viskas yra taip, kaip buvę, tačiau jo psichologinė savijauta pasi­keitė 180 laipsnių. Jis tikina, jog, laikantis visų taisyklių, atlikus COVID-19 testą ar pasiskiepijus nuo koronaviruso, ke­liauti yra taip pat saugu ir smagu, kaip ir prieš pandemiją.

Renkasi savą šalį

Liutkiškių kaimo Radviliškio rajone gyventoja Irena pasakoja, kad pandemijos metu vykti į užsienį ji nepasiryžo dėl saugumo: „Jau kovo pradžioje buvau pilnai vakcinuota – paskiepyta dviem vakcinos dozėmis, bet ir toliau stengiausi apsaugoti savo artimuosius bei visus aplinkinius nuo viruso, laikydamasi Vyriausybės nurodymų, neišvykau iš savo gyvenamosios vietos savivaldybės ir vengiau nebūtinų susitikimų su žmonėmis. Esu pasiskiepijusi, todėl kon­taktuoti su iš užsienio grįžu­siais asmenimis man nėra baisu, jeigu tiksliai žinau, iš kurios šalies jie sugrįžo ir tinkamai laikėsi visų saviizolia­cijos reikalavimų. Tačiau pa­čiai keliauti man atrodo nesaugu“.

Irenos nuomone, itin svarbų vaidmenį atlieka atsakingumo jausmas – jei žmonių požiūris į virusą bu­̄tų rimtesnis, sergamumo rodikliai ir mirčių skaičius būtų mažesni, tuomet būtų galima laisviau bei saugiau keliauti.

Moteris džiaugiasi kitų žmonių kelionių akimirkomis bei įspūdžiais, tačiau šiuo pandemijos laikotarpiu, nepaisant po­mėgio pabuvoti svečiose šalyse, vietoj tolimų kelionių ji verčiau renkasi artimųjų lankymą Lietuvoje.

„Išsijungia“ savisaugos instinktas

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vidaus ligų gy­dytojos Boženos Markevič teigimu, ne visi žmonės suvokia, jog koronavirusinė infekcija nė­ra lytiškai plintanti infekcija, kurios plitimą galima sustabdyti. Tai yra oro lašeliniu būdu plintantis virusas, dėl šios priežasties kartais būna itin sudėtinga nustatyti, kur, kada ir kokiu būdu buvo užsikrėsta.

„Oro lašeliniu būdu plintančios infekcijos, kaip šiuo atveju koronavirusas, yra pavojingesnės, nes jomis užsikrėsti labai lengva – jeigu pro mus einantis asmuo giliau pakvėpavo, nusikosėjo ar nusičiaudėjo ir vėjas atpūtė tą virusą, žmogus gali užsikrėsti“, – sako gydytoja.

Keliaudami po pasaulį rizi­kuojame galimybe parvežti nau­jas koronaviruso infekcijų at­mainas, kaip braziliškoji ir indiškoji buvo parvežtos turistų iš Brazilijos bei Indijos.

„Kai išvykstame į kelionę, viskas atrodo labai gražu, tikimės, jog imunitetą sustiprins saulės spinduliai, kartais, visai nesukdami galvos, labai ne­saugiai ragaujame maistą gatvėse, bendraujame lėktu­ve, parduotuvėje, viešbutyje pamiršdami viruso grėsmę. Kelionės pavojingos tuo, kad bendraujame su potencia­liai sveikais žmonėmis, nežinodami, ar jie yra infekcijos nešiotojai“, – įspėja medikė.

Tačiau didžiausią pavojų ke­lia tie žmonės, kurie nejaučia ligos simptomų, yra grįžę iš užsienio ir nesilaiko saviizoliacijos, tad koronaviruso infekcija užkrečia šeimos narius, bendradarbius bei aplinkinius žmones.

„Saviizoliacija nėra sugalvo­ta veltui – tai būdas užsitik­rinti, jog nesusirgai pats ir neužkrėsi kitų žmonių“, – atkreipia dėmesį gydytoja.

Jos nuomone, kol pandemija nesuvaldyta, mirtingumas yra pakankamai didelis, keliavimas, viruso „parvežimas“ šeimos nariams bei aplinkiniams, kurie neturi imuniteto koronavirusinei infekcijai, yra neapdairus žingsnis.

Nuotr. iš asmeninių archyvų