Kas laukia persirgus koronavirusu?

Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime, nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo. Tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.

Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. 

„Grįžo karantino atimti malonumai“

Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje.

„Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau pašalinių žmonių, bet sausio pabaigoje turėjau kontaktą su sergančiuoju koronavirusu. Kad užsikrėčiau, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmą, slogą, kurie nebuvo itin skausmingi ir varginantys, bet priešingai – gana pakenčiami“, – sako Gintaras.

Pajutęs negalavimus ir bijo­damas skaudžių ligos padari­nių, rizikos grupei priklausan­tis vyras nedelsdamas izoliavosi siekdamas neuž­krėsti aplinkinių bei artimųjų.

„Izoliavausi namuose, todėl visiškai išvengti kontakto su šeima nepavyko. Po keleto dienų pablogėjo žmonos savijauta – atsirado sausas skausmingas kosulys, galvos skausmas, pakilo temperatūra. Atlikę testus ir sulaukę teigiamų rezultatų, kreipėmės į medikus“, – pasakoja vyras. 

Nors kontaktą su sergančiuoju turėjo Gintaras, jo žmona, užsikrėtusi nuo vyro, sirgo sunkiau, dėl to moteris patyrė dusinančio kosulio ir pasunkėjusio kvėpavimo padarinių.

Dėl priklausymo rizikos grupei galimybę skiepytis Gintaras gavo ganėtinai anksti ir, sako, nė nesudvejojęs: „Pandemija sustabdė mūsų gyvenimą, o vakcinos atvėrė galimybę grįžti į senas vėžes – dalyvauti renginiuose, susitikti su draugais ir pagaliau prisiminti kelionių teikiamą malonumą, kurio karantino metu taip trūko“.

„Neaplenkė mintis apie mirtį, tačiau gyventi verta“

Lietuvoje pradėjus plisti viru­sui, Kėdainių gyventoja Eglė su­nerimo dėl savęs ir savo artimųjų, kadangi niekam nebuvo aišku, kas laukia ateityje. Šiandien moteris pasakoja apie tuo­met atsiradusį nesaugumo jausmą, baimę bendrauti su žmonėmis, kol galiausiai šalyje dėl visų saugumo buvo uždrausti bet kokie nebūtini susitikimai ir paskelbtas visuotinis karantinas.

Maisto prekių parduotuvėje dirbančios moters darbo prasi­dėjusi pandemija nesutrikdė – dirbti ji galėjo ir karantino metu. 

„Tokiame darbe kontaktas su žmonėmis yra neišvengiamas, todėl, net ir atsakingai laikantis visų rekomenduojamų saugos priemonių bei reikalavimų, apsisaugoti nepavyko“, – pasakoja Eglė.

Kėdainietės šeima užsikrėtė koronavirusu, o moteris sirgo kur kas sunkesne forma nei jos vyras ir sūnus. Eglei pasireiškė ligai būdingi simptomai – uoslės praradimas, „kaulų laužymas“, raumenų tempi­mas, pakilo ir laikėsi aukšta temperatūra, kol galiausiai medi­kai diagnozavo plaučių uždegimą. 

Moteris prisimena, jog tai bu­vo baisus ir sunkus laikotarpis, kuomet neaplenkė mintis ir apie mirtį. 

„Nenorėčiau grįžti į tą laiko­tarpį ir išgyventi visko iš naujo“, – sako Eglė, šiandien džiaug­damasi gavusi galimybę vakcinuotis ir, tikėdamasi nebesusirgti, drąsiai teigia, kad gyventi verta.

Grįžti į pradinę būseną užtrunka tris mėnesius

Vilniaus universiteto ligoni­nės (VUL) Santaros klinikų pul­monologijos ir alergologijos cent­ro vadovo profesoriaus Edvardo Danilos teigimu, kiek­vienos ligos atveju pasekmės priklauso nuo jos sunkumo, žmogaus amžiaus, turimų gretutinių ligų bei gydymo veiksmingumo. 

„Koronaviruso liekamieji reiš­kiniai skiriami į trumpalaikius ir ilgalaikius. Trumpalaikės pasekmės paprastai trunka kelis mėnesius ir apima visą organizmą – silpnumas, greitesnis nuovargis, jėgų neturėjimas, ka­dangi stipriai sergančiam žmogui ilgą laiką tenka praleisti lovoje ir būti nepakankamai jud­riam, taip pat turi reikšmės ir buvusio plaučių uždegimo stip­rumas“, – pasakoja pulmonologas. 

Dėl šių priežasčių kuriam laikui nusilpsta raumenys, dėl buvusio uždegimo bei deguonies trūkumo gali sutrikti ir kitų organų veikla, tačiau, bėgant laikui, grįžtama į pradinę būklę. Pavieniais atvejais, maždaug 2–3 proc. visų koronavirusine infekcija sirgusių žmonių, grįžimas į pradinę būseną užtrunka net iki pusės metų. 

Ilgalaikės pasekmės gali būti nulemtos itin stipraus plaučių pakenkimo. 1–2 proc. sirgusiųjų yra pažeidžiama plaučių struktūra – dalis pažeisto plaučio virsta randeliais, tačiau gyd. E. Danila sako, jog plaučiai turi milžinišką rezervą: „Keliolikos kvadratinių centimetrų dydžio randeliai 

dažniausiai neturi įtakos plaučių veiklai, kurių išklotinė užima 40–80 m² plotą, ir net nėra juntami“.

VUL Santaros klinikų specialistas, dalydamasis patirtimi, teigia, jog pasitaiko atvejų, kai žmogaus juntamus simptomus (silpnumą, nuovargį ar kt.) lemia ne fiziniai pokyčiai. Neretai išlikęs nerimas, ligos, mirties baimė gali daryti įtaką stipresniam simptomų jutimui nei yra iš tikrųjų. Tačiau profesorius tvirtina, kad absoliuti dauguma koronaviruso sukeltų padarinių galiausiai išnyksta, ir žmogus grįžta į pradinę būseną.

Nuotr. iš asmeninių archyvų