„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Didžiausia dovana, kurią padovanojo gyvenimas

Greta su vyru po dvejų metų bandymų pastoti džiaugiasi galiausiai sulaukę sa­vo stebuklo  Inga Balsiuk Photography Greta su vyru po dvejų metų bandymų pastoti džiaugiasi galiausiai sulaukę sa­vo stebuklo Inga Balsiuk Photography

Nesėkmingus bandymus pastoti lemia begalė prie­žas­čių – nuo įvairių sveikatos sutrikimų iki netinkamo gyvenimo būdo, patiriamo streso. Svarbu žinoti, kaip ko­voti su liūdnomis mintimis ir emocijomis, kad visa tai ne­taptų skyrybų priežastimi. 

Apie tai, su kokiais sunkumais susidūrė, norėdama su­silaukti vaikelio, ir kaip galiausiai pavyko tai įveikti, atvirai pasakoja Greta Liolienė. 

Kankinantis dvejų metų laikotarpis

Šiandien Greta su vyru yra neapsakomai laimingi, sūpuodami savo sūnų ant rankų, tačiau kelionė iki šio stebuklo buvo nelengva. 

„Kai 2017 m. pradėjome pla­nuoti vaikutį, dar gyveno­me Jungtinėje Karalystėje. Bu­­vome įsitikinę, jog pastoti yra lengva ir paprasta, ir nesiti­kėjome, kad mūsų laukia kaž­kokie sunkumai. Po pusme­čio nuo bandymų pastoti pradžios pradėjome nerimau­ti, 

kodėl vis dar nesiseka. Jau­tė­me pyktį ir gėdą, todėl netgi tėvams, vis užsimenantiems apie anūkus, nieko nesakydavome“, – atvirauja Greta. 

Po beveik metų nesėkmingų bandymų moteris su vyru kreipėsi į gydytojus užsienyje, iš kurių gavo atsakymą, jog „intensyviai bandyti ir nepastoti dvejus metus – visiškai normali praktika, nes daugumą tik po dvejų metų aplanko sėkmė“. 

Moteris sako tuomet supratusi, kad jokios papildomos pagalbos nesulauks, kol nepraeis dveji metai, todėl pati su vyru domėjosi, pirko įvairius vitaminus, tikėdamiesi paspartinti pastojimą ir neskaičiuodami, kiek pinigų tam išleidžia. 

Atostogos Balyje tapo ypatingos

Iš anksto suplanuota ir ilgai laukta kelionė į Balį Gretai su vyru buvo reikalinga kaip niekad, nes nepaliaujamos mintys apie nėštumą vis labiau vargino ir liūdino. 

„Po daugelio nesėkmingų ban­dymų pastoti nusprendėme pa­ilsėti kelionėje, jos metu apie nieką negalvoti ir viską tęsti jau grįžus iš atostogų. Bu­vo­me pavargę nuo nuolatinio streso bei įtampos, kai kiekvieną kartą vis tikėdavomės teigiamo nėštumo testo atsakymo, tačiau to nesulaukdavome“, – pasakoja pašnekovė. 

Galiausiai, po beveik dvejų me­­tų bandymų, Gretai pavyko pastoti Balyje: „Mano geriausios vaisingumo valandos būdavo ankstyvą rytą, tad manau, kad dėl didelio laiko skirtu­mo mums ir nusišypsojo laimė. O galbūt mums reikėjo tik kokybiško atsipalaidavimo bei atitrūkimo nuo kasdienių rūpesčių – sunku pasakyti, kas padarė didžiausią įtaką“. 

Svarbiausia – atvirai kalbėtis

Greta prisipažįsta, kad ji save kaltindavo dėl to, jog nepastoja, o vyras manydavo, jog kaltas yra jis, todėl visas šis užsisukęs neigiamų minčių ir liūdnų emocijų ratas labai vargindavo. 

„Manau, kad atviras partnerių bendravimas yra būtinas. Asmeniškai man buvo tikrai sunku prieiti prie vyro ir pasakyti, jog tikriausiai aš esu kalta dėl negalėjimo pastoti. Taip pat ir jam buvo sunku pasakyti, kad jaučiasi kaltas. Galiausiai išdrįsus tai padaryti, palengvėjo abiem. Žinant, jog palaikome vienas kitą, tapo lengviau kartu ieškoti galimų sprendimų“.

Poroje reikia ieškoti kompromiso

Lietuvos sveikatos mokslų uni­­­versiteto ligoninės Kauno kli­­ni­kų Akušerijos ginekologi­jos klinikos ir Repro­duk­ci­nės me­dicinos centro psicholo­gė Ag­nė Mišeikaitė sako, jog tam, kad troškimas turėti vaikų netaptų poros skyrybų priežastimi, reikia kalbėtis ir pabandyti suprasti: net ir nesusilaukus vaikų galima gyventi visavertį šeiminį gyvenimą. 

„Paklauskite savęs, dėl kokių priežasčių pasirinkote sa­vo partnerį ir ar renkatės toliau kurti gyvenimą kartu, net jei su juo negalite įgyvendinti savų troškimų. Jeigu tai yra abipusė meilė, pagarba bei supratimas, tikėtina, kad pora ras išeitį drauge“, – aiškina specialistė. 

Tais atvejais, kuomet partnerių matymas skiriasi – vienas lyg ir susitaikytų su bevaikyste, o kitas to primygtinai reikalauja – reikia išgirsti vienas kitą ir pabandyti suprasti, kaip jaučiasi jūsų artimasis ir ką jūs galite padaryti, kad jis pasijustų geriau. Vis dėlto svarbu nepamiršti ir savo jausmų bei norų. 

„Visuomet poroje bandykite ieškoti kompromiso, nes kraštutinumai ir vienas kito negirdėjimas gali lemti daugybę emocinių santykių sunkumų“, – įspėja A. Mišeikaitė. 

Aplinkinių komentarams – nubrėžti ribas

Girdint nepageidaujamų ko­mentarų, labai svarbu aiškiai atskirti aplinkinių lūkesčius nuo savo asmeninių norų, jausmų. 

„Bendrą gyvenimą kurianti pora gali sulaukti netaktiškų klausimų ar netgi spaudimo: „Tai kada vaikai?“ Vien tai, jog kažkas projektuoja į jus savo lūkesčius, tikrai nereiškia, kad turite tai pateisinti ar jaustis nemaloniai prieš aplinkinius, jei pastoti vis dėlto nepavyksta ar galbūt jūs to net nenorite“, – teigia psichologė, pridurdama, kad tai yra kiekvienos poros intymus ir labai asmeniškas klausimas. Jei aplinkinių komentarai jums yra nemalonūs ir jus trikdo, svarbu leisti jiems tai žinoti. 

Kreiptis pagalbos niekada nevėlu

Specialistės teigimu, pastojimo tikimybę gali padidinti ar sumažinti daugybė psichologinių veiksnių. 

Nuoširdus kalbėjimasis, palaikymas bei suvokimas, kad gali prireikti laiko ir kantrybės, tikrai padės nusiraminti ir atsipalaiduoti. 

„Kuo labiau tam pasiruošite ir gebėsite suvaldyti stresą, tuo daugiau šansų, kad jums pasiseks. Tačiau jei pastoti nepavyksta net dirbtinio apvaisinimo būdu, svarbu kalbėtis apie tai, ką porai reiškia ši žinia. O jeigu jaučiate, jog sunku tai priimti ir su tuo susitaikyti, vertėtų pasikonsultuoti su psichologu ar psichoterapeutu, kuris padės išgyventi šį sunkų laikotarpį“, – pataria A. Mišeikaitė.