„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

Vilniaus miesto psichikos sveikatos cent­ro vadovas, gydytojas psichiatras M. Mar­cin­­kevičius kiekvienam pataria naudotis suteiktomis galimybėmis ir grįžti į normalų socialinį gyvenimą, nepamirštant užtikrinti savo ir aplinkinių saugumo (Vilniaus miesto psichikos sveikatos  centro archyvas) Vilniaus miesto psichikos sveikatos cent­ro vadovas, gydytojas psichiatras M. Mar­cin­­kevičius kiekvienam pataria naudotis suteiktomis galimybėmis ir grįžti į normalų socialinį gyvenimą, nepamirštant užtikrinti savo ir aplinkinių saugumo (Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro archyvas)

Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. 

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. 

Pakeitė visų gyvenimą

Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Ta­čiau, kalbant apie psichikos sveikatą, tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus.  

„Juk pasikeitė visas mūsų gy­venimas, bendravimas ir vi­­sa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai bei nevaržomai. Ko­­ro­navirusas yra didžiulio masto krizė, ir nors vieni žmo­nės turi didesnes adaptacijos galimybes, ši pandemija paveikė absoliučiai visos visuomenės psichikos sveikatą. Net ir tų asmenų, kurie teigia, kad jų gyvenimas nepasikeitė“, – tvirtina gyd. M. Mar­cin­ke­vičius. 

Jis pabrėžia, jog kai kurie su­sidūrė su didesniais sunkumais nei likusi visuomenės da­lis. Tai esantieji rizikos grupėje bei asmenys, tiesiogiai nukentėję nuo koronaviruso – netekę artimųjų ar patys sunkiai sirgę, taip pat ir kiti, patyrę ekonominių sunkumų, tokių kaip sumažėjusios pajamos, verslo žlugimas bei pan. Bet labiausiai nukentėjusia grupe įvardijami vaikai ir jaunimas, kurie dėl nuotolinio mokymosi bei kitų bendravimo apribojimų susidūrė su didžiausiais psichologiniais padariniais.

Ryškėja pandeminis nuovargis ir pyktis

Dėl visų kilusių sunkumų smarkiai padidėjo bendras nerimo, streso ir depresiškumo lygis. Tačiau gydytojas psichiatras akcentuoja, kad visa tai tiesiogiai koreliuoja su besikeičiančia pandemine situacija: „Pradėjus plisti koronavirusui, jautėmės ypač nesaugiai, bet po kurio laiko, atsiradus vakcinoms, visi psichologiniai rodik­liai pagerėjo, visuomenė aprimo, atsipalaidavo. Nors šią vasarą situacija buvo nebloga, dabar pastebimas pandeminio nuovargio ir pandeminio pykčio atsiradimas“.

Pasak gyd. M. Marcin­ke­vi­čiaus, į kiekvieną krizę žmonės pirmiausia reaguoja šokine reakcija, po to seka adaptacijos ir mobilizacijos laikotarpis, o galiausiai – išsekimo fazė.

„Kadangi ši pandemija – užsitęsusi, daugelis dar yra adaptacijos fazėje, bet jau jaučiamas išsekimas, nuovargis bei pyktis, kurį žmonės išreiškia neadekvačiu savo elgesiu, įvairiais pykčio protrūkiais“, – aiškina pašnekovas.

Pokovidinio sindromo įtaka psichikai

Daliai pacientų, nepaisant lengvos ar vidutinio sunkumo koronaviruso formos, dar ilgai tęsiasi liekamieji ligos požymiai, tokie kaip bendras silp­numas, kvėpavimo nepakankamumas.

Tačiau po šių liekamųjų reiškinių trečią vietą pagal dažnumą dėl smegenų pažeidimo užima sunkūs neuropsichiatriniai simptomai – pažintinių funkcijų ir atminties sutrikimai, nemiga. Visa tai ypač apsunkina dirbančių ir aktyvių žmonių g­y­venimą. 

„Žmonės jaučiasi lyg rūke, negali sukaupti, išlaikyti dėmesio ar spręsti sudėtingesnių problemų“, – apie pacientų savijautą, kuri gali išlikti pusmetį ir ilgiau, pasakoja Vilniaus miesto psichikos sveikatos cent­ro vadovas. 

Kaip išsaugoti gerą savijautą ir psichikos sveikatą?

Gydytojo psichiatro teigimu, geros psichikos sveikatos palaikymo rekomendacijos priklauso nuo kiekvienos pandemijos fazės: „Anksčiau, kai visi turėjome izoliuotis namuose, buvo patariama kiek įmanoma labiau palaikyti įprastinį savo gyvenimą, nežiūrėti vien blogų naujienų, nenutraukti bendravimo su šeima bei draugais, stengtis išlaikyti normalų dienos ritmą ir neatitrūkti nuo įprastų veik­lų, pavyzdžiui, pusryčių valgymo ar sporto“.

Šiuo metu, turint Ga­li­my­bių pasą, dauguma gali gyventi laisviau, todėl patariama maksimaliai grįžti į normalų socia­linį gyvenimą ir juo naudotis, tačiau nepamiršti užtikrinti sa­vo bei aplinkinių saugumo. 

„Reikia suvokti, jog virusas niekur nedings, ir mes, kaip adekvatūs žmonės, turime pritaikyti savo gyvenimą“, – sako gyd. M. Mar­cin­kevičius. 

Pataria „gerti iš šaltinio, ne iš balos“

Pasaulio psichikos sveikatos bendruomenė akcentuoja, kad per visą egzistenciją koronaviruso pandemija yra pirmoji, vadinama „infodemija“. 

„Kasdien mus lydi didžiulis srautas informacijos – gauname atnaujintą statistiką, įvairias saugumo rekomendaci­jas, naujienas ir daug kitų nau­dingų žinių, tačiau kartu su tuo mus pasiekia ir begalė nepatvirtintos, melagingos informacijos“, – pastebi gydytojas psichiatras. 

Jis pataria apsisaugoti nuo dezinformacijos stengiantis ri­boti laiką, kurį mes skiriame informacijos paieškai, atkreipti dėmesį į jos patikimumą, oficialumą ir dažniau grįžti prie asmeniškai kiek­vienam malonių bei įdomių temų. 

„Patvirtintos informacijos priemonės nuolat atnaujina turinį, todėl tai neretai prilyginama tekančiam šaltiniui, o dezinformaciją skleidžiantys portalai, įvairios uždaros gru­pės su ribotu žmonių skaičiumi tūno informacinėje balo­je“, – teigia gydytojas, pridurdamas, jog kiek­vie­nas turime pasirinkti: „norime gerti iš gaivaus šaltinio ar iš užsistovėjusios balos“. 

Nuo šių pasirinkimų priklauso ir mūsų emocinė bei psichikos sveikata, o ieškant pagalbos ar norint pasikonsultuoti, kiek­vienas asmuo be gydytojo siuntimo gali gauti nemoka­mas psichologo konsultacijas psichikos sveikatos cent­re arba visuomenės sveikatos biure.