Gydytoja įspėja: žarnyno vėžys – klastingas

Žarnyno vėžys – viena iš labiausiai paplitusių onkologinių ligų. Vėžio registro duomenimis, ši liga kiekvienais metais nustatoma daugiau nei 1600 Lietuvos gyventojų, sergančiųjų skaičius kasmet didėja 3–6 proc. Dažniausiai žarnyno vėžys išsivysto vyresniems nei 50 metų žmonėms.

Apie žarnyno vėžio simptomus, diagnostiką, gydymą bei ligos pre­ven­ciją pasakoja gydytoja endoskopuotoja gastroenterologė Julija Ožem­lauskienė.

„Žarnyno vėžio formų yra įvairių, ligos priežasčių – taip pat. Viena iš jų yra genetinė, tai – žarnyno polipozė. Taip pat lemia struktūriniai veiksniai, kai viduriai linkę užkietėti. Didelės įtakos žarnyno vėžiui išsivystyti turi polipų formavimasis. Polipai – tai gleivinės išaugos, kurios nešalinamos dažniausiai suvėžėja. Todėl Lietuvoje yra patvirtinta storosios žarnos vėžio tyrimo programa, kuomet tiriant žarnyną ir aptikus polipų, jie būtų laiku pašalinami ir taip išvengiama onkologinės ligos“, – sako gydytoja. 

Pasak medikės, kaip mes išmetame susikaupusias šiukšles, taip būtinas ir reguliarus žarnyno išsituštinimas, kad neužkietėtų viduriai, nes jų gleivinė yra labai trapi.

„Būtina atkreipti dėmesį, ar išmatose nėra gleivių, kraujo priemaišų, ar tuštindamiesi nejaučiate skausmo. Žar­nyno vėžio išvengti gali padėti reguliarus maitinimasis bei tinkamas mitybos racionas: reikia pakankamai valgyti daržovių, vaisių bei kitų organizmui reikalingų produktų, atsisakant turinčiųjų kancerogeninių savybių. Taip pat žarnynui yra būtina stimuliacija – aktyvus judėjimas. Todėl nuolatinis sėdimas darbas, pasyvus gyvenimo būdas taip pat gali prisidėti prie vėžio išsivystymo“, – aiškina gyd. J. Ožemlaus­kie­nė.

Jos teigimu, pacientams nuo 50 m. taikoma žarnyno vėžio prevencijos programa, atliekant testus slaptojo kraujo mėginio ištyrimui. Jeigu testas yra teigiamas, tai dar nereiškia, kad onkologinis procesas jau prasidėjęs. Taip, anot gydytojos, gali būti dėl hemorojinių mazgų padidėjimo, divertikulų, imuninių ligų, tokių kaip opinis kolitas, krono liga. Todėl visais atvejais atliekami tyrimai konkrečiai diagnozei nustatyti.

Pasak gyd. J. Ožemlauskienės, pagrindinis storosios žarnos vėžio ir polipų nustatymo metodas yra kolonoskopija.

„Kolonoskopas atsargiai įvedamas pro išangę ir apžiūrima visa storoji žarna. Tokiu būdu gastroenterologas gali aptikti tiesiosios ir storosios žarnos polipus bei juos pašalinti arba, esant bent mažiausiam įtarimui, paimti biopsiją. Bet jei polipas yra labai didelis ir turi aiškių supiktybėjimo požymių, endoskopiškai šalinti negalima, reikalinga atlikti operaciją“, – sako medikė, primindama, jog polipų atsiradimui didelės įtakos turi genetika, nutukimas, II tipo cukrinis diabetas, rūkymas.

„Imuninės ligos (opinis kolitas, krono liga) dažnai pažeidžia visą virškinamąjį traktą, žarnyną. Dėl šių pažeidimų odoje gali atsirasti sunkiai gyjančių opų, sutrinka tuštinimasis. Kad to išvengtume, svarbu būti fiziškai aktyviems, laikytis sveikos gyvensenos subalansuotai bei reguliariai maitintis, vengti žalingų įpročių. Tačiau jei visgi pastebėjote šiuos minėtus simptomus, būtina nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją“, – sako medikė.

Pas gydytoją, jos teigimu, rekomenduojama apsilankyti visiems, turintiems 50 m. ir daugiau – pagal storosios žarnos vėžio programą gydytojas nukreips svarbiems tyrimams, kurie leidžia užkirsti kelią klastingai onkologinei ligai arba pirminėse stadijose sėkmingai su ja kovoti.

Simona KINDERYTĖ

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos mokinė