Padėkosime sau, jei gyvensime aktyviau ir sveikiau

Sveika gyvensena atlieka ypatingą vaidmenį kiekvieno iš mūsų savijautai. Nors sveikatą taip pat lemia genetiniai ir biologiniai veiksniai, aplinka bei sveikatos priežiūra, vis dėlto gyvensenos ir elgsenos įtaka yra mil­žiniška. 

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro spe­cia­listė Gintarė Baštunova tvirtina: keičiant gyvensenos įpročius, galima pagerinti sveikatą, sumažinti pavojų susirgti bei pailginti gyvenimo trukmę. O apie savo kasdie­nius įpročius pasakoja aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą puoselėjanti tinklaraštininkė, dietologė Indrė Trusovė. 

Visapusiška nauda žmogui

Sveika gyvensena – daugialypė sąvoka, apimanti sveiką ir subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą, emocinę bei dvasinę gerovę, rizikos sveikatai prevenciją. 

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 50 procentų gyventojų sveikatos priklauso nuo jų gyvenimo būdo, o vien sveikai maitinantis galima būtų išvengti 90 proc. ant­rojo tipo diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų ir 30 proc. vėžinių susirgimų. 

„Sveikos gyvensenos įpročiai gali padėti sumažinti streso įta­ką, leidžia išvengti ar net pa­keis­ti neigiamą lėtinio streso po­­veikį, padidina endorfinų kie­kį organizme, pagerina nuo­­­tai­ką, stiprina pasitikėjimą sa­vi­mi, palengvina nusivylimo jausmą neigiamose situacijo­se“, – sako visuomenės sveika­tos stip­rini­mo specialistė G. Baš­­tu­no­va. 

Fizinis aktyvumas būtinas kiekvienam

Neatsiejamas geros sveikatos palaikymo veiksnys ir vienas iš patikimų lėtinių neinfekcinių susirgimų prevencijos būdų yra fizinis aktyvumas. 

Pasak G. Baštunovos, subalansuota mityba bei pakankamas fizinis aktyvumas tiesiogiai prisideda prie svorio kontrolės, medžiagų apykaitos spartinimo. Buvimas fiziškai aktyviu gerina kognityvines funkcijas, sportuojantys žmonės pasižymi aukštesne saviverte, geresniais mokymosi rezultatais, rečiau turi žalingų įpročių. 

„Reguliari fizinė veikla gali ska­tinti kaulų bei raumenų augimą, lavinti judesių koordinaciją ir pusiausvyrą, stiprinti širdies bei kraujagyslių sistemą, teigiamai veikti kvėpavimo, virš­kinimo sistemų darbą, pagerinti medžiagų apykaitą raumenų ląstelėse, judėjimo-atramos aparato struktūrą ir funkcijas, pa­gerinti sąnarių sandarą bei funkciją, stiprinti širdies raumenį, teigiamai veikti kraujo­spūdį ir kt.“, – teigia visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė. 

Kaip pradėti sportuoti? 

Fiziškai pasyvus žmogus – dirbantis sėdimą darbą ir neturintis aktyvaus hobio, nemėgstantis judėti – pirmiausia turi savyje atrasti noro ir motyvacijos keisti gyvenimo būdą. 

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė sako, jog svarbu suvokti, kokią įtaką sveikatai bei gyvenimo kokybei daro pasyvus gyvenimo būdas.

„Jei kol kas sveikata nesiskundžiama, vertėtų pažvelgti į situaciją perspektyviai – kaip aš jausiuosi po penke­rių ar dešimties metų, jeigu iki tol gyvensiu taip, kaip šiuo me­tu. Be to, gali padėti savišvieta sveikos gyvensenos klausimais, bendravimas su aktyviai gyvenančiais žmonėmis“, – pataria ji.

Nusprendus pradėti sportuo­ti, reikėtų atrasti mėgstamą aktyvią veiklą ir nepulti stačia galva į nepamatuotus pasirinkimus. Rekomenduojama kūną pratinti iš lėto, pamažu didinant fizinį krūvį, išsikelti tikslą, kuris motyvuotų sportuoti reguliariai. Atsižvelgiant į esamus sveikatos negalavimus, ver­tėtų pasikonsultuoti su specialistais renkantis fizinio aktyvumo rūšį ir krūvį. 

„Jeigu žmogus niekada nesportavo, staigus išbėgimas į stadioną apsukant dešimt ratų gali baigtis skaudžiomis pasek­mėmis sveikatai“, – perspėja specialistė. 

Anot jos, geras pasirinkimas pradedantiesiems yra ėjimas: „Tai pati natūraliausia fizinio aktyvumo rūšis, tinkama bet kokiai amžiaus grupei“.

Sveikatai kenkiantys įpročiai

G. Baštunova įspėja: žalojančios, rizikingos elgsenos poveikis sveikatai priklauso nuo to, koks žalingas elgesys yra propaguojamas: „Neracionali mityba ir nepakankamas fizinis aktyvumas gali prisidėti prie antsvorio bei nutukimo, lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimo, tokių kaip cukrinis diabetas ar širdies ir kraujagyslių ligos“.

Vienas iš pagrindinių plaučių ligų – lėtinės obstrukcinės ligos, bronchinės ast­mos, plaučių vėžio ir daugelio kitų rizikos veiksnių – yra rūkymas. Rūkantys žmonės lėtiniu bronchitu serga 5,5 karto, o plaučių vėžiu – 10 kartų dažniau negu niekada nerūkiusieji. 

„Tabake esantis nikotinas nei­giamai veikia psichiką – išsivysto priklausomybė (nepa­rū­kius jaučiamas nerimas, sun­ku sutelkti dėmesį), sutrinka kraujotakos, virškinimo, imuninė, lytinė sistemos. Susilpnėja uoslė ir klausa, pagelsta dantys, atsiranda rūkymo raukšlės aplink lūpas, papilkėja veido oda ir pablogėja burnos kvapas“, – sako specialistė, pridurdama, jog alkoholio vartojimas taip pat kenkia fizinei bei emocinei sveikatai ir neretai tampa prielaida pradėti vartoti kitas psichoaktyviąsias medžiagas. 

„Jaunesniame amžiuje vartojamas alkoholis gali neigiamai paveikti besivystančias smegenis. Patekęs į organizmą, alkoholis gali sukelti apsinuodijimą, žmogui sutrinka mąstymas, judesių koordinaci­ja, gebėjimas orientuotis erd­vėje ir laike. Dėl kvėpa­vimo centro užslopinimo ga­lima komos būsena ar net mirtis“, – perspėja G. Baš­tunova. 

Norėjo gyventi kokybiškai

Tinklaraštininkė, dietologė I. Trusovė sako, kad būdama 23-ejų jau turėjo nemažai sveikatos problemų, antsvorį. Tuo metu ji vakarėliuose rūkydavo, vartodavo alkoholinius gėrimus. 

„Man nuolat trūko energijos, buvau apatiška ir depresuota. Vieną dieną lipdama laiptais uždusau trečiame aukšte. Tuomet supratau, kad arba turiu kaž­ką daryti, arba bus bė­dų. Nuo tada jau praėjo dvylika metų, ir sveika gyvensena tapo ne tik mano hobiu, gyvenimo būdu, bet ir darbu“, – pasakoja Indrė.

Ji žinojo, jog privalo rasti būdą valgyti ne tik sveikai, bet ir skaniai – taip gimė jos maisto tinklaraštis.

„Džiaugiuosi, kad man pavyko įrodyti pirmiausia sau, o tada ir dešimtims tūkstančių žmonių, jog sveikatai palanku gali būti ne mažiau skanu nei bet koks kitas maistas“, – teigia I. Trusovė. 

Ji kiekvieną rytą pradeda stikline vandens, nevalgo mažiausiai 3 valandas iki miego, kasdien į mitybą įtraukia daržovių ir baltyminių produktų, bent tris kartus per savaitę sportuoja.  

„Tai yra proto varomoji jėga“

I. Trusovė juokauja: jei tik kas galėtų padovanoti papildomą valandą paroje, ji tikriausiai išbandytų visas aktyvias veiklas. Tačiau turėdama du vaikus bei kelis skirtingus verslus, moteris dažniausiai renkasi tai, kam nereikia atskiro pasiruošimo ar rezervacijos: „Prie ežero mėgstu bėgioti ir atlikti tempimo pratimus. Namuose darau viso kūno mankštą su svareliais, gumomis“. 

Be to, ji dievina fitnesą, pilatesą ir jogą, o nuo rugsėjo pradės lankyti jogos mokytojų kursus. 

Vis dar tingintiems išeiti iš namų, nemėgstantiems sporto salės ir nuolatos randantiems pasiteisinimų, I. Trusovė sako: „Fizinis aktyvumas nėra pasirinkimas – tai yra psichikos, kūno ir apskritai žmogaus higienos priemonė. Tai turi būti išaiškinta nuo mažens. O rinktis galime  tai, kokią formą norime bandyti“. 

Moteris teigia savo gyvenimo be aktyvių veiklų bei sveikos ir subalansuotos mitybos neįsivaizduojanti – tai yra jos laimė, galvos „pravėdinimas“ ir meditacija. 

Ji atvirauja: „Jei žmogui nesiseka bet kurioje gyvenimo srityje, reikėtų pradėti tai keisti nuo mitybos ir fizinio aktyvumo. Tai yra proto varomoji jėga, kuri daro didžiulę įtaką asmenybės augimui bei ugdymui. Garantuoju, jog jei sugebėsite šioje srityje save kontroliuoti, nustebinsite patys save, kiek daug pasieksite ir karjeroje, ir asmeniniame gyvenime“.