Kaip išlaikyti psichinę ir emocinę gerovę?

Dabartinis pasaulis nestokoja išbandymų šiuolaikiniam žmogui – tenka kovoti su stereotipais, norima visur su­spėti, tapti geriausiais ir užsikabinti sau nematomus me­­dalius. Deja, dažnai tai atneša daugiau nusivylimo nei džiaugsmo, kadangi nuolatinis lėkimas ar aplinkinių po­rei­kių tenkinimas priverčia pamiršti save, asmeninius no­rus, svajones ir tikslus.   

Psichologės Genovaitės Petronienės teigimu, be vis dar matomų sunkių pandemijos padarinių, visuomenėje išryškėja perdegimo sindromas, baimė padaryti klaidą, santykių bei vienišumo problemos. Pasak jos, norint stip­rinti savo psichinę ir emocinę sveikatą, svarbiausia ge­bėti įsivardinti savo emocijas ir turėti žmogų, su kuriuo galėtumėte nuoširdžiai pasikalbėti. 

Jaučiamos pandemijos pasekmės

Visuotinė pandemija visame pa­saulyje sukėlė neigiamų pa­sekmių žmonių emoci­nei bei psichologinei sveikatai. Dau­ge­lis susidūrė su ne­planuotais sunkumais, o nežinomybė dėl ateities kėlė nerimą, suirzimą ir nuovargį. 

Per karantiną žmonės buvo priversti stipriai apriboti savo socialinį gyvenimą ir užsidaryti namuose. Kai kuriems tai išėjo ne į naudą – namiškiai susipyko, nepasidalijo atsakomy­bėmis, priekaištavo vienas ki­tam, kad nepatiria jokių įs­pū­džių, negali planuoti savo lai­ko, atostogų, pramogų ir su­si­tikimų su draugais ar kitais šeimos nariais. 

Tačiau dabar, praėjus daugiau nei dvejiems metams, dau­guma adaptavosi. Anot psichologės G. Petronienės, didžiulis visuotinis nerimas praėjo, todėl dabar yra likę patys rimčiausi atvejai su rimtomis dep­resijomis ar neurozėmis, kurie vis dar „laižosi žaizdas“. 

Neigiama įtaka bendravimui

Be viso to, pandemijos metu labai išryškėjo vienišumo jausmas. Daliai žmonių iki šiol sunku grįžti į normalų socialinį gyvenimą, pradėti naujas pažintis, bendrauti su kitais. Psichologė sako, jog, siekiant pokyčių, pirmiausia žmogus turėtų įsivardinti, kokie yra esminiai jo bendravimo trūkumai, kas jį stabdo nuo socialinio gyvenimo ar nuo antrosios pusės susiradimo. 

Ji pažymi, kad, vos pradėję naujas pažintis, žmonės daro kelias pagrindines klaidas: „Daž­nai „koją kiša“ per didelis įtaru­-

mas, ir gerai nepažįstamas žmogus iškart yra nurašomas už pačią menkiausią klaidą, ar priešingai – per didelis pasyvumas, kuomet manoma, jog kita pusė turi daugiau „investuoti“ į santykius, stengtis, rodyti dėmesį“.

Perdegimas yra panašus į depresiją

Nors stresą patiria kone kiek­vienas šiuolaikinis žmogus, nuolatinis ir lėtinis stresas galiausiai gali virsti perdegimu, kuomet žmogui jokių teigiamų emocijų nebekelia tai, kas anksčiau džiugino. 

Psichologė G. Petronienė teigia: perdegimo sindromas panašus į lengvą depresiją, nuo kurios žmogus tampa irzlesnis, prastesnės nuotaikos, patiria daugiau neigiamų emocijų, nepasitiki savimi, jaučia savigraužą ir fokusuojasi į neigiamus aspektus. 

Neretai tai veikia ne tik žmogaus psichiką, bet ir kūną – gali kamuoti sutrikęs kvėpavimas, įtempti kūno raumenys, pasireiškia tokie fiziniai sutrikimai kaip persivalgymas. 

Pasak psichologės, dažniausiai taip būna asmenims, kurie pernelyg stengiasi ar perfekcionistiškai žvelgia į tai, ką daro, nori būti geriausi visose srityse. Specialistė pastebi, jog dažnu atveju tai labiau liečia moteris nei vyrus: „Būtent moterys dažniausiai stengiasi tinkamai išbalansuoti tarp karjeros, savirealizacijos ir šeimos“.

Ką daryti dėl geresnės savijautos? 

Psichologė G. Petronienė pataria: norint stiprinti savo psichinę ir emocinę sveikatą, visų pirma labai svarbu gebėti teisingai įvardinti savo jausmus, su jais išbūti. Reikėtų apsibrėžti, dėl ko kyla tam tikros neigiamos emocijos, ir tik vėliau jas „neštis“ į bendravimą su kitais. Kitu atveju bus tiktai blogiau. 

„Kai žmonės rodo pyktį vieni kitiems, pavyzdžiui, dėl nesėkmių darbe išsiliedami ant savo antrosios pusės ar vaikų, kyla dar daugiau problemų, negu jų buvo prieš tai“, – aiškina G. Petronienė. 

Taip pat visokeriopai naudingas ir kiekvienam žmogui yra būtinas nuoširdus pokalbis su kitu asmeniu – antrąja puse, draugu ar psichologu, psichoterapeutu. 

„Jeigu niekas nežino, kas dedasi jūsų širdyje, anksčiau ar vėliau tikriausiai teks susidurti su depresija, tapti nerimastingam ar palinkti į priklausomybes. Todėl labai svarbu žmogui nuoširdžiai kalbėti ir būti išklausytam, kitu atveju – „liepto galas“ bus anksčiau ar vėliau pasiektas“, – perspėja psichologė. 

Kokybiškas poilsis – ne tik kūnui, bet ir sielai

Kiekvienam žmogui yra svarbus ir naudingas kokybiškas poilsis, kurio metu pailsi kūnas, išvalomos mintys.

„Šiais laikais visi visur bandome suspėti ir dažnas yra įpratęs gyventi jausdamas įtampą. Visiems būtinai reikia sustoti, o kad tai įvyktų, reikalingas kokybiškas poilsis“, – tvirtina psichologė. 

Vieni geriausiai atsipalaiduoja skaitydami knygas, kiti – užsiimdami sportu ar kita aktyvia veikla. Svarbiausia, jog tai padėtų atsiriboti nuo jūsų gyvenimo chaoso, įtampos ir streso. 

Anot G. Petronienės, žmogaus energija nėra begalinė, o poilsis padeda „persikrauti“, išlaikyti stabilumą, į stresines situacijas žvelgti ramiau, ra­cionaliau priimti sprendimus.

„Ne tik kūnui, bet ir mūsų psichikai reikalingas poilsis. Tik tokiu būdu galime atgauti jėgas bei išlikti sveiki, produktyvūs ir gebėti nuoširdžiai džiaugtis gyvenimu“, – sako psichologė. 

Kodėl delsiama kreiptis pagalbos?

Jeigu žmogų kamuojantys simptomai – nerimas, negebėjimas valdyti emocijų, nemiga, įkyrios mintys, emocinis valgymas ar fiziniai simptomai, tokie kaip galvos skausmas ir kiti, kurių negali paaiškinti šeimos gydytojas, trunka ilgiau nei dvi savaites, patariama nedelsti ir kreiptis į specialistą, kuris padės greičiau išspręsti problemas, užkirsti kelią rimtesniems sutrikimams bei susigrąžinti visaverčio gyvenimo džiaugsmą. 

Nors šiais laikais vis dažniau ir garsiau kalbama apie psichologinės pagalbos svarbą ir naudą, dalis žmonių delsia kreiptis pagalbos. 

Anot G. Petronienės, kiek­vieno žmogaus atvejis ir kreipimosi į specialistus atidėliojimo priežastys yra skirtingos: „Vieni bijo sužinoti, jog turi didesnių sutrikimų, kiti priešingai – yra nusiteikę optimistiškai ir mano, kad jiems pagalba nereikalinga. Treti gėdijasi eiti pas psichologą ar psichiat­rą, o ketvirti tam neranda laiko. Priežasčių yra daugybė, tačiau reikėtų įsisąmoninti, jog emocinė ir psichinė sveikata yra ne ką mažiau svarbi už fizinę. Nesikreipdami pagalbos mes kenkiame tik patys sau“. 

Nemokamos pagalbos galimybės

Išgyvenant emocinius sunkumus, užsiregistravus psichikos sveikatos centruose arba visuomenės sveikatos biure galima gauti nemokamų psichologo konsultacijų, tam nereikia gydytojo siuntimo. 

Taip pat rekomenduojama kreiptis į emocinės paramos tarnybas – pagalbos linijas, kurių visą sąrašą galima rasti „Pagalba sau“ interneto svetainėje www.pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/. 

Šioje interneto svetainėje ga­lima atlikti geros savijautos testą, kaip jūs jautė­tės per pastarąsias dvi savaites. Tai padės suprasti, ar dėl esamos psichinės bei emocinės būsenos vertėtų kreiptis pagalbos į specialistus. 

Patariama parsisiųsti ir naudotis šiomis interneto prog­ramėlėmis – „Pagalba sau“, „Ramu“, „Pauzė“ bei „Mindletic“. Jos skirtos savipagalbos įgūdžiams lavinti, sąmoningumui ugdyti, taip pat gali padėti panikos atakos metu.