Logo
Spausdinti šį puslapį

Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų

Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė“  Nuotr. iš asmeninio archyvo Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė“ Nuotr. iš asmeninio archyvo

Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai ge­ba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specia­listus. 

Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba bei šalyje prieinamos pagalbos gausa, žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. 

Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja: kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės bei sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susi­durti su tikruoju „aš“, nesigėdija pripažinti savo psi­chi­kos problemų, kurių turime kiekvienas, ir pa­si­ryž­ta imtis veiksmų dėl savo psichinės bei emocinės ge­ro­vės, tu­rin­čios milžinišką įtaką gyvenimo kokybei. 

Pastarieji įvykiai daro įtaką

Anot psichologės S. Mickuvie­nės, normali psichikos sveikata – tai gebėjimas būti savimi tarp kitų, pakankamai pastovi emocinė būsena, leidžianti džiaugtis gyvenimu, natūraliai išgyventi nesėkmes, liūdesį ir kitas emocijas. 

„Didžiausios problemos iškyla tuomet, kai žmogus nebepriima savo savasties, pradeda lygiuotis į kitus, nuvertina savo stiprybes, siekia tobulumo, kritikuoja ar baudžia save už sunkumus ir nesėkmes“, – aiškina ji.  

Didelę įtaką psichinei bei emocinei gerovei daro išoriniai veiksniai. Psichologė teigia, kad dėl pandemijos visuomenėje atsirado socialinis nerimas – kai žmonės kone visuomet būna ir dirba namuose, o išėjimas iš jų kelia stresą: „Namie viskas itin patogu, todėl galiausiai juose „užsisėdima“ ir pradedama bijoti bendrauti su kitais žmonėmis“. 

Be viso to, karas Ukrainoje taip pat daro neigiamą įtaką psi­chikos sveikatai.

„Žmonės patiria stresą, nerimą, bijo dėl savo ateities ir dėl finansinio stabilumo. Viskas brangsta ir nėra aišku, kas bus ateityje, ar jiems pavyks sėk­mingai išmokėti paskolas, išleisti vaikus į studijas ir pragy­venti. Šiuo metu su tokiais psi­chologiniais išbandymais susi­­­­du­ria daugelis“, – sako psicho­logė. 

Kreipimasis pagalbos – pagirtinas žingsnis 

S. Mickuvienės teigimu, visuomenėje vis dar gaji stigma, kai dėl fizinės sveikatos kreiptis į gydytojus yra įprasta, o kreiptis psichinės ir emocinės pagalbos žmonės atidėlioja, ma­nydami, kad viskas praeis savaime ir tokia pagalba jiems yra nereikalinga.  

Psichologė pabrėžia, jog kreipimasis pagalbos yra ne silp­nybės, o stiprybės požymis: „Sprendimas ieškoti pagalbos, nebijojimas susidurti su savo emocijomis ir tikruoju „aš“ yra stiprios asmenybės bruožas“. 

Anot jos, žmones kreiptis į specialistus dažnai paskatina artimieji, draugai. Neretai net ir pats kūnas pradeda rody­ti tam tikrus signalus, tokius kaip psichosomatiniai skausmai: „Labai dažnai susiduriama su tuo, jog žmogus jaučia skausmą, tačiau medikai negali rasti to skausmo priežasties, todėl pasiūlo apsilankyti pas psichologą“. 

Be to, psichologė pastebi, kad į ją dažniausiai kreipiasi 25–35 metų asmenys.  

„Tokio amžiaus žmonės turi socialinius tinklus, domisi aktualijomis, tendencijomis bei visapusišku asmenybės augi­mu ir tobulėjimu, todėl manau, jog visa tai turi didelį poveikį žmogaus sąmoningumui ir norui stiprinti savo psichikos sveikatą“, – sako specialistė, pri­durdama, kad psichologinės pagalbos ieško ir vyresni žmo­nės, tačiau jos praktikoje to­kių klientų – gerokai mažiau.

Kaip galime padėti sau? 

Kartais šiuolaikinis žmogus, daug skaitantis ir besidomintis psichologija, streso akimirką niekaip negeba nusiraminti ir negali prisiminti perskaitytų patarimų, kurie jam padėtų. 

Tam, kad gebėtume padėti sau, psichologė rekomenduoja naudoti nesudėtingą ir paprastą pratimą, vadinamą „Stabtelėjimu“. 

„Kai jaučiate, jog kūną užvaldo nerimas, neigiamos mintys ar emocijos, pradeda drebėti rankos, pasistenkite stabtelti bent porai akimirkų. At­kreipkite dėmesį, kas vyksta jumyse, kokius kūno pokyčius jaučiate, stebėkite savo emocijas ir mintis. Tuomet susiaurinkite dėmesio lauką ir pastebėkite tik savo kvėpavimą, visa kita palikdami už dėmesio ribų. Keletą akimirkų susikoncent­ruokite į natūralų kvėpavimą ir pamažu pereikite prie atpalaiduojančio kvėpavimo, kai įkvepiama per nosį, ir įkvėpę per burną tarkite žodį „Ramu“, stengdamiesi kiek įmanoma labiau atpalaiduoti kūną. Tuomet, pasitelkę vaizduotę, įkvėp­kite vis­ką, kas yra gero, pa­vyzdžiui, gerumą, meilę ar rū­pestį, ir iškvėpkite visą negaty­vą: nerimą, kaltę, gėdą, liūdesį, pyk­tį“, – pataria specialistė. 

Anot jos, ši praktika yra itin efektyvi ir padeda priimti gyvenimiškas situacijas, susitvarkyti su kylan­čiomis mintimis bei emocijomis. 

Be to, ji primena, kad fizinis aktyvumas, sveika ir subalansuota mityba, kofeino kiekio reguliavimas, alkoholio atsisakymas, tinkamas miego bei poilsio režimas taip pat padeda išlaikyti ir stiprinti gerą psichinę bei emocinę sveikatą. 

Prieinamos pagalbos galimybės – įvairios 

Jei matote, kad jūsų psichinė ir emocinė būsena negerėja, tačiau vis dar nedrįstate kreiptis pagalbos, rekomenduojama pirmąjį žingsnį žengti, paskambinant psichologinės pagalbos telefono linija ir anonimiškai pasikalbant su konsultantu, apie tai, kas kelia nerimą, stresą ar kitus ne itin malonius pojūčius. Toks pokalbis gali būti itin svarbus ir padrąsinantis jus žengti tolimesnius žingsnius emocinės gerovės link. 

Pagrindinė emocinės paramos linija – 1809. Visą pagalbos linijų sąrašą galima rasti „Pagalba sau“ interneto svetainėje www.pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/.

„Pagalba sau“ interneto svetainėje bei mobiliojoje programėlėje taip pat gausu informacijos apie psichologinius sutrikimus, savęs ir savo emocijų pažinimą, galima atlikti geros savijautos testą, pagalbos žemėlapyje rasti visas šalies psichikos sveikatos priežiūros įstaigas, susipažinti su rekomen­dacijomis gyventojams, specia­listams bei organizacijoms ar teisiniais apribojimais turintiems psichikos sveikatos sutrikimų. 

Taip pat svarbu žinoti, jog kiekvienas pilietis, užsiregist­ravęs psichikos sveikatos cent­ruose arba visuomenės sveikatos biure, gali gauti nemokamas psichologo konsultacijas ir tam nėra reikalingas gydytojo siuntimas. 

Jeigu būtina pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, galima kreiptis į psichiatrą psichikos sveikatos centre, kur bus įvertinta psichikos būk­lė bei skiriamas reikiamas gydymas.

Patiriantiems artimo žmogaus smurtą nemokamą ir konfidencialią pagalbą siūlo specia­lizuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) (www.specializuotospagalboscentras.lt/kontaktai/).  

Išgyvenantiems krizę ar esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei ir reikalinga skubi pagalba, reikėtų skambinti 112. Tuomet žmogus bus pristatytas į priėmimo-skubios pagalbos skyrių ir jam suteikta būtinoji pagalba.

Rekomendacijos savipagalbos įgūdžiams lavinti

Norintiems daugiau sužinoti apie savipagalbą, sąmoningumą bei psichikos sveikatą patariama parsisiųsti ir naudotis internetinėmis programėlėmis  „Ramu“ bei „Pauzė“. 

„Ramu“ yra pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi programėlė, skirta panikos atakas patiriantiems žmonėms. Joje galima sužinoti, kaip greičiau ir efektyviau sustabdyti panikos ataką, suprasti, kaip ji susiformuoja ir kaip tai susiję su kūnu bei psichika, mokytis naujų nusiraminimo bei atsipalaidavimo įgūdžių. 

Programėlėje „Pauzė“ galima rasti daug naudingos informacijos apie sąmoningumą ir jo poveikį gyvenimo kokybei, gebėjimą susikoncentruoti, atsipalaiduoti bei suprasti ir priimti savo emocijas. 

Piliečiai raginami pasinaudo­ti visomis psichikos sveikatos gerinimo galimybėmis, nedelsti kreiptis pagalbos. 

Svarbiausia yra įsisąmoninti, jog kartais net ir vienas pokalbis gali padėti pasijusti geriau, sužadinti pasitikėjimą, viltį, paskatinti spręsti problemas ar tiesiog priminti, kad jūs niekada nesate vienas. 

2016 © „Šilalės artojas“ – Šilalės rajono laikraštis. Visos teisės saugomos