Logo
Spausdinti šį puslapį

Beždžionių raupai gali plisti nepastebimai?

Rugpjūčio pradžioje Lietuvoje buvo užfiksuotas pirmasis beždžionių raupų atvejis. Vėliau buvo nustatyti dar keli. Visi susirgę asmenys priklauso 20-49 metų amžiaus grupėms. Ir nors specialistai sako, kad didelio pavojaus dėl šios ligos išplitimo mūsų šalyje nėra, visi tik, ką vertėtų žinoti apie šį virusą ir kokių prevencinių priemonių imtis, norint nuo jo apsisaugoti.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo gegužės pradžios už Afrikos ribų pasaulyje buvo nustatyta daugiau kaip 23 tūkst. užsikrėtimo beždžionių raupais atvejų, dauguma jų – Europoje. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pabrėžia, jog beždžionių raupai nėra lengvai plintanti liga, bet ja užsikrėsti gali visi. Didžiausią riziką turi tie, kurie turėjo glaudų santykį su sergančiuoju, nėra pasiskiepiję nuo raupų. Svarbu pabrėžti, jog beždžionių raupais sergantys asmenys gali užkrėsti kitus tol, kol yra ligos simptomai (apie 2-4 savaites nuo jų pradžios). Liga plinta per kūno skysčius (pūlius ar kraują), kvėpavimo takų lašelius, patalynę, rankšluosčius ar seksualinio kontakto metu (bučinius, lietimą, lytinius santykius).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistė Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė išskiria svarbiausius ligos požymius.

„Inkubacinis ligos periodas yra 5-21 diena. Beždžionių raupai paprastai prasideda karščiavimu, nuovargiu, raumenų skausmais, limfmazgių padidėjimu, o po 1-3 dienų nuo simptomų pradžios išsivysto bėrimas. Jis yra specifinis šios ligos simptomas“, – teigia specialistė.

Asmuo, jaučiantis minėtus simptomus, neturėtų jų ignoruoti, tačiau ir panikuoti nereikia. Pirmiausia reikėtų įvertinti, ar 5-21 dienų laikotarpiu nesilankyta Vakarų ar Centrinėje Afrikoje, ar nebuvo sąlyčio su asmeniu, kuriam yra įtariami arba jau patvirtinti beždžionių raupai. Bet kokiu atveju, anot sveikatos specialistų, patartina kreiptis į gydytoją bei izoliuotis ir vengti artimo sąlyčio su kitais žmonėmis, susilaikyti nuo lytinių santykių.

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslininkė Aurelija Žvirblienė pabrėžia skiepo nuo raupų svarbą. Ji teigia, jog skiepams sukurti buvo naudojamas gyvas virusas, kuris sukelia ilgalaikį imunitetą. Todėl tiems, kurie buvo paskiepyti vaikystėje, skiepytis pakartotinai būtinybės nėra. Šie asmenys tam tikrą apsaugą nuo beždžionių viruso turi, o net ir susirgę, persirgtų lengvesne ligos forma.

„Skiepijimas nuo raupų yra pasibaigęs maždaug prieš 40 metų, 1980-aisiais. Raupai yra pirmoji infekcinė liga, kuri išnyko būtent dėl masinio skiepijimo. Tai reiškia, kad žmonės, kurie yra jaunesni nei 40 ar 50 metų, yra neskiepyti, todėl virusu užsikrėstų lengviau ir sirgtų sunkesne jo forma“, – pabrėžia mokslininkė.

Šiuo metu Europos Sąjungoje yra registruota vakcina „Imvanex“, kuria skiepijami suaugusieji, siekiant apsaugoti juos nuo raupų. Kadangi kol kas jos prieinamumas yra ribotas, siekiant sudaryti sąlygas greitai suvaldyti protrūkius, ES pradėta naudoti JAV gaminama vakcina „Jynneos“. Lietuva gavo 1400 šios vakcinos dozių, kurias Europos Komisija proporcingai paskirstė visoms bendrijos šalims.

Beždžionių raupų virusas pirmą kartą buvo užfiksuotas 1958 m. Kopenhagoje, tiriant beždžiones. O 1970 m. Demokratinėje Kongo Respublikoje jis pradėjo plisti tarp žmonių. Ši liga yra paplitusi Centrinės ir Vakarų Afrikos miškuose, kur gyventojai dažnai kontaktuoja su užsikrėtusiais gyvūnais. 2003 m. raupai buvo užfiksuoti Jungtinėse Amerikos Valstijose, į šalį įvežus infekuotus gyvūnus ir po artimo kontakto su naminiais žinduoliais.

Greta GAILEVIČIŪTĖ

„Šilalės artojo“ praktikantė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos specialybės II kurso studentė

2016 © „Šilalės artojas“ – Šilalės rajono laikraštis. Visos teisės saugomos