Logo
Spausdinti šį puslapį

Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis

Menininkas A. Kriščiūnas sako supratęs, jog laikas yra svarbesnis už pasaulio pripažinimą, kurio siekė, kol galiausiai tai sukėlė panikos atakas  Nuotr. iš asmeninio archyvo Menininkas A. Kriščiūnas sako supratęs, jog laikas yra svarbesnis už pasaulio pripažinimą, kurio siekė, kol galiausiai tai sukėlė panikos atakas Nuotr. iš asmeninio archyvo

Pasaulio sveikatos organizacijos 2022 m. duomenimis, vienas iš aš­tuo­nių žmonių pa­saulyje susiduria su psi­cho­lo­gi­­nė­mis prob­lemomis. Tačiau vis daugiau žmo­­nių iš­­drįs­ta apie tai kalbėti garsiai – tokiu bū­du jie pa­deda kitiems, patiriantiems sun­ku­­mų, ir pri­­­mena, kad visos problemos yra iš­spren­džiamos, tik svarbiausia nelikti vie­nam ir kreip­tis pagalbos. Siekdamas įkvėp­ti nepasi­duoti, meni­ninkas Algis Kriš­čiū­nas, buvęs le­gen­dinės grupės „Fojė“ būg­nininkas, dalija­si savo prisiminimais apie lai­kotarpį, kai iš­­ti­­ko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pa­vyko su tuo susidoroti. 

Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją

Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo bei leidybos, aktyviai muzikuoja, fotografuoja ir tapo. Jo gyvenimo tempas ypač pašėlęs, o kasdienybė kupina skirtingų veik­lų, kurios jam teikia begalę džiaugsmo. Tačiau prieš daugiau nei dešimtmetį įtemptas gyvenimo būdas tapo panikos atakų priežastimi. Dvejus metus trukę ir keliskart per mėnesį pasikartojantys priepuoliai buvo ne juokais jį išgąsdinę. 

Menininkas sako, kad, prasidėjus pirmiesiems priepuoliams, jam pasidarydavo labai baisu ir dėl to būklė tik dar labiau pablogėdavo. Tuomet jis nė nenutuokė, jog tai yra psichologinė problema.

„Tai – tiesiog fizinis negalavimas“, – taip bu­vo atsakyta į klau­simą, kodėl vyrui dažnai pradėdavo tirpti veidas, lūpos, pirš­tai, rankos, užeidavo mig­reninis galvos skausmas, dusulys ir imdavo rodytis, kad stoja širdis. Tik pakeitęs šeimos gydytoją, menininkas pagaliau išgirdo objekty­vią diagnozę bei paaiškinimą, jog šiuos negalavimus sukė­lė pervargimas, perdegimas ir per­fek­cioniz­mas.

Bijo, kad nepasikartotų

Specialistai panikos ataką api­­būdina kaip staigų nerimo priepuolį, atsirandantį be aiš­kiai suvokiamos priežasties ar paskatos. Dažniausiai tai le­mia įvairiausių aplinkybių komp­leksas. Anot psichiat­rės So­na­tos Slavinskienės, svar­biausios yra psichologinės prie­žastys, pavyzdžiui, psicho­lo­ginės traumos, nuolatinis stresas bei įtampa. Kartais tai gali būti ir seksualinė prievarta, netektys, agresija.

„Tai priežastys, kurių mes aiškiai nesuvokiame, neprisi­me­name, negalime ar net­gi bijome prisiminti. Nere­tai jas ignoruojame, bandome nuneigti, „kažkaip susitvarkyti“. Daž­nai tai ir būna tas vadinamasis „paskutinis lašas“, kuomet mūsų psichologinė gynyba nebeatlaiko ir ištinka panikos ataka“, – teigia psichiatrė.

Ir priduria, jog bent vieną panikos ataką patyrusį žmogų nuolat lydi baimė, kad tai nepasikartotų.

Išeitis – pakeisti gyvenimo būdą

Iš savo šeimos gydytojo Algis gavo rimtą užduotį – peržiūrėti savo vertybes, dienotvarkę ir iš esmės pakeisti požiūrį į gyvenimą. Jam buvo liepta kasdien rasti laiko, kuris būtų nesusijęs su darbine veikla ar šeima, laiko, kurį galėtų skirti asmeniškai sau.

Fuerteven­tū­roje, Ispanijoje, su šeima gyvenantis lietuvis atrado bėgimą, padėjusį atsitraukti nuo kasdienių problemų: „Pradėjęs bėgioti, supratau, kad tą laiką, kol bėgu, galiu išnaudoti galvojimui apie tai, ką aš čia, pasaulyje, veikiu, ką dar noriu nuveikti, ar esu patenkintas tuo, kaip gyvenu, ir ką galėčiau pakeisti“.

Malonia rutina tapo ir sau pačiam mestas iššūkis kiekvieną dieną nufotografuoti tai, kas atrodo patrauklu, bei pasidalinti socialiniuose tinkluose. Tapytojo žmona Jurga šią už­duotį pakreipė kita linkme – kasdien paklausti skirtingo žmo­gaus, kas jį daro laimingą, ir jį nufotografuoti. Norėdamas „iš­gauti“ asmenišką laimės paslaptį, Algis šnekučiuodavosi su praeiviais, kartais net ir keliasdešimt minučių. Galop jis surinko keturis šimtus skirtingų atsakymų.

„Žmonės parodė šimtus bū­dų, kaip būti laimingam, kuriuos aš jau ir taip žinojau. Rei­kėjo, jog kažkas juos man primintų, kad jų nepražiopsočiau. Paprastas pavyzdys yra šuo ir jo šeimininkas. Šuo nori įtikti, tarnauti ir dovanoja savo gyvenimą šeimininkui, kuris turėtų priimti tai su dėkingumu. Glostydamas šunį, žmogus turėtų ne tik pasidžiaugti jo švelniu kailiu, bet pajausti ir suprasti, kiek daug gyvūnas jam duoda. Juk ne veltui sakoma, kad šuo – geriausias žmogaus draugas. Tokiais momentais jau­čiu, jog gyvenimas yra labai gražus“, – atvirauja charizmatiškasis menininkas.

Trijų aštuonetų taisyklė

Kiekvienas žmogus gali stip­rinti savo sveikatą, pasitelkdamas trijų aštuonetų taisyklę: aštuonios valandos miego, aštuonios valandos darbe ir aštuonios valandos, skirtos laisvalaikiui bei mėgstamai veik­lai. 

S. Slavinskienė, dalydamasi patirtimi, sako, jog kartais pacientai, prieš ištinkant panikos atakai, prisipažįsta kurį laiką jautę didžiulę įtampą, stresą. Vieni nesėkmingai bandė tai išspręsti patys, kiti – ignoravo savo problemas ir nuo jų bė­go, o apsilankyti pas specialistą neturėjo galimybių.

Psichiatrė atkreipia dėmesį: jau patyrus panikos ataką, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad jis įvertintų problemą ir paskirtų gydymą. Psichoterapija gali padėti išsiaiškinti bei suprasti gilumines panikos atakų priežastis, atrasti būdų jų išvengti. O tam tik­rais atvejais prireikia ir medikamentinio gydymo.

Būtina skirti laiko sau

Algis išbandė medikamenti­nį gydymą ir psichoterapiją, bet nepasiduoti jį labiausiai drąsino egzistencinės psichote­ra­­pijos knygos. Šmaikščiai lygin-­

damas psichoterapiją su masažu, vyras juokauja, kad abu šie dalykai yra būtini kiekvienam, nes jie padeda. 

Nors daug jėgų bei ryžto pareikalavęs laikotarpis jau praei­tyje, retkarčiais Algis vis dar pa­gauna save siekiant perfekcio­niz­mo. Tačiau jis džiaugiasi aiš­kiai suvokiantis esmę, kad lai­kas yra

daug brangesnis už pa­sau­lio pri­pažinimą, o gyvenimas – bran­gesnis už bet kokius tur­tus. O žvelgdamas į praeitį ir ma­ty­da­mas tai, ką turi ir ką yra pa­siekęs, menininkas užtik­rintai teigia, jog būtų protingiau skirti laiko sau dar iki ištinkant panikos atakoms.

Jaučiant emocinių sunkumų, patariama kreiptis į emoci­nės paramos tarnybas, pagalba tei­kiama telefonu 1809. Taip pat kiekvieną dieną, 18–24 val., „Jau­nimo linijos“ savano­riai teikia jaunimui emocinę paramą (https://www.jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/). Su­au­gu­sie­ji gali kreiptis el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. nuo pirmadienio iki penktadienio, 17–20 val. 

Visą Lietuvoje veikiančių psi­cholo­ginės pagalbos linijų sąrašą bei kontaktus galima rasti nacionalinės psichikos sveikatos platformoje „Pagalba sau“ (www.pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/). Taip pat nemokama psichologinė pagalba prieinama šalies poliklinikų psichikos sveikatos centruose, visuo­menės sveikatos biuruose. O esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai arba gyvybei, rekomenduojama skambin­ti bend­ruoju pagalbos numeriu 112.

Atnaujinta Penktadienis, 30 rugsėjo 2022 08:07
2016 © „Šilalės artojas“ – Šilalės rajono laikraštis. Visos teisės saugomos