Kada vaikams reikia vitaminų?
Vaikams, kaip ir suaugusiesiems, geriausias maistingųjų medžiagų bei vitaminų šaltinis yra maistas. Tiesa, tol, kol jie auga ir vystosi normaliai. Deja, šiuolaikiniai mitybos įpročiai ne visada leidžia organizmui pakankamai gauti vitaminų bei mikroelementų. Pastebima, jog net sveikai besimaitinantiems vaikams dažnai stinga kalcio, geležies ar B grupės vitaminų. Maistinių medžiagų jiems gali trūkti ir dėl alergijų konkretiems produktams ar išskirtinių valgymo įpročių.
Geriausia pasitarti su gydytoju
Dalis tėvų savo atžaloms maisto papildų duoda profilaktiškai. Visgi pirmiausia rekomenduojama stebėti vaiko savijautą ir bendrą organizmo būklę, o apie galimą maistingųjų medžiagų trūkumą pasitarti su šeimos gydytoju. Jeigu vaikas nuolat jaučiasi pavargęs, yra nusilpęs, atrodo išblyškęs, dažniau serga kvėpavimo takų ligomis, jam skilinėja nagučiai ar atsiranda burnos ertmės opelių, tai yra pirmieji požymiai, kad gali trūkti vitaminų ar mineralų.
„BENU vaistinės“ duomenimis, šių metų sausio-rugpjūčio mėnesiais maisto papildų, skirtų vaikams, buvo parduota net 35 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laiku. Multivitaminų kategorijos pardavimai augo 9 proc. Vaistininkės Audronės Levickienės teigimu, daugiausiai nuperkama tokių imunitetą stiprinančių papildų kaip kompleksiniai vitaminai su ežiuole, vitaminas C, probiotikai ar žuvų taukai.
„Jei tėveliai ateina į vaistines su atžalos kraujo tyrimų rezultatais, tiksliai žino, ko trūksta jo organizmui. Dažnai tai būna geležis bei vitaminas D, stiprinantis kaulus ir mažinantis vėžio bei cukrinio diabeto riziką. Nusprendus mitybą papildyti vitaminais, reikia pasitarti su gydytojais arba vaistininkais“, - teigia A. Levickienė.
Tėvai atidžiau turėtų stebėti vaikus, kurie nevalgo mėsos, pieno produktų, maitinasi tik augalinės kilmės maistu ar yra alergiški tam tikriems produktams.
Suaugusiųjų maisto papildai vaikams netinka
Papildai suaugusiesiems dažniausiai diferencijuojami pagal lytį bei tam tikras gyvenimo aplinkybes, vaikų - pagal amžių. Tad nuo jo priklauso ir vitaminų forma: kūdikiams paprastai skiriami geriamieji lašiukai, iki 3 metų – sirupai, vyresniems – kramtomosios tabletės. Kai vaikai išmoksta saugiai ryti, galima duoti ir piliules ar tabletes.
Pasak vaistininkės A. Levickienės, maisto papildai skiriasi veikliųjų medžiagų kiekiu, o skirtingo amžiaus vaikams rekomenduojamos vitaminų ir maistinių medžiagų dienos normos yra skirtingos. Todėl labai svarbu, kad vaikas gautų būtent jo amžiaus grupei pritaikytus vitaminus. Jeigu suaugęs žmogus išgers vaikiškų, greičiausiai nieko blogo nenutiks – jis gaus nepakankamą kiekį medžiagų. Tačiau vaikams jų amžiui numatytų dienos normų viršyti negalima – dalies medžiagų perteklius gali būti kenksmingas. Dažniausi maisto papildų perdozavimo simptomai yra viduriavimas, odos bėrimai ir hiperaktyvumas.
„Kai kurių mikroelementų perteklius gali būti pavojingas, o geležies perdozavimas - net sukelti grėsmę gyvybei. Per didelis kalio kiekis tiek pat kenksmingas, kiek ir trūkumas, ir gali sukelti širdies veiklos pokyčius. Šių medžiagų nereikėtų duoti profilaktiškai“, – įspėja specialistė.
Maisto papildai – ne saldainiai
Profilaktiškai vaikams geriausia duoti vitaminų kompleksus. Jų sudėtyje yra pagrindiniai maistingųjų medžiagų komponentai, o geležies būna mažiau. Jeigu vienu metu ketinama duoti kelių rūšių vitaminų, patariama atkreipti dėmesį, ar jų sudėtinės dalys nesidubliuoja.
Anot A. Levickienės, įtikinti vaikus gerti vitaminus nebėra sunku. Dauguma mažiesiems skirtų maisto papildų atrodo kaip guminukai ar sirupas, be to, yra įvairių skonių bei spalvų. Tačiau maisto papildai nėra saldainiai, todėl juos, kaip ir vaistus, reikia laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje ir visuomet stebėti, kokį kiekį jie suvartoja.
Dagnė ARMONAITĖ