Šių dienų pandemijos ABC: ką turėtume žinoti?

2019 m. pabaigoje užfiksuotas pirmasis tuomet dar ne­žinomo koronaviruso atvejis Kinijoje, Azijos žemyne, o 2020-ųjų kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija pa­skel­bė koronaviruso pandemiją. Per nepilnus trejus pan­de­mijos metus virusu užsikrėtė daugiau nei 625 mln. žmo­nių, 6,5 mln. iš jų mirė.

Apie dabartinę epidemiologinę situaciją Lietuvoje, ga­lio­­jan­čias rekomendacijas ir ketvirtąjį skiepijimo etapą pasa­koja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Už­kre­čia­mųjų ligų valdymo skyriaus epidemiologė Daiva Raz­muvienė.

Pamažu gerėjanti situacija

„Sergamumas yra skaičiuojamas už septynias arba keturiolika kalendorinių dienų. Tai tiksliausi skaičiai, kuriais remiantis yra išvedami rodikliai 100 tūkst. gyventojų. Pas­ku­ti­niai skaičiavimai parodė, kad 14 d. laikotarpiu užsikrėtimų skaičius nesiekia 400 atvejų 100 tūkst. gyventojų“, – užsikrėtimo statistiką aiškina epidemiologė.

Pirmais ir antrais pandemi­jos metais kritinis hospitalizuotų ligonių skaičius buvo 2500, šiuo metu šalyje tokių yra netoli šimto. Tai prioritetinis rod­muo, pagal kurį vertinama epidemiologinė situacija šalyje. 

„Didesnę nei 2000 hospitali­zuotų asmenų ribą tikrai pasiekdavome ir viršydavome, tuo­met gydymo įstaigose būdavo daug didesnė apgultis ir įtampa nei įprastai. Reikia nepamiršti, kad serga ir gydytojai, kurių gali pritrūkti padidėjus pacientų skaičiui, todėl sergamumo rodikliai yra atidžiai ir nuosekliai stebimi“, – sako medikė.

Epidemiologės teigimu, rodik­liai vis dar išlieka nepastovūs ir nuolat kinta, bet jau nuo vasaros pradžios, net ir atsiradus naujoms atmainoms, situacija pamažu gerėja, todėl žiūrėdami į skaičius galime nedrąsiai kalbėti apie tai, jog koronavirusas palengva virsta sezoniniu virusu kaip gripas.

„Atėjus šaltajam sezonui, kai padidėja rizika užsikrėsti gripu, mes nesibaiminame, nes esame pripratę ir imamės puikiai žinomų priemonių, siekdami jo išvengti. Tuo labiau, kad gripo ir koronaviruso simptomai yra labai panašūs ir atskirti gali tik profesionalas – medikas“, – sako D. Razmuvienė.

Neturėjome algoritmo, bet radome kitą išeitį

„Koronavirusas buvo naujas nežinomasis, naujas sukėlė­jas pasaulyje, kuris užklupo netikėtai ir visus išgąsdino. Ne­tu­rėjome jokios tikslios, patikimos informacijos ar rekomendacijų apie naują SARS-CoV-2 virusą, sukėlusį pandemiją. Kiek­viena pasaulio valstybė elgėsi taip, kaip galėjo geriausiai ir saugiausiai apsaugoti gyventojus, atsižvelgdama į tuometinę situaciją savo šalyje. Nė viena neturėjo algoritmų virusui valdyti, nes nebuvo jokios patirties, kas galėtų atsakyti į daugybę klausimų bei padėtų išspręsti susidariusią situaciją. Galime pasidžiaugti, jog pavyko atrasti būdų, padė­jusių stabilizuoti padėtį“, – pri­siminimais apie 2020 m. pra­džią dalijasi epidemiologė.

Atsiradus skiepams, situacija pasikeitė. Remiantis statistikos duomenimis, šiuo metu daugiau nei 70 proc. Lietuvos gyventojų yra pasiskiepiję, persirgusių – daugiau nei 1,3 mln.

„Nepriklausomai nuo atsi­ran­dančių viruso mutacijų, vakcinos, jeigu jos ir neturi šim­ta­procentinės apsaugos, imu­ninėje sistemoje palieka pėd­saką atminties ląstelėse, ku­rios sugeba stabdyti naujai pate­kusio viruso plitimą žmogaus organizme“, – teigia epidemiologė.

Nesinorėtų pamiršti išmoktų pamokų

2022 m. pavasario pabaigo­je Lietuvoje buvo atšaukta eks­t­remali situacija, nebeliko griežtų reikalavimų, kaip, pavyzdžiui, testavimo ir skiepijimo punktų, privalomos izoliacijos, testavimo ugdymo įstaigose bei kitų ribojimų.

Epidemiologė džiaugiasi, kad žmonėms pavyko naudotis ir sekti informaciją teisės aktuose bei suprasti operacijų vadovų sprendimus: „Pandemijos įkarštyje buvo begalė nurodymų, kur kreiptis ir kaip elgtis kiekviename žingsnyje, ir besikeičianti epidemiologinė situacija koreguodavo reikalavimus. Žmonės tarsi buvo vedžiojami už rankos, o dabar, kai viskas išmokta, jiems nebereikia laukti vyriausy­bės spren­dimų. Kiek­vienas žmogus turėtų įsivertinti savo rizi­kos veiksnius, prade­dant amžiumi, svei­katos būkle ir baigiant tuo, kokia veikla planuotų už­siimti, ar dalyvavimas renginyje jam bus saugus. Svarbiausia įsisąmoninti, jog jaučiant simptomus reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ir neužsiimti savigyda“. 

D. Razmuvienės nuomone, likusios rekomendacijos dėl nespecifinių priemonių naudoji­mo yra labai „gyvos“. Visuo­me­nė visame pasaulyje įprato prie kaukių dėvėjimo, atstumų laikymosi, rankų dezinfekavimo ir patalpų vėdinimo. Epidemiologė sako, jog atšaukus reikalavimus ne kartą ir prekybos centruose, ir viešajame transporte, ir kitose vietose pastebėjo žmones, dėvin­čius kaukes, respiratorius ar dezinfekuojančius rankas. Ne­jučia tai tapo kasdieniu įpročiu.

„Prisiminkime pandeminį lai­­kotarpį. Juk gripo sezonų, epi­demijų metu įvairūs ribojimai taip pat būdavo įvedami, tačiau pamatyti žmo­gų su

kauke atrodydavo nepriim­ti­na, dabar – atvirkščiai. Pan­­demija, be visų blogybių, išmokė mus taisyklingai plauti rankas, laikytis atstumų, dažniau vėdinti patalpas ir dėvėti kaukes. Tai priemonės, kurios gali bū­ti naudojamos siaučiant ir ki­tiems ligų sukėlėjams“, – sako medikė.

Antikūnai – kovotojai su virusu

Šiuo metu Lietuvoje cirkuliuoja vasarį paplitusi omik­ron atmaina su subvariantais BA1, BA4 ir BA5, kuriems ir yra sukurta adaptuota vakcina.

„Vakcinos, kuriomis buvo­me paskiepyti anksčiau, bu­vo pritaikytos kitiems sukėlėjams, t. y. kitoms atmainoms, kaip, pavyzdžiui, alfa, beta ir delta. Adap­tuo­ta vakcina yra pritaikyta omikron atmainai, tačiau jokiu būdu negalima manyti, kad ankstesnės vakcinos yra „nulinės“. Nuo kiekvieno skiepo imuninės sistemos atmintyje lieka „antspaudas“, kuris, „susitikęs“ su laukiniu virusu, pradeda gaminti antikūnus – kovotojus“, – aiš­kina ji.

Pasak D. Razmuvienės, pasitaiko atvejų, kai, atlikę kraujo tyrimą, žmonės skundžiasi mažu antikūnų kiekiu, bet tai nėra teisinga. 

„Žmogaus organizmas turi du imunitetus – kraujyje (humoralinis) ir ląstelėse (ląstelinis). Išsitirti ląstelinį imunitetą eiliniam žmogui neįmanoma, nes tokie tyrimai yra sudėtingi ir atliekami mokslinėse laboratorijose. Kad vakcinos yra efektyvios, galima suprasti, pažiūrėjus į sergamumo rodiklius, kuriuos „amortizavo“ nemažas pasiskiepijusių žmonių skaičius“, – teigia medikė.

Adaptuota vakcina – omikron atmainai

Per visą šį laikotarpį susirgimų ir užsikrėtimų skaičius buvo labai banguojantis, bet epidemiologė sako, jog šiandien rodikliai yra neaukšti, ir mano, kad tam įtakos turi didelis pasiskiepijusių ir persirgusiųjų skaičius. Stebint epidemiologinę situaciją, rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje buvo matomas nežymus pakilimas, tačiau medikė patikina, jog sirgimai tikrai neviršijo 500 atvejų.

Adaptuota vakcina rekomenduojama visiems nuo 18 metų ir vyresniems gyventojams, kuriems atėjo laikas pasiskiepyti pirma arba antra sustiprinančiąja vakcinos doze. Norėdami pasiskiepyti ar pasikonsultuoti dėl vakcinacijos, kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Pasirinkti patogiausią vietą vakcinacijai galima registruojantis internetu www.korona­stop.lt. Prisijungus per elekt­ro­ninius valdžios vartus bei pasirinkus savo miestą, regist­racijos sistema pateiks sąrašą įstaigų, kuriose galima skiepytis.

Gyventojai, kurie neturi galimybės užsiregistruoti internetu, turėtų kreiptis tiesiogiai į tą gydymo įstaigą, kurioje pageidauja skiepytis. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad ne visos gydymo įstaigos vykdo vakcinaciją nuo COVID-19 ligos. Pa­sikonsultuoti, kur skiepytis, gy­ventojai gali savo gydymo įstaigoje.

Išsamią informaciją galite rasti sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/pasiskiepyti-nuo-covid-19-ligos-galima-ir-kitoje-gydymo-istaigoje-nei-esate-registruotas.