Ar keliaudami elgiamės (ne)atsakingai?

R. Liausėdienė džiaugiasi, kad Lietuvos gy­ventojai prieš vykdami į svečias šalis, kas­met vis labiau domisi profilaktinėmis prie­monėmis ir konsultuojasi su specialistais   Nuotr. iš asmeninio archyvo R. Liausėdienė džiaugiasi, kad Lietuvos gy­ventojai prieš vykdami į svečias šalis, kas­met vis labiau domisi profilaktinėmis prie­monėmis ir konsultuojasi su specialistais Nuotr. iš asmeninio archyvo

Kelionės yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Pa­prastai kelionė suprantama kaip neeilinė, nekasdienė iš­vyka, dažniausiai į užsienio šalį. Asmens dokumentų galiojimo datos patikrinimas ir apgalvotas daiktų krovimasis yra būtina pasiruošimo dalis. Bet ar visada pasirūpiname savo sveikata? Ar koronaviruso pandemija mus išmokė elgtis atsakingiau?

Apie užkrečiamųjų ligų rizikas, būtinas prevencijos prie­mones bei lietuvių keliavimo įpročius pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.

Griežtų reikalavimų nebėra, tačiau pandemija tęsiasi

Pasaulio sveikatos organiza­cija (PSO) 2020 m. kovo 11 d. paskelbė pandemiją. Pirmas COVID-19 užsikrėtimas Lie­tu­voje buvo užregistruotas 2020-ųjų vasario 28 d., 2020-ųjų ko­vo 15 d. Lietuvoje paskelbtas karantinas, 2020 m. gruodžio 27 d. Lietuvą pasiekė pirmosios vakcinos nuo COVID-19 ligos. Per COVID-19 pandemiją išmokome „gyventi su virusu“. Nepaisant to, koronavirusas nie­kur nedingo. PSO nėra paskelbusi pandemijos pabaigos, todėl, R. Liausėdienės teigimu, ri­zika užsikrėsti koronavirusu vis dar išlieka dėl šiuo metu vy­raujančių viruso atmainų.

Specialistė pokalbį pradeda nuo priminimo: „Šių metų gegužės 1 d. ekstremalioji situa­cija dėl koronaviruso pandemijos infekcijos pli­timo grėsmės buvo atšaukta. Tai reiškia, kad iš bet kurios pasaulio šalies į Lietuvą atvykstantiems keliautojams netaikomi jokie su koronavirusu susiję reikalavimai“.

Pasak R. Liausėdienės, prieš išvykstant į kelionę, privaloma pasidomėti COVID-19 situacija bei reikalavimais, ku­rie yra būtent toje šalyje, į kurią susiruošėte vykti. 

„Šią informaciją galima rasti Už­­sie­­nio reikalų ministerijos (URM) interneto svetainėje (https://keliauk.urm.lt/). Ke­­liau­­­jantiesiems į Eu­ropos Są­­jun­­gos šalis sukurta speciali platforma „Re-Open EU“, kur 24 kalbomis pateikiama ir nuolat atnaujinama informacija apie keliones, sveikatos apsaugos priemones pandemijos metu ES ir Šengeno šalyse. Plat­forma padeda pasinaudoti laisvo judėjimo teise ir išlikti saugiems bei sveikiems“, – teigia NVSC specialistė.

Svarbu pasirengimas

Šiuolaikinės technologijos su­teikia galimybę nuvykti į bet kurią pasaulio šalį. Kartu tai yra rizika užsikrėsti egzotinėmis ligomis. NVSC duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje buvo užregist­ruoti 58 įvežtiniai maliarijos at­vejai, 31 strongiloidozės, 31 Den­gės karštligės, trys odos išmalijozės ir vienas vidurių šiltinės at­vejis. R. Liausėdienė ragina pasidomėti, kokių užkrečiamųjų ligų rizika yra galutiniame ke­lionės taške, bei susipažinti su šių ligų pasireiškimo požymiais ir prevencinėmis priemonėmis, o geriausia – apsilankyti pas savo šeimos gydytoją ar gydytoją infektologą. Tai daryti, anot specialistės, reikėtų likus 4–6 savaitėms iki išvykimo.

„Nuo kai kurių užkrečiamųjų ligų keliautojus gali apsaugoti vakcinos ar atitinkamų vaistų vartojimas. Dėl šios priežasties svarbu laiku pasikonsultuoti su specialistu, kuris įvertins bendrą organizmo būk­lę ir pagal išvykos tipą, truk­mę, tikslą, atsižvelgiant į užkrečiamųjų ligų riziką, pateiks konkrečių rekomendacijų bei suteiks kitos vertingos informacijos apie užkrečiamųjų ligų prevenci­ją“, – sako R. Liau­sė­die­nė. 

Kasmet atnaujinamą PSO re­ko­menduojamų ir privalomų skiepų bei profilaktinių priemonių sąrašą galima rasti NVSC interneto svetainėje (https://nvsc.lrv.lt/skiepai-ke­liautojams).

Vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju

„Dažniausiai keliautojams rekomenduojami skiepai yra nuo hepatito, vidurių šiltinės, choleros, gelto­nojo drugio ir meningokokinės infekcijos. Vykstantie­siems į Pietų Ame­rikos bei Af­rikos valsty­bes, kuriose rizikuojama užsikrėsti geltonuo­ju drugiu, paprastai patariama nuo šios ligos pasiskiepyti. Ke­liaujantie­siems į vietą, kurioje nebus sąlygų palaikyti higie­nos normų, vertėtų pasiskiepyti nuo hepatito A bei vidurių šiltinės. Žinant, kad užsienyje teks kontaktuoti su gyvūnais, rekomenduojama pasiskiepyti ir nuo pasiutligės“, – pasakoja R. Liausėdienė ir priduria, jog specialistų patarimai dėl vakcinų yra grįsti atsižvelgiant į šalį, kur keliaujama, kelionės truk­mę, tikslą, gyvenimo toje vietoje sąlygas bei keliaujančiojo sveikatos būklę ir ankstesnį profilaktinį skiepijimą.

Laikas, per kurį susiformuoja imunitetas, priklauso nuo to, nuo kokios užkrečiamosios ligos skiepijama, kiek dozių reikalinga ir ar žmogus nuo šios ligos buvo skiepytas anksčiau.

R. Liausėdienė sako, kad „nė­ra bendro skiepijimosi plano, todėl kiekvienam asmeniškai rekomenduojama gydytojo kon­sultacija, kurios metu išsiaiškinama, kokios vakcinos asmeniui reikalingos.

Specialistė akcentuoja, jog tarp­tautinis skiepijimo bei pro­filaktikos priemonių pažymėjimas, įrodantis gautas vakcinas, įsigalioja tik praėjus 10 dienų po skiepijimosi. Skiepų pasą, išduodamą sveikatos priežiūros įstaigose, privaloma turėti tiems, kurie keliauja į kokios nors infekcijos endeminę teritoriją. Tad tiems, kurie ruošiasi keliauti, būtina į tai atsižvelgti, kitaip į šalį jie gali būti neįleidžiami.

Ką vertėtų prisiminti kelionėje?

NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja R. Liau­­sėdienė sako, kad pagrindinės savisaugos priemonės lankantis užsienio šalyje yra tokios kaip ir koronaviruso pandemijos laikotarpiu.

„Keliaudami išlikite budrūs, kuo dažniau plaukite rankas, turėkite drėgnų servetėlių, rankų dezinfekavimo priemonių, venkite sąlyčio su sergančiais asmenimis bei sergančiais gyvūnais, laikykitės atstumo tarp žmonių, jeigu reikalaujama – dėvėkite medicinines kaukes ar­ba respiratorius. Valgykite tik gerai termiškai apdorotą maistą, kur užtikrinama higiena. Ven­kite sužeidimų, susižeidę nuvalykite ir nuplaukite žaizdą dezinfekuojančiu tirpalu, užklijuokite orui laidžiu tvarsčiu, o įkandus gyvūnui nedelsdami pasiskiepykite nuo pasiutligės. Pasitikrinkite, ar turite galiojantį skiepą nuo stabligės, nes bet koks sužeidimas kelionės metu gali būti šios ligos priežastis. Jei esate pasiskiepiję nuo stabligės daugiau nei prieš dešimt metų, būtina kartoti skiepą“, – aiškina specialistė.

R. Liausėdienė džiaugiasi, kad, NVSC duomenimis, atsi­žvel­giant į registruojamas įvež­ti­nes egzotines infekcijas Lie­­tu­voje, į konsultuojamų asmenų skaičių dėl skiepų prieš kelionę, galima daryti prielaidą, jog Lie­tuvos gyventojai kiekvienais metais, prieš vykdami į svečias šalis, vis labiau domisi profilaktinėmis priemonėmis.

Daugiau šioje kategorijoje: « Negalime numoti ranka į šią ligą