Nuo širdies ir kraujagyslių ligų vyrų miršta daugiau

Pirmą kartą Lietuvoje sudarytas darbingo amžiaus gyventojų širdies ir kraujagyslių ligų sergamumo bei mirtingumo žemėlapis atskleidė, jog Šilalės rajone sergančių ir mirštančių nuo šių ligų skaičius nėra didesnis nei Lietuvos vidurkis. Tačiau jis ženkliai viršija Europos vidurkį, ligonių amžius jaunėja, o profilaktikos programomis žmonės vis dar naudojasi vangiai.

Serga rečiau, o miršta triskart dažniau

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojo kardiologo, prof. habil. dr. Aleksandro Lau­ce­vi­čiaus, pagal Higienos instituto duo­menis sudarytas žemėlapis patvirtina skaudžią tiesą – 56 proc. žmonių mūsų šalyje miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Šilalės rajone 2015 m. (skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų) 159 moterų bei 474 vyrų gyvybes nusinešė būtent šios ligos.

„Situacija liūdna, nes dėl to miršta kas antras žmogus. Kita vertus, nėra tiesioginio ryšio tarp sergamumo ir mirtingumo. Tarkime, Visagine, kur fiksuojamas didžiausias sergamumas, mirtingumas nė­ra didesnis už vidurkį. Ki­taip tariant, kuo aktyviau žmo­nės tikrinasi, dalyvauja prevencijos programoje, tuo daugiau duomenų surenkama. Taip ga­lime anksčiau diagnozuoti problemas ir kont­roliuoti li­gą, o paskyrus tinkamą gydymą, išvengti skaudžių pasek­mių“, – sako prof. A.Laucevičius.

Iš beveik 280 tūkst. sergančiųjų daugiau nei 156 tūkst. yra moterų. Tačiau nuo širdies ir kraujagyslių ligų darbingo amžiaus vyrai miršta tris kartus dažniau.

„Moterys labiau linkusios išsitirti, dalyvauja prevencijos programose, yra įtrau­kia­mos į statistiką bei sugeba kontroliuoti savo ligą. Tuo tarpu didžiąją dalį vyrų mirtis ištinka staiga, jie nebūna jautę nei simptomų, nei išgirdę diagnozės. To išvengti galima, stebint savo sveikatos būklę, atsisakant ža­lingų įpročių (rūkymo), kei­čiant mi­tybą, didinant fizinį ak­tyvumą“, – teigia profesorius.

Kompleksinės profilaktikos priemonės

Jos širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai yra būtinos, tačiau specialistai pabrėžia, kad didžioji dalis rizikos veiksnių yra kontroliuojami.

„Nagrinėjant pagrindinių rizikos veiksnių paplitimą Lie­tu­voje 2009-2015 m., vyrauja arterinė hipertenzija, pilvinis nutukimas, cukri­nis diabetas, metabolinis sindromas bei rūkymas. Dalyvaudami šir­dies ir kraujagyslių ligų pre­vencijos prog­ramoje, vyrai nuo 40 m. ir moterys nuo 50 m. gali kartą per metus nemokamai atlikti visus reikalingus tyrimus ir, esant reikalui, gauti gydymą. Žinoma, mitybos, fizinio krūvio reguliavimas bei žalingų įpročių atsisakymas priklauso nuo pa­ties žmogaus“, – aiškina prof.  A.Laucevičius.

Valstybės kompensuojama šir­dies ir kraujagyslių ligų pre­vencijos programa leidžia kar­tą per metus išsitirti širdies bei kraujagyslių sistemos būk­lę. Jei šeimos gydytojas nustato, kad šių ligų tikimybė yra didelė, siunčia pacientą į specializuotus cent­rus ištirti išsamiau. Svarbu žinoti, jog kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma bei kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei. Jei nustatoma, jog pacientas jai priklauso, sudaromas individualus profilaktikos planas, skiriamos priemonės, esant reikalui - priešhipertenziniai vaistai.

„Kalbant apie pagrindinius rizikos faktorius, reikėtų išskirti ir ypatingą rūkymo žalą. Nustatyta, jog, kasdien surūkant pakelį cigarečių, miokardo infarkto grėsmė padvigubėja, o dar didesnis ci­garečių kiekis šią riziką net patrigubina. Rūkantiesiems širdies infarktas dažniau baigiasi mirtimi, didesnė kartotinio infarkto tikimybė. Rūkančias moteris ši liga ištinka dažniau už nerūkančias, nes susilp­nėja moteriš­kųjų hormonų estrogenų ap­­sauga. Ypač pavojingas derinys moterims – rūkymas ir kontraceptikų vartojimas. Širdies ir kraujagyslių ligų paplitimui daug įtakos turi ir nutukimas. Lietuvoje ypač pavojingu didelio ir labai didelio laipsnio nutukimu serga apie 62,6 tūkst. žmonių. Labai dažnas derinys: nutukimas, kraujo riebalų, gliukozės apykaitos sutrikimai ir arterinė hipertenzija. Tai - 21 amžiaus rykštė. Todėl kviečiame gyventojus profilaktiškai pasitik­rinti, išsiaiškinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis bei keisti gyvenseną“, – ragina prof. A.Laucevičius.

Agnė PIKELIENĖ