„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384
Redakcija

Redakcija

Laisvės kelyje

Visi dainavom, kaip kas mokėjom.

Visi tylėjom, kaip kam reikėjo.

O kelias bėga, o kelias dulka.

Ką susitiksim - laimę ar kulką?

(Jonas Strielkūnas)

1991 metais dabar jau šviesaus atminimo poetas Marcelijus Martinaitis savo užrašuose parašė: „Šiandien lietuviai, atgaudami savo ateitį, dar nežino, ką su ja daryti“.

Pranašiški žodžiai. Be ginklo sustabdę sovietinius tankus, „kaspervizininkų“ užgrobtos televizijos propagandą, Maskvos spaudimą - sutvėrę savo Valstybę iš naujo, vėliau ėmėme trypčioti ir klaidžioti savo pačių sukurtuose labirintuose.

Turbūt tada dar nesupratome (o dabar, po 26 metų, ar jau suprantame?), jog, sukūrus laisvą Valstybę, dar reikia sukurti ir laisvus žmones: pilietiškus, atsakingus, šviesius, tikinčius. Nes laisvės Valstybėje yra tiek, kiek jos yra kiekviename iš mūsų kartu sudėjus.

Laisvės kelias tęsiasi. Ne tik šventiniuose renginiuose, kai degame Atminimo laužus, bet ir kiekvieną dieną. Ką tame kelyje sutiksime - laimę ar pražūtį, priklauso nuo visų mūsų.

Rima PETRAITIENĖ

Įsimintiniausios 2016-ųjų akimirkos: valdžios vizijos, atradimai ir rekordai

Visus metus „Šilalės artojuje“ rašėme Jums ir apie Jus, pasakojome, kokiais rūpesčiais bei džiaugsmais gyvenate. Daug dėmesio skyrėme ir valdžios priima­miems sprendimams – juk nuo jų iš dalies priklauso ir mūsų visų gyvenimo kokybė. O šiandien siūlome dar kartą peržvelgti labiausiai įstrigusias akimirkas, bent iš dalies prisiminti, kokie buvo šie metai.

Metų protestas

Sausį sukilę Rėzgalių gyventojai paaiškino rajono valdžiai, kuo gresia jų kraštiečio Pauliaus Jankausko siekis privatizuoti kaimo tvenkinį bei įrengti prie jo poilsiavietę. Kaimas liks be vandens! Savivaldybės taryba išsigando antrosios Balsių istorijos ir tvenkinį paliko visuomenės reikmėms.

Metų prisikėlimas

Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras metų pra­džioje keliems šimtams gyventojų išsiuntinėjo raštus apie susikaupusią skolą. Įspėji­mą, kad ji bus išieškota teismine tvarka gavo ir toks Stanislovas, miręs 1999 metais. Rinkliava įvesta 2012 m., todėl reikia manyti, jog atliekų tvarkytojai išsiaiškino, kad šiukšlinti įmanoma, net gulint kapo duobėje...

Metų pabrangimas

Laidojimo paslaugas teikianti savivaldybės bendrovė „Ged­mi­na“ sausį dešimtadaliu pakėlė kainas bei apmokestino viską, kas anksčiau būdavo ne­mo­kamai - net staltie­ses ant giedotojų stalo. Artimuosius laidojantiems gyven­tojams įmonės noras prasigyventi per metus papildomai kainuoja 11 tūkst. eurų.

Metų duoklė

Tvirtindama rajo­no biudžetą, savival­dybės taryba atidavė duoklę Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui - 48 tūkst. Eur padidino įstatinį kapitalą, kad bankas prasiskolinusiai įmonei galėtų suteikti paskolą. Deja, duoklė neišgelbėjo - jau rugpjūtį savivaldybė gavo prašymą kone dvigubai pabranginti 1 tonos atliekų sutvarkymo kainą. Politikai pašūkavo, bet sutiko. Tauragės RATC  - valdžios kūdikis, o kūdikio užgaidos - tėvams įsakymas.

Metų programa

Šilalės savivaldybė viena pirmųjų šalyje patvirtino Vals­ty­­bės atkūrimo šimtmečio, kurį minėsime 2018 m., progra­mą. Valdžios skaičiavimais, jos įgyvendinimui reikės maždaug 2 mln. Eur. Gyvenant Šilalėje, brangu mylėti tėvynę!

Metų įkurtuvės

Vasario 4 d. Šilalės viešojoje bibliotekoje techninei kūrybai duris atvėrė interaktyvi jaunimo erdvė.  Moksleiviams pasiūlyta naudotis 3D spausdintuvu, interaktyviu stalu, žaidimų konsole, piešti smėliu, dalyvauti judesio bei žaidimų terapijoje.

Metų idėja

Nuo vasario po­kalbius su psichologais ir paskaitų apie alkoholizmą klausymą savivaldybės politikai prily­gino gatvių valymui bei snie­go kasimui - visuomenei naudingai veiklai, suteikiančiai galimybę gauti socialinę pašalpą. Socialinės paramos skyriaus vedėja Danguolė Račkauskienė paaiškino, jog nauda bus jau vien tai, kad paskaitų metu valstybės šelpiamieji negers ir nerūkys. 

 

Metų vagystė

Kovą Šilalę sukrėtė vaikų lopšelyje-darželyje „Žiogelis“ atskleistas nusikaltimas: už vaikų maitinimą atsakinga dietologė iš virtuvės nugvelbė keletą bananų, porą pomidorų, puskepalį duonos bei gabalą mėsos. Darželinukų tėvai pareikalavo įstaigoje įrengti stebėjimo kameras, o Ši­la­lės rajono apylinkės teismas vagilę nubaudė 130 Eur bauda.

Metų gelbėtojas

Susitikęs su Žadeikių gyventojais, rajono meras Jonas Gudauskas pareiškė, jog dėl visų kaimo žmonių bėdų kalti žurnalistai, nerašantys apie gerus valdžios darbus. Netrukus į Šilalės kultūros cent­rą sukvietęs žemdirbius, meras pristatė gelbėtoją - į Seimą kandidatuoti susiruošusį konservatorių Stasį Šedbarą. Kaimo žmones jis pakvietė atvykti į Vilnių pasakyti, „kas negerai“...

Metų emigrantės

Pieno kainai vasarą nukritus iki 8 ct/kg, prasidėjo masinė karvių emigracija - furgonais jos išvažiavo į Lenkiją. Darbo netekę ūkininkai patraukė į Šiaurę - rado užsi­ėmimą Švedijoje, Danijoje arba Norvegijoje.

Metų vizija

Balandį socialinio tinklo pas­kyroje rajono meras Jo­nas Gudauskas pasidalijo jį aplankiusia vizi­ja - statyti tiltą per miesto tvenkinį. Šilališkiai akimirksniu tiltui suteikė Mirusiųjų pavadinimą - juk ves jis tiesiai į kapines.

 

Metų dovana

Gegužės pradžioje Kaltinėnų biblioteka į viešumą palydėjo Stanislavos Višinskienės „Poemą apie Kaltinėnus“. Joje sudėta dešimtmečio senumo miestelio istorija, glaudžiai susipynusi su dramatiško likimo kun. Petru Linkevičiumi, pastačiusiu Kaltinėnų bažnyčią, įkūrusiu senelių namus, žvyrduobėje pasodinusiu parką bei pažadinusiu kaltinėniškius iš gilaus sovietmečio miego. S. Višinskienė savo knygą paskyrė miestelio bend­ruomenei.

Metų eksperimentas

Gegužės 26 d. Šilalės ligoninės konsultacinėje poliklinikoje gydytojas neurologas Gintautas Macevičius išrašė pirmąjį rajone elektroninį receptą. Bandymas užtruko valandą ir pareikalavo  informacinių technologijų specialistų pagalbos - per tiek laiko, pasak G. Macevičiaus, jis būtų galėjęs apžiūrėti bei paskirti gydymą trims ar net keturiems ligoniams. Dešimt metų kurta Nacionalinė elekt­roninė sveikatos sistema valstybei kainavo 30 mln. Eur, bet veikti vis dar nepradėjo.

Metų privatizacija

Birželį savivaldybės politikai nusprendė parduoti vieną iš keturių savivaldybės bend­rovių - Šilalės knygyną. Įmonės direktorė įtikino valdybą, kad išgyventi, išsikapstyti iš skolų ir tapti šiuolaikišku knygynu nėra jokių galimybių, nes per 5 metus bend­rovė patyrė 9 tūkst. Eur nuostolių. Knygyno pardavimo auk­cioną rengs Valstybės turto bankas.

Metų verslas

Valstybinės žemės fondo rengtą 14 hektarų Aukštagirės kalno nuomos aukcioną laimėjo Mažoji bendrija „Edija“, atstovaujama Paršežerio poilsiavietę valdančios Dia­nos Petrauskienės - to paties Edmundo Petrausko, kuris pa­kalnė­je statėsi slidinėjimo namelį, žmonos. Pusšimčiui metų Aukštagirę slidinėjimo trasoms įrengti išsinuomojusi įmonė per tą laiką sumokės maždaug 23 tūkst. Eur. Tuo tarpu savivaldybė, nutiesusi į kalną elektros liniją bei iškirtusi ten augusį mišką, investavo mažiausiai 40 tūkst. Eur ir dar pasiliko teisę išpirkti statinius už atkuriamąją turto vertę.

Metų atradimas

Vasarą ant Medvėgalio surengtos Klaipėdos universiteto studentų Baltijos regiono mokomosios-pažintinės praktikos dalyviai atrado senųjų žmonių gyvenimo pėdsakų bei nustatė tikrąją kūlgrindos vietą. Iki šiol akmenimis grįsto slapto išėjimo iš pilies vieta buvo žinoma tik apytiksliai.

Metų investicija

Savivaldybės taryba nupirko ir Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui perdavė radiolokacinę greičio matavimo įrangą. Maždaug 8 tūkst. Eur investicija turėtų greitai atsipirkti, nes valstybė pusę sumokėtų baudų pažadėjo grąžinti į savivaldybės biudžetą.

Metų rekordas

Rugsėjo 22 d. Šilalėje pasiektas Gineso vertas rekordas - miesto gatvėmis su žaislinėmis mašinėlėmis vienu metu pražygiavo 472 Šilalės, Kvėdarnos, Pajūralio, Pajūrio, Obelyno, Kaltinėnų darželinukai. Taip paminėta diena be automobilio. Užfiksuoti rekordo atvyko garsiausias šalies lenktynininkas Benediktas Vanagas.

Metų žygis

Pasaulio žemai­čių dienoms skir­tame pėsčiųjų žy­gyje „Že­maiti­jos piliakalniais ir kūlgrindomis“ dalyvavo 400 žy­geivių. Žemai­čių vėliavą į aukš­čiausią Žemaitijos kalną Medvėgalį užnešė ir ten ją iškėlė garsiausias Lietuvos alpinistas Vladas Vitkauskas.

Metų ūkis

Rugsėjį nušurmuliavusioje Derliaus šventėje pasveikinti geriausi rajono ūkininkai. Tradicinio Lietuvos ūkininkų sąjungos konkurso „Metų ūkis 2016“ laureatu pripažintas Romualdos ir Vaidoto Kiniulių pieno ūkis Šilalės kaimiškojoje seniūnijoje.

Metų idėja

Tautvilų kaimo bendruomenė sugalvojo, kaip palenkti valdžią į savo pusę - panoro išsinuomoti mero Jono Gudausko mamą, nes Stungaičių kaimo Malūno gatvei, kurioje ji gyvena, asfaltuoti savivaldybė nesunkiai rado beveik 100 tūkst. Eur.

Metų leidimas

Rugsėjo pabaigoje Aplinkos apsaugos agentūros val­dininkai pagaliau išgirdo ūkininkų skundus apie vilkų masiškai pjau­namas avis, veršius ir net karves „Judrės“, Piliakalnio, „Jūros“, Gval­dų, Kvėdarnos, Vin­gininkų bei Šilalės medžiotojų bū­re­lių valdose ir išrašė leidimą „paimti iš gamtos du prob­leminius vilkus“. Deja, plėšrūnų sumedžioti nepavyko, o ūkininkai dėl aplinkosaugininkų neveiklumo šiemet prarado per 50 gyvulių, dėl to patyrė 11,2 tūkst. Eur žalą.

Metų medalis

Rugsėjo pabaigoje irkluotoja Do­nata Vištartaitė-Karalienė atvežė į gimtinę parodyti Rio de Žaneiro olimpiadoje iškovotą bronzos medalį, o susitikusi su savivaldybės tarybos nariais dovanų gavo marškinėlius su užrašu „Aš myliu Šilalę“. Labiausiai „tikra“ olimpiete džiaugėsi jaunieji šilališkiai, kai Donata apsilankė savo buvusioje mokyk­loje – Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijoje.

Metų praradimas

Rugsėjį rajono politikai nusprendė parduoti butą Kvėdarnos ambulatorijoje. Prieš 8 metus įrengtą 80 kv. m būstą turto vertintojas įvertino 10 tūkst. Eur. Įsigyti jį teisę turėjo tik nuomininkė - Kvėdarnos ambulatorijos vyriausioji gydytoja Irena Beržanskienė. Beveik tuo pat metu, kai buvo įrenginėjamas butas ambulatorijoje, savivaldybė kitam gydytojui būstą Kvėdarnoje pirko už 25,7 tūkst. Eur.

Metų lengvata

Savivaldybės taryba atleido „Jūros“ medžiotojų būrelį nuo 6,72 Eur vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą - tiek medžiotojai turėjo sumokėti už  25 kv. m patalpas Stigrėnų kaime. Lengvata suteikta dėl to, kad medžiotojai per metus neišnaudojo 180 kWh elekt­ros ener­gijos.

Metų šaltinis

Savivaldybė šiemet atrado neišsenkantį biudžeto pajamų papildymo šaltinį. Vietoj suplanuotų 1000 Eur iš baudų bei konfiskacijų į biudžetą surinkta net 18 tūkst. Eur.

Metų antausis

Spalio 23-iąją vykusiame ant­rajame  Seimo rin­kimų ture rinkėjai skėlė ant­ausį rajonui vadovaujantiems konservatoriams. „Tvarkietis“ Re­migijus Žemaitaitis 4867 bal­sų persvara įveikė savivaldybės palaikymą turėjusį konservatorių Stasį Šedbarą. Iš 43 rinkimų apylinkių S. Šedbaras laimėjo tik Pempiškiuose, kur už jį atiduota 5 balsais daugiau.

Metų ginčas

Metų ginčas ki­lo tarp Pag­ra­­man­čio bend­ruome­nės ir Šilalės vers­lininko Jono Leilio­no dėl 7 tonas sve­riančio ak­mens, išlindusio iš valstybinio miško že­mės Obelyno girininkijoje. Vieni nužiūrėjo šį akmenį  Pagramančiui, kaip ma­žajai Lietuvos kultūros sostinei įamžinti, kitas panoro jame iškalti tekstą Šilalės vaistinės 150-osioms įkūrimo metinėms paminėti. Administ­racinė komisija prie rajono savivaldybės tarybos už akmens paėmimą be leidimo nubaudė J. Lei­­lioną įspėjimu, bet ak­mens iš jo neatėmė. 

Metų malda

Šilalės šilumos tinklų direktorius Algirdas Šniepis nuo spalio vidurio meldžia šalčių, nes tik jie gali sumažinti įmonės skolų kuprą. Rudenį savivaldybė leido Šilumos tink­lams skolintis dar 150 tūkst. Eur, kad ši galėtų sugrąžinti kasdien augančias skolas už jau sudegintą biokurą. Iš viso Šilalės šilumos tinklai bankams skolingi per 334 tūkst. Eur, o gyventojai už šilumą įsiskolinę apie 270 tūkst. Eur.

Metų kompensacija

Išleisdama į pensiją direktoriaus pavaduotoją, UAB „Šilalės vandenys“ jam išmokėjo šešių mėnesių darbo užmokesčio kompensaciją - iš viso bene 8 tūkst. Eur. Tik dėl to, jog liepą direktoriaus pavaduotojui buvo paskirtas priedas prie atlyginimo, kompensacija padidėjo maždaug 2 tūkst. Eur. 

Metų atradimas

Plungiškis Bronius Mažonas Šilalės rajone atrado legendinius Pilėnus. Savivaldybės, Varnių regioninio parko bei Klaipėdos universiteto specialistams jis pareiškė, kad drąsieji pilies gynėjai esą palaidoti ant Bilionių piliakalnio.

Metų paskyrimas

Gruodžio 15 d. Šilalės savivaldybės taryba patvirtino naują Žadeikių pagrindinės mokyklos direktorę. Ja tapo Inga Litvinienė, Žadeikiuose lietuvių kalbos mokytoja pradėjusi dirbti šį rugsėjį. Prieš ją pusmetį mokyklai vadovavęs Nerijus Jocys Žadeikius iškeitė į Skaudvilę, o dar anksčiau mokyklai šiek tiek pavadovavusi Renata Rimkuvienė pasirinko Pajūralio pag­rindinės mokyklos direktorės kėdę.

Daiva BARTKIENĖ

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

„Sodra“ ragina skubiai susimokėti privalomojo sveikatos draudimo skolas

Niekur nedirbantys bei vals­tybės lėšo­mis nedraudžiami asme­nys (taip pat gyve­­nantys ir dirbantys už­sie­nyje) turėtų pasi­tikrinti, ar nėra įsiskolinę už privalomąjį svei­ka­tos drau­dimą (PSD). Tai padaryti galima www.sodra.lt/pasitik­rink.

Laiku nesumokėjus mokesčių, bus pradedamos skolos išieškojimo procedūros. Jos vykdomos per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (PLAIS) ir gali užtrukti – sistema laikinai apriboja galimybę naudotis pinigais visose sąskaitose, kol iš jų yra nuskaičiuo­jama reikiama suma.

Ar tai aktualu emigrantams? Taip!

Susimokėti skolą arba dek­laruoti išvykimą iš Lietuvos raginami ir asmenys, kurie gyvena bei dirba užsienyje. Skola gali būti perskaičiuota, jei iki gruodžio pabaigos šie asmenys pateiks gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai (forma GPM308), pažymėdami, jog deklaracija yra galutinai iš Lietuvos išvykstančio gyventojo.

Nuo 2017 metų „Sodra“, skai­čiuodama PSD įmokas, vadovausis tik Gyventojų registro duomenimis, t. y. VMI pateiktos ar patikslintos dek­laracijos nebebus pagrindas nutraukti įmokų skaičiavimą ar panaikinti įsiskolinimą.

Visi asmenys, iš Lietuvos išvykdami ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui, privalo tai deklaruoti. Pateikti gyvenamosios vietos deklaraciją galima seniūnijoje, savivaldybėje, Lietuvos diplomatinėje atstovybėje užsienyje ar internetu per Elektroninės valdžios vartus. Deklaracija įsigalioja nuo jos pateikimo dienos, ir, ja vadovaujantis, nutraukiamas privalomų mokesčių skaičiavimas. Išvengti susidariusios skolos išieškojimo galima ir pateikiant „Sodrai“ šalies, kurioje dirbama, institucijos, koordinuojančios socialinį draudimą, išduotą pažymą apie draustumą.

Kas turi savarankiškai mokėti PSD įmokas?

Savarankiškai susimokė­ti PSD įmokas kas mėnesį privalo visi asmenys, nevykdantys jokios ekonominės veik­los ir nedraudžiami valstybės lėšomis. Šios įmokos užtik­rina nemokamas sveikatos prie­žiūros paslaugas, o jų nesu­simokėjus, už gydymą atsiskaityti tenka patiems – neapsidraudusiems nemokamai teikiama tik būtinoji pagalba. Be to, kaupiasi įmokų įsiskolinimas, o draustumas tokiam asmeniui bus atstatytas, tik sumokėjus einamojo mėnesio įmoką bei padengus visą įsiskolinimą.

PSD mėnesio įmokos sava­rankiškai besidraudžiantiems asmenims dydis nuo šių metų liepos yra 34,2 euro (nuo 2016 m. sausio 1 d. iki liepos 1 d. buvo 31,5 Eur). Įmoka turi būti sumokėta iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Labai svarbu nurodyti teisingą įmokos kodą, nes įvedus ne tą, įmokos nebus įskaitytos. Jeigu įmokos už einamąjį mėnesį mokamos laiku, turi būti nurodytas kodas 364. Jei nesumokėtos laiku ir mokamos kitą mėnesį ar vėliau, būtina nurodyti kodą 365.

Daugiau informacijos apie privalomąjį sveikatos draudimą rasite „Sodros“ interneto svetainėje www.sodra.lt, skiltyje „Įmokos“, bei paskambinę telefonu 1883.

„Sodros“ inform.

 

 

 

Cigarečių prikimštos lovos Norvegijos nepasiekė

Gruodžio 15 d. Bijotų kaime pareigūnai pastebėjo jiems žinomą automobilį „Ford Galaxy“. Kadangi maždaug prieš tris mėnesius jo savininkas jau buvo įkliuvęs po­licijai su neteisėtai gabenamomis cigaretėmis, nu­spręsta patikrinti, ar ir šį kartą nevykdomi nusikalstami veiksmai.

Mašinai sustojus Kryžkal­nio autobusų stotyje (Rasei­nių r.), ji buvo patikrinta. Pa­reigūnams įtarimų sukėlė au­tomobilio gale buvusios so­fos-lovos. Jas apžiūrėjus ati­džiau, aptikta neteisėtai ga­benamų rūkalų. Vaikinas į sofą sutalpino 5700 cigarečių pakelių „Winston Blue Compact“. Policininkų patirtis pakuždėjo, kad dar daugiau rūkalų gali būti ir šalia stovinčiame krovininia­me automobilyje „Iveco Dai­ly“, kuris gabeno siuntas į Norvegiją. Patikrinus jį bei viduje taip pat buvusias dvi sofas-lovas, jų ert­mėse rasta dar 4060 cigarečių pakelių „Wins­ton Blue“.

Iš viso Tauragės AVPK pareigūnai aptiko 9760 pakelių rūkalų, kurių bendra suma siekia net 25 tūkst. 180 eurų. Tai yra didžiausias kontrabandos kiekis, šiais metais aptiktas vienoje vietoje.

Paaiškėjo, jog automobilį „Ford Galaxy“ vairavo ne prieš tai policijai su cigaretėmis įkliuvęs vaikinas, bet jo 27 metų brolis. Kaip įtariama, rūkalų „prifarširuotas“ sofas-lovas jis ketino perduoti krovininio automobilio vairuotojui ir tokiu būdu jas galimai išgabenti į Norvegiją.

Minėtų asmenų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyri­mas dėl pasikėsinimo per Lie­­tuvos Respublikos sieną ga­benti privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, neturint leidimo (LR BK 22 str. 1 d., 199 str. 1 d.) bei už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestintomis prekėmis (LR BK 199(2) str. 1 d.). Įtariamiesiems gresia baudos arba laisvės atėmimas iki 8 metų. Jiems paskirtos kardomosios prie­monės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebend­rauti tarpusavyje.

Rūta JANAVIČIŪTĖ

Tauragės AVPK Komunikacijos grupės specialistė

 

 

 

Patvinęs vanduo nunešė pusę kelio

Stichinė nelaimė Tūbinių kaime – trečiadienio nak­tį patvinęs tvenkinio vanduo ėmė bėgti per kelią, pa­da­­rydamas nemenką išgraužą. Kaimo gyventojai nuo­gąs­tauja, kad greitai ši atkarpa taps visai neįveikia­ma - trečiadienio rytą pieno supirkėjas važiuoti pat­vi­nu­siu keliu nesiryžo.  

Tūbiniškiai šaukiasi pagalbos

Į „Šilalės artojo“ redakciją paskambinę Tūbinių gyventojai skubino kuo greičiau atvykti ir įvertinti pavojingą situaciją. Pasak skambinusiųjų, miškininko Stasio Eitučio valdomo tvenkinio vanduo semia kelią, o šis nieko nedaro.

„Išnešė kelią, važiuoti baugu, bet kito nėra. Jau anksčiau sakėme valdžiai, jog tvenkinį valdantys asmenys daro, ką panorėję: tai užtvenkia, tai vandenį nuleidžia... Bet niekas nesiklauso. atseit jų tvenkinys, geodeziniai matavimai atlikti, jie visur teisūs. Žmonės ten žemes turi, kurias semia vanduo. Ką jiems daryti? Kas tą kelią dabar tvarkys?“ – sunerimę apie nelaimę pasakojo kaimo gyventojai.

Toks smarkus potvynis – pirmąkart

Tūbinių pašonėje, už fermos esantis tvenkinys trečiadienį, apie pietus, jau atrodė kiek nusekęs, o kelias nebebuvo apsemtas. Tačiau dešinėje jo pusėje žiojėjo nuošliauža, kuri net atvėrė telekomunikacijų laidus. Akivaizdu, jog tai naktinio potvynio pasekmė.

„Gyvenu čia 10 metų, mano vyras užaugo toje vietovėje. Ir nė vienas nesame matę, kad šis tvenkinys kada nors būtų šitaip ištvinęs. Pieno surinkėjas rytą paskambino ir pranešė, jog neatvažiuos, nes nėra kelio. Nesuprantame, kas vyksta – vanduo tvenkinyje tai sukeliamas, tai nuleidžiamas. Visai neseniai jis buvo nuleistas, nors kas tai padarė, nežinau. O po šios nakties štai kas dedasi. Kas dabar prisiims atsakomybę ir kelią tvarkys? Tuo labiau, kad jis ir taip yra baisus – visas duobėtas, o dabar dar ir išgraužtas vandens“, – rodė į nuplautą atkarpą tūbiniškė.

Netoli gyvenantis Darius Eit­vydas spėliojo, jog galbūt galėjo išvirsti tvenkinyje sumontuota įranga, per kurią nuleidžiamas arba užtvenkiamas vanduo. Rytą į fermą ėjusi ūkininko žmona taip pat išsigando, kad nepavyks pereiti apsemtos vietos.

„Tas kelias menkai prižiūrimas. Dažnai žiemą, jei užpusto, pats pravalau traktoriumi. Yra buvę, kai mokyklinis autobusas, iki mūsų privažiavęs, laukė, kol vaikai atbris per pusnis. Niekam ši atkarpa nerūpi, nei kai greideriuoti, nei kai sniegą valyti reikia. O automobilių važiuokles čia gyvenantieji remontuoja itin dažnai“, – vardijo problemas vyriškis.

Prisidės prie kelio tvarkymo

Tvenkinį nuomojantis S. Eitutis „Šilalės artojui“ aiškino nieko tokio, kas būtų galėję prišaukti nelaimę, prie tvenkinio nedaręs. Tačiau jis neatsisakąs prisidėti prie kelio remonto.

„Prūdas kaip prūdas. Vanduo jame nebuvo specialiai nei pakeltas, nei nuleistas. Šiek tiek anksčiau buvo leidžiamas, bet kai užšalo, vandenį vėl sukėlėme. Tik vieną kartą. O neseniai potvynis „parnešė“ daug vandens. Vandenį reikia pakelti prieš žiemą, kad žuvys neiššaltų, tačiau kai ledas užsitraukė, nebespėjome. Mokes­čiai yra mokami, viskas daroma sąžiningai. todėl tikimės, jog seniūnija prisi­dės prie kelio taisymo – juk ne aš tyčia vandens ant ke­lio pripyliau“, – aiškino S. Eitutis.

Jis taip pat svarstė, kad rei­kės patik­rinti užtvenkimui skirtas vietas, jų šachtas, mat gali būti, jog bebrai ką nors pralaužė.

„Kadaise čia visur buvo medžiai ir krūmai, bebrai bu­vo visus pylimus išnešioję ir neliko vandens. O dabar visi tvenkiniai pilni. Šitų telkinių anksčiau niekas neprižiūrėjo, daugiau palijus, vanduo nuolat „išlipdavo“ per kraštus“, – buvusią padėtį apibūdino S. Ei­tutis.

Kelią remontuos nedelsiant

Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas Stasys Lidžius tvirtino trečiadienio rytą gavęs iš gyventojų žinią apie apgadintą kelią, todėl su kitais rajono valdininkais nuvažiavęs apžiūrėti susidariusios situacijos.

„Aukščiau tvenkinio, nuo Pa­dievyčio pusės, yra užtvara. Matyt, nuo ten ateinantis vanduo ją pralaužė. Kiek žinau, tvenkinio savininkai buvo tą vietą tvarkę anksčiau. Jau kalbėjau su UAB „Šilalės statyba“ vadovu. Paskaičiavome, jog kelio remontui reikės apie 30 kub. metrų smėlio bei maždaug po 10 kub. m skaldos ir žvyro. Finansiškai dar neįvertinome, kiek tai kainuos“, – teigė seniūnas.

S. Lidžius trečiadienį sakė dar sykį važiuosiantis į Tūbines, mat duobę reikią aptverti „Stop“ juosta, kad neįvyktų avarija. Seniūno teigimu, kelią tikimasi sutvarkyti per kelias artimiausias dienas.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Plungės ekstrasensas Pilėnus atrado Bilioniuose

Pagaliau atrasti legendiniai Pilėnai, kuriuos Lietuvos istorikai spėja galėjus būti tai ten, tai ten. Tarp ga­limų kandidatų minimi ir du piliakalniai Šilalės rajone: vie­nas - Kaltinėnuose, kitas - Bilioniuose. Ekstrasen­sas iš Plungės Bronius Mažonas istorinio paveldo sargams bei tyrinėtojams nurodė labai konkrečią Pilėnų vietą, kur neva palaidoti ir drąsieji pilies gynėjai. Jų kapavie­tė - ant paties Bilionių piliakalnio.

Sensacija po sensacijos

Savo atradimą ekstrasensas pristatė ne tik „Šilalės artojui“, bet ir savivaldybės kultūros paveldo apsaugos specialistei Jurgitai Viršilienei, Varnių regioninio parko kultūrologui Linui Šedvilui bei Klaipėdos universiteto docentui, visoje Lietuvoje gerai žinomam archeologui Gintautui Zabielai. Beje, užėjęs į „Šilalės artojo“ redakciją, B. Mažonas neprisistatė kaip ekst­rasensas. Jis sakė esąs miškininkas, kuris atseit gali rasti senovėje buvusias pilis, kapavietes bei panašius dalykus. Jau nemažai radęs.

Pažintis su atrastaisiais Pilėnais prasidėjo Bilionių piliakalnio papėdėje. Vietiniai žmonės jį dar vadina Švedkalniu, o tai, B. Mažono tvirtinimu, esą klaida.

- Iš tiesų tai Pilėnų piliakalnis, - sakė jis. - Yra laikoma, jog piliakalnis turėjo tris įtvirtinimus. Tai irgi klaida. Įtvirtinimų buvo penkiolika, jie prasidėjo nuo šlaito apačios ir vienas po kito sekė iki kalno viršūnės.

Penkiolika įtvirtinimų - tai jau būtų sensacija. Tačiau archeologas  G. Zabiela į tai nereagavo niekaip. Jis klausėsi, neskubėdamas nei pritarti, nei ginčytis. Vėliau jis paaiškins, kad Bilionių piliakalnis menkai tyrinėtas, o pilių brėžinių senovėje niekas nedarė, kryžiuočių kronikose nėra ir jų piešinių. Todėl įmanomos visos versijos. O kol nėra tikrų duomenų, archeologas negali nieko patvirtinti arba paneigti.

Užtat B. Mažonas buvo tvirtes­nės nuomonės. Dar belaukiant docento, jis išdėstė gana skeptišką požiūrį į archeologiją ir archeo­logus - jie neva rašo tą patį iš knygos į knygą, o naujų dalykų nebeatranda. Gi specialių galių turintys žmo­nės matą ir be kasinėjimų. Ir dėl tų penkiolikos įtvirtinimų ekst­ra­sensas nė kiek neabejojantis.

Pagaliau mes ant piliakalnio. Nuo čia matyti Laumėkalnis - plokščias kalnas Laumenų kaime. Vietiniai pasakoja, jog po šiuo kalnu laumės gyvenusios. Dėl to jis pramintas Laumėkalniu, kaimas - Laumenais, o jo apylinkės net Laumių karalyste vadintos. Gamtininkų teigimu, tai esąs natūralus gamtos darinys, plokščiakalnis. Tačiau B. Mažonas tikina, kad tai irgi klaida:

- Iš tiesų tai yra piliakalnis, senovės žemaičių rankomis supiltas pilies kalnas.

O dabar - pati didžiausia sen­sacija.

- Čia, kur stovime, ir buvo Pilėnų pilis. Jos gynėjai sudegė, jie čia ir palaidoti. Pagal senovės žemaičių papročius - rytų kryptimi, - ekst­ra­sensas parodė ranka į rytus. - Iš to ir nustačiau, jog tai - žemaičių kapai. Tai neaukšti, metro dvidešimties-metro pen­kiasdešimties centimetrų ūgio žmonės. Kryžiuočių kapavietė - apačioje, jie palai­doti visai kitu būdu, - aiškino B. Mažonas.

Kita sensacija - Bilioniuose yra buvęs ne vienas, bet trys piliakalniai.

- Anie du šalia - irgi piliakalniai, jie klaidingai laikomi natūraliais kalnais. Papėdėje aptikau ir šaltinį. Aš randu ir požemines upes, galiu parodyti, kur po žeme yra vanduo, kur galima kasti šulinį, - gyrėsi jis.

Dviejų kalvų papėdėje tik­rai teka šaltinis. Tačiau vietiniai žmonės, ko gero, jį žinojo dar iki ekstrasenso. O krūmais ir medžiais apaugusi kalva tikrai yra piliakalnis? Neatrodė, jog paveldo žinovai būtų tuo patikėję.

- Natūralus kalnas, ir tiek, - sakė L. Šedvilas.

Užtat kita kalva plokščia vir­šūne sudomino G. Zabielą:

- Čia iš tiesų galima apsiginti, o ta aikštelė galėjo tikti įtvirtinimui. Išoriškai tai natūralus gamtos kūrinys. plika akimi nematyti kokių nors kultūrinio palikimo ženklų, bet jų gali būti giliau po žeme. Kol neatlikta tyrimų, nieko daugiau negaliu pasakyti. Tarkime, versija...

- Ne, tai ne versija, tai tikras dalykas, - tikino B. Mažonas.

Bilionių piliakalnio bei tų dviejų kalvų papėdėje jis nurodė nemažą plotą, kur atseit buvusios senovės žemaičių kapinės. Tai žema vieta šalia iškastos kūdros, ko gero, anksčiau čia galėjo būti pel­kė.

- Laidojo pelkėje? - nu­sistebėjo L. Šedvilas.

- Vieta tikrai žema, - suabejojo ir G. Zabiela.

B. Mažonas parodė ir kryžiuočių kapavietę. Ji truputį aukščiau, pačioje piliakalnio papėdėje.

- Iš viso čia užkasta 360 žmonių palaikų, jie palaidoti pietų kryptimi, - sakė ekstrasen­sas. - Todėl ir darau išvadą, jog tai kryžiuočių kapavietė. Nustačiau, kad jie užkasti eilėmis metro-pusantro gylyje. Fak­tas!

- Parodytum bent vieną kau­lelį, tada sakyčiau, kad fak­tas, - abejojo L. Šedvilas.

- Aš negaliu kasinėti, - atšovė B. Mažonas.

O kam kasinėti, jei galima nustatyti ir taip. O kokiu būdu ekstrasensas sužino, kur buvo pilis, kur stovėjo troba, kur giliai po žeme užkasti palaikai?

- Nustatinėju taip, - B. Mažonas ištiesė į priekį abi rankas. - Jeigu po žeme kas nors yra, delnais jaučiu energiją. Kartais juos net degina. Kas? Na, kai žmogus daro ką nors - ar stato namą, ar tveria tvorą - jis po savęs palieka energiją. Aš ją ir pajuntu. Žinau šeimą, kur vyro silpna širdis, o žmona – su dirbtiniu klubo sąnariu. Nustačiau, kad jų troba stovi senoje kapavietėje. Šie žmonės neturės sveikatos, nes kapai išsiurbia jų energiją.

Taip sužinojome, jog su ener­gija vyksta keisti dalykai. Kartais žmogus po savęs palieka tokią energiją, kad ji degina delnus, o kartais ta energija siurbia kitų energiją tarsi vampyras.

- Užsienio mokslininkai tai jau įrodė, - garantavo ekstrasensas.

Specialistai daug atsargesni

Vaikštant po kalvas, B. Mažonas ne kartą atkakliai tikino, jog tai, ką jis sako, yra nustatytas faktas! Ar tikrai? Ką pasakytų žmonės, kurie savo teiginius yra įpratę pagrįsti faktais, o ne jausmais? Tad visiems trims specialistams uždaviau tuos pačius klausimus: ar tai, ką išgirdome, iš tiesų yra faktai, ar tik galima versija, o gal - viso labo tuščia fantazija? Kas iš B. Mažono teiginių labiau panašu į tiesą, o kas kelia didžiausių abejonių? Ar buvo jie anksčiau susidūrę su ekstrasensais ir turėjo iš to naudos?

Paveldosaugininkė J. Viršilienė:

- Aš nesu ekspertė, kuri galėtų nustatinėti, kur tiesa, kur ne. Todėl ir pakviečiau specialistus. Bet manau, jog reikia džiaugtis žmonėmis, kurie domisi krašto istorija bei jos paslaptimis. Štai kaltinėniškis Benjaminas Jurgelevičius šiemet pranešė miestelio apylinkėse radęs kelis piliakalnius. Jis nebuvo kategoriškas, tiktai kėlė tokią versiją. Su docentu G. Zabiela apžiūrėjome tas vietas, tačiau kaltinėniškio spėjimas nepasitvirtino.

Visgi reikia pagirti žmogų, kad jis domisi, ieško. Būtų klaida manyti, jog viskas seniai yra ištirta. Lietuvoje rasta apie 900 piliakalnių, vienas - ir mūsų rajone. Tai Kiaukų piliakalnis netoli Obelyno. Taigi tyrinėkime, nebijokime dėstyti savų versijų.

Kultūrologas L. Šedvilas:

- Faktai?.. Ar yra bent vienas realus įrodymas? Laumėkalnis - žmonių rankomis supiltas piliakalnis, ant Bilionių palaidoti metro dvidešimties centimetrų žmonės? Na, tada žmonės buvo daug mažesni, bet kodėl visi tokio vaikiško ūgio? Ir tie tikslūs skai­čiai - 360 kryžiuočių... Viena rodyta kalva gal kiek panašesnė į gynybinę vietą, tačiau yra žmonių, kuriems kiekvienas kalnas - piliakalnis. O jau tos kapinės pelkėje... Juk tai - nesąmonė! Kas laidojo žmones tokioje žemoje vietoje?

Su ekstrasensais nesu turė­jęs jokių reikalų ir nematau jokios naudos. Žinau apie juos, apie virgulininkus, tačiau apsieinu be jų. Varniuose irgi yra vienas burtininkas, bet nė ne­manau kreiptis. Kad būtų bent vienas jų galios įrodymas!

Archeologas  G. Zabiela:

- Faktas, jog buvome ten, jog išklausėme žmogų. Faktas ir tai, kad žmogus kažką jaučia. Ką, vertinti negaliu. Jausmas yra subjektyvus dalykas, o mes, archeologai, tyrinėjame materialius kultūros likučius. Arba tie materialūs dalykai yra, arba jų nėra. Kol kas jų neturime. Viena kalva su aikštele viršuje tikrai įdomi, tačiau išvadas galėtume daryti tik po tyrinėjimų. Nurodytos kapavietės tokioje žemoje, šlapioje vietoje kelia abejonių.

Su ekstrasensais reikalų esu turėjęs. Prieš kokius dvidešimt metų archeologai kartu su keliais ekstrasensais Anykščių rajone tyrinėjome piliakalnį. Mūsų tikslas buvo nustatyti, kiek ekstrasensai galėtų padėti, kiek tikslūs yra jų parodymai. Jie turėjo nustatyti, kur po žeme yra medinių statinių likučių. Vieni ekstrasensai rodė vienaip, kiti - kitaip, tačiau nė viena jų versija nepasitvirtino.

Visgi B. Mažoną kviesčiau padėti tyrinėti Medvėgalį. Čia būta nemažos gyvenvietės, turėtų būti ir kapavietė, bet jos niekaip nerandame.  Gal  B. Mažonas nurodytų bent panašesnę vietą?

Petras DARGIS

AUTORIAUS nuotr.

B. Mažonas pademonstravo, kaip aptinka po žeme užkastus kaulus, pilių, pastatų liekanas ir šaltinius. „Štai taip ištiesiu abi rankas ir delnais pajuntu energiją“, - aiškino jis

J. Viršilienė

Gyvenimas Brazilijoje - kaip Kalėdų pasaka

Šilališkė Rima Ambrozaitė, ketvirti metai gyvenanti tolimoje Brazilijoje, Kalėdas sutiks savo vyro Fabio da Costa artimųjų rate San Paule - mieste, kur gyvena 12 milijonų gyventojų ir į kurį 19 a. pabaigoje tūkstančiais plūdo geresnio gyvenimo ieškantys lietuviai. Didžiulėje bendruomenėje, kurią galima pavadinti tautų ir kalbų mišiniu, šeimos nariai laikosi glaudžiai įsikibę vienas kito, todėl Rima neturi kada jaustis vieniša. Juo labiau, kad jos gyvenimas dabar panašus į kalėdinę pasaką.

Svarbiausia - būti kartu

Geodezijos mokslus Lietu­vos sostinėje baigusi ir prak­tiką UAB „Kvėdarsta“ atli­kusi Rima porai metų išvažiavo padirbėti į Daniją, kur jau buvo įsikūręs jos brolis To­mas. Kalbų kursuose ji sutiko brazilą Fabio. Jiedu pradėjo bendrauti, o pasibaigus dviejų metų darbo kontraktui, jis pasiūlė Rimai kartu vykti į Braziliją. Patikėjusi meile, mergina neapsiriko ir dabar kukliai prisipažįsta kartais pagalvojanti, jog geresnio gyvenimo negalėjo net įsivaizduoti. Brazilai draugiški, atviri ir nuoširdūs, lepinasi saulėje ištisus metus, todėl nesirūpina rytojumi ir nepergyvena dėl pinigų trūkumo. Bet svarbiausia: jie noriai dalijasi viskuo, ką turi, ir moka džiaugtis gyvenimu. Šventės - geriausias to įrodymas.

Lapkritį Lietuvoje viešėjusi Rima pasakojo, kad grįš į patį pasiruošimo šventėms sūkurį - jau ras ir papuoštus namus, ir nupirktas dovanas. Brazilijoje Kalėdų pradedama laukti anksčiau nei Lietuvoje: nuo lapkričio pradžios visur šviečia kalėdinės dekoracijos, kiekvienoje parduotuvėje stovi dovanomis apkrautas braziliškas Kalėdų senelis - Papa Noel, ant palmių kamienų ir net dangoraižių mirksi daugybė spalvotų švieselių, o žmonės varžosi, kas gražiau pasipuoš namus. Beveik kiek­vienuose namuose ar bent kieme įrengiama prakartėlė, papuošiama kalėdinė eglutė - tik ji, pasak Rimos, labiau panaši į tują. Vyksta ir toks pat karštligiškas dovanų pirkimo maratonas. Didžiausios ir brangiausios dovanojamos vaikams. Kadangi per Kalėdas brazilų moksleiviams būna vasaros atostogos, jiems tradicinė dovana - dvi­ratis. Tur­tingesnės šeimos Ka­­lėdas šven­čia užmiesčio so­­dybose arba keliauja: vieni vyks­ta prie jūros, kiti - į Euro­pą slidinėti.

Prieš pat šventes visų įstaigų darbuotojai rengia kalėdinius vakarėlius, kuriuose traukia burtus, lemiančius, su kokiu „slaptu draugu“ pasikeis dovanėlėmis. Todėl gruodį, įsitikino Rima, vietos ramiai papietauti geriau net neieškoti - švenčiančių žmonių pilni restoranai, kavinės, prekybos centrai.

Nors Kūčių vakarienės bra­­zilai nevalgo, gruodžio 24-osios vakarą būtinai susirenka tėvų namuose - pasak Rimos, per šventes svarbiausia būti kartu. Dauguma brazilų yra giliai tikintys, kiek­vieną sekmadienį lanko bažnyčią, todėl ir šventinį vakarą visa šeima eina klausytis šv. Mišių, o vakarieniauti sėda prieš pat vidurnaktį. Tada pasikeičia ir simbolinėmis dovanėlėmis - smulk­me­nomis, kurios ar­ti­miesiems ga­li su­teik­ti džiaugsmo.

Svarbiausia šventės dalis yra Kalėdų pirmoji diena, kai visa šeima susirenka iškilmingiems pie­­tums. Bra­zili­jo­je žmonės daug ir skaniai valgo: stalai lūžta nuo žuvų, mėsos patiekalų bei saldumynų, ant šventinio stalo būtinai turi būti ir kalakutas. Nors dažniausiai valgo jautieną, Kalėdoms visada kepa ir kiaulės koją arba kumpį. Desertai gaminami iš daugybės karamelės, šokolado, kremo, cukraus - labai saldūs ir sotūs. Ir, žino­ma, būtinai turi būti tradicinis py­­ra­gas Panetone.

„Brazilai labai šeimyniški. Vaikai neskuba palikti tėvų namų - net trisdešimtmečiai ar dar vyresni, jei nesukūrė savo šeimos, gyvena kartu. O ir sukūrę ją dažnai lieka su tėvais. Mes su vyru taip pat kiek­vieną savaitgalį važiuojame į San Paulą aplankyti jo tėvų bei močiutės. Brazilai daug bendrauja, dalijasi naujienomis, todėl viską vieni apie kitus žino. Net visiškai nepažįstamas žmogus lifte tau gali per kelias minutes išpasakoti visą savo gyvenimą“, - sako R. Ambrozaitė da Costa, neatsigėrinti gyvenimo džiaugsmo kupinais brazilais.

Naujųjų sutikti - prie vandenyno

Naujieji į Braziliją ateina keliomis valandomis vėliau nei pas mus. San Paulo gyventojai, kurių yra daugiau nei 12 mln., o su priemiesčiais - bene 20 mln., jų sutikti važiuoja prie Atlanto vandenyno, į Copacabanos paplūdimį. Tą naktį visi rengiasi baltai, moterys puošiasi ilgomis baltomis sukniomis. Brenda į vandenį, šokinėja per bangas, mėto į jas žiedlapius, leidžia į vandenį ar ant smėlio dega žvakutes - paplūdimys paskęsta švieselių jūroje.

„Naujuosius brazilai sutinka labai įspūdingai - visą naktį prie vandenyno vyksta siautulingos linksmybės, koncertai, didžiulės scenos sustatytos kas keli šimtai met­rų. Netoli kranto plaukioja milžiniški laivai, iš kurių vidurnaktį pasipila fejerverkai. Jie fantastiški, niekur kitur tokių nepamatysi ir trunka gal net ilgiau nei pusvalandį“, - „Šilalės artojui“ pasakoja Rima.

Geras ženklas, jei per Nau­jųjų sutikimą esi aplaistomas šampanu. Todėl vidurnaktį visi krato butelius ir iššauna šampaną, vieni kitus vaišina net visiškai nepažįstami žmonės. Brazilijoje tikima, jog, laikrodžiui rodant vidurnaktį, reikia septynis kartus šokti per bangas, tada išsipildys septyni norai. Galima suvalgyti ir septynias vynuoges, tik kad norai pildytųsi, jų sėk­liukes būtina išsaugoti visus metus.

Moka dalintis gerumu

Brazilija nėra turtinga šalis, pragyvenimo lygis ten panašus kaip Lietuvoje, bet žmonės - daug draugiškesni ir dosnesni, nes yra įpratę dalintis gerumu. Prieš Kalėdas įstaigų darbuotojai iš nepasiturinčių šeimų pasirenka vaiką, kuriam perka dovaną. Ją gali įteikti ir įmonės pasiuntinys, tačiau dauguma patys nori aplankyti šeimas.

„Tos šalies žmonės supranta, kad svarbiausia yra ne dovana, o dėmesys, laikas, kurį gali paskirti kitiems“, - tvirtina Rima.

Tačiau brazilų gerumas nė­ra tik proginis, pasireiškiantis per šventines akcijas. Nuolat ren­giami labdaringi dviračių žy­giai, tinklinio, futbolo varžy­bos. Įėjimas į tokius renginius ar dalyvavimas žygyje nieko nekainuoja, bet, tarkime, prašoma atnešti po kilogramą ilgai negendančio maisto - taip žmonės skatinami aukoti.

Nuvykusi gyventi pas vyrą į San Paulą, Rima stebėjosi, kad jo tėvai vieniems patarnautojams moka už kambarių tvarkymą, kitiems - už žolės nupjovimą, tretiems - už šunų vedžiojimą. Tik vėliau sužinojo, jog geriau gyvenantys šitaip suteikia galimybę užsidirbti vargstantiems, išsilavinimo neturintiems žmonėms. Niekas ten nepardavinėja senų baldų, kitų daiktų - viską, kas atliko, išdalina nepasiturintiems. Savaitga­liais daugybė žmonių su maisto paketais vyksta į beglobių gyvūnų prieglaudas. Štai ir Ri­mos katė - iš prieg­laudos. Pamatė ją visai mažytę, į saują telpančią, per mieste vykusią šunų pa­rodą ir parsivežė namo.

„Brazilijoje tai labai populiaru, nes visi žino, jog reikia mažinti beglobių ir prieglaudose gyvenančių gyvūnų skaičių. Ten kitaip vertinamas turtas. Jei gali susimokėti mokesčius, nusipirkti maisto, tu­ri pinigų kur nors išvažiuoti - vadinasi, dar gali ir kažkam padėti. Nesutikau nė vieno milijonieriaus, tačiau visi mano pažįstami  su vargingiau gyvenančiais dalinasi tuo, ką turi. Ir nė karto negirdėjau, jog kas nors skųstųsi nepritekliais“, - tvirtina lietuvaitė, tik iš toli mačiusi užmiestyje išsimėčiusius vargingųjų lūšnynus. Į juos, pasak Rimos, nosies geriau nekišti, nes tai gera vieta slapstytis narkotikų prekeiviams.

Svaigina nesibaigiančios atostogos

Pasak Rimos, brazilai labai bijo šalčio, todėl sužinoję, kad ji iš Lietuvos, pirmiausia klausia, ar ten labai šalta - mano, jog gyvename Sibire.

Kai prieš keletą metų Ri­mos mylimojo tėvai apsilankė Lietuvoje, balandį visą že­mę užklojo sniegas.

„Jie nebuvo matę sniego, visiems tai buvo didžiulis džiaugsmas. Stebėjosi, kad nešalta, visai ne kaip Sibire. Brazilijoje žiemą būna apie 7-10 laipsnius šilumos, tada visi skundžiasi, jog šalta, maunasi pirštines. O ir karštis ten kitoks. Nors kai svilina 40 laipsnių, stengiuosi iš namų neiti“, - sako R. Amb­rozaitė da Costa, kurios namuose nėra jokios šildymo sistemos. Atvėsus orui, užtenka apsivilkti šiltesnį megz­tinį.

Rima neslepia, jog kartais pagalvoja, kad jai labai pasisekė. Geodezijos studijas baigusi lietuvė galėtų ieškoti darbo, bet nereikia ir... tam trūksta laiko. Vyras, dirbantis gretimame mieste, dažnai keliauja po šalį, kartu pasiimdamas ir žmoną.

„Braziliją jau pažįstu geriau nei daugelis vietinių gyventojų, kurie dažniausiai niekur nėra buvę“, - tikina moteris, neatsidžiaugianti karš­ta Brazilijos saule ir labai permainingu kraštovaizdžiu. Prie jos namų atbėga beždžionės, ant stogo nutupia papūgos bei tukanai, palmių kamienus ap­sivijusios šaknimis, žydi įvairiaspalvės orchidėjos.

Per atostogas su vyru važia­vo stebė­ti Lie­tuvos krep­šininkų žaidi­mo Rio de Žanei­ro olim­piadoje, ke­liavo Atlan­to vandenyno pakrante, kur  vie­nas greta ki­to išlikę saugomi istoriniai miesteliai, aplankė vėžlių rezervatą, maitino del­finus, plaukė į jū­rą stebėti banginių, ap­keliavo Čilę, Ar­gentiną, Ame­rikos valstijas, daugumą Europos šalių. Liko neįgyvendinta tik viena svajonė - pamatyti džiung­lėse įsikūrusių necivilizuotų genčių gyvenimą. Bet taip paprastai ten nepateksi.

Gyvena saugomame kvartale

Nors vyrui išvažiavus į darbą kitame mieste, Rima lieka viena, sako neturinti kada jaustis vieniša. Porą mėnesių padirbėjusi, ji gana gerai išmoko portugalų kalbą ir dabar laisvai bendrauja ne tik su vyro šeima. Kad jai, kilusiai iš vos kelis tūkstančius gyventojų turinčios Šilalės, nebūtų sudėtinga gyventi milijoniniame San Paule, šeima persikėlė į per valandą pasiekiamą šalia esantį Valinhos miestą. Nors jame yra apie 200 tūkst. gyventojų, Brazilijos mastais tai labai mažas miestelis.

Rima iki šiol stebisi ten gyvenančių žmonių nuoširdumu bei paprastumu. Moterys daug dėmesio skiria savo išvaizdai, kone kiekvieną savaitę lankosi kirpykloje. Visi net į prekybos centrą eina pasipuošę, moterys - su aukš­ta­kulniais. Pamatę gražiai at­ro­dantį žmogų, nebijo užkal­bin­ti, pagirti, paklausti, kur, tarkime, pirko suknelę ar batus.

„Smagu, kai esi draugiškai priimamas. Lietuvoje to niekada nepatirtumei, nes mes bijome ką nors ne taip pasakyti, kad neišsišoktume, visą laiką nerimaujame, ką žmonės pagalvos. Pardavėjos kai kur tokios susiraukusios, jog į parduotuvę net baisu įeiti. O ten tik užsimink, ko nori, - viską suneš, suderins, patars. Žmonės atsipalaidavę, džiaugiasi kiekviena diena, nepergyvena, kad mažai uždirba. Ir nebijo rodyti savo emocijų, todėl su jais malonu bendrauti“, - tvirtina lietuvė.

Namas, kurį ji pati išsirinko, yra uždaroje teritorijoje.

„Mūsų kvartale tokių na­mų - kokie 500, turime baseiną, sporto aikštyną, parką pasivaikščiojimui - savaitgaliais einame lesinti paukščių. Kaimynams susitarus, atei­na jogos, pilateso trenerės. Tai - saugomas kvartalas, svečiai įleidžiami tik šeimininkui sutikus. Apsauga reikalinga, nes Brazilijoje nusikalstamumas yra toks didelis, jog žmonės didžiuosiuose miestuose bijo išeiti į gatvę. Gat­vėmis vaikščiodami stengiasi nekalbėti telefonu, nedemonstruoti brangių daiktų. Kavinėse klien­tų rankines padavėjai pririša prie kėdžių, o moterys nešiojasi dvi pinigines - per apiplėšimą atiduoda tą, kurioje yra nedaug pinigų. Ta­čiau mūsų miestelyje tokių nusikaltimų nebūna“, - sako R. Amb­rozaitė da Costa.

Moka nerūpestingai švęsti

Rimos vestuvės prieš trejetą metų vyko Lietuvoje pagal visas žemaitiškas tradicijas. Brazilijoje apie tokias vestuves niekas nebuvo net girdėjęs. Todėl, grįžę namo, vyro giminaičiai visiems ilgai pasakojo, kad šoko per naktį, o rytą pakilę vėl turėjo dainuoti ir šokti.

„Brazilijoje žmonės kitaip švenčia, savęs jokiomis prievolėmis neapsunkina. Bu­vo­me vyro draugų vestuvėse. Po santuokos bažnyčioje nuvykome į kavinę, įteikėme dovanas, pavalgėme vakarienę - ir jaunieji netrukus išvažiavo. Po valandėlės išsiskirstė ir svečiai“, - pasakoja moteris. 

Dar paprasčiau švenčiami vaikų gimtadieniai, į kuriuos susirenka tetos, dėdės, jų kaimynai, kaimynų mamos, jų vaikai.

„Į netoliese gyvenančių drau­gų vienerių metų dukros gim­tadienį suėjo daugiau svečių nei į mūsų vestuves, gal net per 100 žmonių. Vi­si atnešė dovanų, pasivaišino tortu. Jokių kitų vaišių nebuvo. Po gimtadienio su vyru važiavome į kavinę pavalgyti“, - juokiasi lietuvė.

Pasak Rimos, brazilai į pobūvius susirenka ne vaišintis, o pabendrauti, pasikalbėti. Alkoholio vartojama mažai, o vaikų pobūviuose geriamos tik sultys.

Lietuvių bendruomenei - devyniasdešimt

R. Ambrozaitė da Costa - vienintelė lietuvė Valinhos mieste, tačiau netoliese esančiame San Paule yra stipri lietuvių bendruomenė. Čia lietuviai netgi turi savo istorinį rajoną Vila Zelina, kuriame veikia ir lietuviška bažnyčia.

Spalio pabaigoje San Paulo lietuvių bendruomenė šventė  lietuvių migracijos į Brazi­li­ją 90-metį bei diplomati­nių santykių užmezgimo 85-me­tį. Tam buvo pasirinkta simbolinė vieta - 1887 m. ati­daryti Imigrantų nakvynės namai, kur per šimtą me­tų geresnio gyvenimo viltį atrado 2,5 mln. žmonių iš 70 šalių. Dabar šiame pastate veikia Migracijos muziejus, iš­­likęs net garvežys, iš uosto vežęs emigrantus į San Paulą. Lietuvių bendruomenės 90-mečio paminėjimo proga muziejuje buvo surengta mūsų tautiečių atvykimą bei įsikūrimą Brazilijoje primenanti paroda.

Teigiama, kad pirmosios 25 lietuvių šeimos į Braziliją atvyko 1890-aisiais. Imigrantų nakvynės namuose buvo tvar­komi leidimai gyventi šalyje, nurodoma, į kokį miestą ir į kokį ūkį važiuoti dirb­ti. Daugumai teko lenkti nugarą kavos plantacijose. Išnaudojimas, izoliacija, sveikatos problemos paskatino emigrantus palikti ūkius ir ieškoti galimybių įsidarbinti mieste. Beveik visi emig­rantai rinkosi industrinį San Paulą, kur buvo didžiulis darbo jėgos poreikis. Iki šiol milijoniniame mieste gyvena kelios lietuvių kartos - teigiama, jog tai yra didžiausia pasaulyje užsienio lietuvių kolonija.

Lietuvių bendruomenės jubiliejuje R. Ambrozaitė da Costa džiaugėsi girdėdama, kaip San Paulo kultūros sek­retorius Jose Roberto Sadek gyrė lietuvių darbštumą bei užsispyrimą, nes tik emig­rantai pastatė tokį miestą, koks jis dabar yra.

Didžioji dauguma Brazilijos lietuvių jaunimo jau nebemoka lietuviškai, bet jų tėvai mielai klausosi lietuviškų dainų ir valgo lietuviškus patiekalus, margina margučius bei kepa šakočius.

„Jo ragaujant, prie manęs priėjo moteris ir paklausė, ar aš gimusi San Paule. Atsakiau, kad gimiau ir užaugau Lietu­voje. Ji tuoj puolė mane visiems rodyti ir džiaugtis, jog esu „originali“, natūrali lietuvė. Mačiau, koks pasididžiavimas ir kokia meilė Lietuvai dega tų žmonių akyse“, - sako lietuvių bendruomenės gyvenime nusprendusi dalyvauti šilališkė.

Daiva BARTKIENĖ

Nuotr. iš pašnekovės albumo

Rima su vyru

Kam sveikam žmogui papildomas vitaminas C?

Šiemet itin anksti prasidėjus peršalimo ligų sezonui, vaistininkai stebi augančią vitamino C paklausą. Palyginus su praėjusiais metais, lapkričio mėnesį vitamino C preparatų parduota net 37 proc. daugiau. 

Sveikatos specialistai sako, jog šaltuoju metų laiku daugumai žmonių aktualiausias yra vitamino C poveikis imuninei sistemai. Juo siekiama sustiprinti organizmo atsparumą bei apsisaugoti nuo ligų.

„Tyrimai rodo, kad žmonės, vartojantys vitaminą C, serga šiek tiek trumpiau. Vis dėlto tai reikėtų daryti reguliariai, o ne priebėgomis, kai peršalimų bei kitų panašių susirgimų sezonas jau čia pat“, - pataria „Eurovaistinės“ vaistininkas Petras Vaitiekūnas.

Sveikatos specialistų nuomone, nauda imunitetui vitamino C poveikis neapsiriboja. Teigiama jo įtaka organizmui priklauso nuo amžiaus bei sveikatos būklės.

„Energingiems ir judriems vaikams šis vitaminas naudingas tuo, jog gerina kolageno gamybą. Šis baltymas skatina greičiau gyti nedideles žaizdeles, mėlynes bei įbrėžimus. Vyresniame amžiu­je vitaminas C padeda regu­liuoti cholesterolio kiekį kraujyje (taip leidžia išvengti širdies bei kraujagyslių susirgimų), gali būti naudingas akių ligų kataraktos bei amžinės geltonosios dėmės degeneracijos, onkologinių su­sirgimų prevencijai“, - vi­tamino C naudą skirtingiems organams komentuoja vaistininkas. Jis taip pat pabrėžia, kad šį vitaminą turėtų rinktis veiklūs, stresą patiriantys žmonės, nes jis svarbus normaliai nervų sistemai bei psichologinei būklei palaikyti, padeda mažinti nuovargį, psichologines ir fizines streso sukeliamas reakcijas.

Nors tradiciškai manoma, jog daugiausiai vitamino C turi citrusiniai vaisiai, jo aptinkama ir kituose vaisiuose bei daržovėse, apie kuriuos susimąstome rečiau.

„Daugiausiai šio vitamino yra saldžiuosiuose pipiruose, brokoliuose, žiediniuose ir briuselio kopūstuose, taip pat erškėtuogėse, šaltalan­kio uogose, juoduosiuose serbentuose, žemuogėse“, - natūralius šaltinius vardija vais­tininkas. Jo teigimu, maisto virimas bei kepimas mažina vitamino C įsisavinimą.

„Jo įsisavinimui ne mažiau trukdo tokie šiuolaikinio gyvenimo palydovai kaip teršalai ar stresas bei žalingi įpročiai – rūkymas ir alkoholis. Todėl pajutus, jog sergama dažniau, ėmė kraujuoti dantenos ar lėčiau gyja žaizdos, reikėtų nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku“, - pataria farmacijos specialistas.

Laura BIELSKĖ

 

„Pagarbos lašai“ - nusipelniusiųjų rankose

Tradiciškai, artėjant šv. Kalėdoms, buvo surengta Pa­dėkos diena Šilalės kraštui nusipelniusiems žmo­nėms pagerbti. Visuomenei pasiūlius kandidatus, ko­mi­sija išrinko septynis nominantus. „Pagarbos lašo“ sta­tulėlės įteiktos nevyriausybinės organizacijos „Vil­ties galia“ pirmininkui Vytautui Ruzgiui, pensininkų są­jungos „Bočiai“ Šilalės bendrijos ilgametei narei Zinai Vainorienei, Šilalės lopšelio-darželio „Žiogelis“ auk­lė­­tojai Onai Mikutienei, Tauragės AVPK Veiklos sky­riaus tyrėjui Arvydui Armonui, Bilionių laisvalaikio sa­lės mėgėjų meno kolektyvo vadovei Zitai Grūdienei, motokroso sporto atstovui Nerimantui Juciui bei Šilalės rajono ligoninės operacinės slaugytojai Danutei Batutienei.

Šilalės kultūros centre žiūrovus pasitiko pučiamųjų orkestro muzikantai. Tai buvo tarsi preliudija, jog iškilmingame vakare nebus liūdna. Subtili renginio režisūra, didelis, scenoje vos telpantis atlikėjų būrys žadėjo gerą nuotaiką ne tik nominantams, bet ir juos pagerbti susirinku­siems artimiesiems, kolegoms, draugams.

Kultūros cent­ro direktorė, vakaro vedėja Irmina Kėb­lienė į sceną pakvietė merą Joną Gu­daus­ką, kuris padėkojo šilališkiams, gausiai dalyvavusiems akcijoje bei padovanojusiems Sovetsko lietu­vių bendruomenėms dau­giau kaip 800 įvairaus žan­ro knygų lietuvių kalba. Iš tiesų galima įžvelgti prasmingas paraleles. Caro priespaudos metais lietuvišką spaudą knyg­nešiai slapčia gabeno iš anapus, o šiandien per konsulatą nevaržomai galime dalintis spausdintu žodžiu, knygomis, kad svetur gyvenantys tautiečiai nepamirštų savo šak­nų. Šventėje dalyvavusiam Lie­tu­vos Respublikos konsului So­vetske Broniui Ma­kaus­kui meras įteikė simbolinį kny­gų pundelį apie Lie­tuvą bei Šilalės kraštą, taip pat Lie­tu­vos automobilių ir kelių direkcijos dovanotų kelio atšvaitų. Beje, direkcija prisidėjo ir prie knygų akcijos, padovanojusi vaikams leidinių apie saugų eismą.

Rankos mostas dirigento lazdele, ir Kornelijaus Pu­kins­­kio vadovaujamas Šila­lės meno mokyklos kamerinis orkestras pradeda apdovanojimo ceremoniją. Aidint plo­jimams, į sceną vienas po kito kilo nominantai. Juos visuomenei pristatyti atvyko ne tik savivaldybės vadovai, bet ir mūsų rajonui nusipelnę žmonės: Šilalės garbės pilietis, Klaipėdos universiteto Teatro pedagogikos ka­tedros vedėjas prof. Pet­ras Bielskis, Vilniaus uni­ver­siteto dėstytojas, isto­ri­kas, Šilalės kraštiečių Vil­niaus skyriaus pirmininkas Vir­gi­nijus Jocys, kon­sulas B. Ma­kauskas. Jie spaudė nomi­nan­tams rankas, merginos įteikė gė­lių. Jų negailėjo ir draugai, artimieji...

O paskui kai užgrojo, kai uždainavo! Tai buvo gyvas atlikimas, nedraskantis ausų būg­­nelių, keliantis nuotaiką. Jau­nieji dainorėliai su savo choro vadovėmis Da­lia Kra­sauskiene bei Ra­sa Rama­naus­kiene puikiai pritarė est­rados grandui Ed­mun­dui Ku­činskui, padainavę populiariausių ir visai naujų šio atlikėjo dainų, griežiant kameriniam orkestrui, vadovaujančiam savo profesijai atsidavusio K. Pukinskio.

Turbūt nelengvą repeticijų kelią teko nueiti visiems koncerto dalyviams, ruošiantis šiai šventei. Todėl savivaldybės vadovų padėkos ir gėlės chorų vadovėms, Meno mokyklos direktoriui Arūnui Goštautui, garso bei šviesos operatoriams ir visiems kitiems įteiktos pelnytai, lydint žiūrovų ovacijoms. Buvo gražu, jautru, šventiška...

Ir vis dėlto į gražų reginį norisi įmaišyti ir šaukštelį deguto. „Pagarbos lašai“ tarsi įpareigoja pagarbiai elgtis ir su žiūrovais. Pirkti bilietus pagal skelbimą buvo kviečiama net tris dienas. Deja, jau pačią pirmąją, pra­ėjus vos valandai po kasos atidarymo, bilietų pasiūlė tik pirmoje arba penkioliktoje eilėse. Kitus iš­prekiavo per valandą? Ne­įtikėtina. Įdomu, kokį atsakymą išgirdo žmonės, atėję bilietų antrą ir trečią dieną?

Ne paslaptis, jog išdali­na­ma daug kvietimų. Nor­malu, jei keletas jų įteikiama nominanto artimiesiems, svečiams. Tačiau jeigu pensininkas gali susimokėti kelis eurus, tai dirbantys turbūt nėra vargetos? Per tokią maišatį, kai, matyt, nebesusigaudoma, kiek išdalinta kvietimų, jau ne pirmą kartą į tas pačias vietas bilietą nusiperka ne vienas asmuo.

O taip norisi tikėti, kad visi žiūrovai yra lygūs ir laukiami.

Regina ČEIDIENĖ

Biudžetą gelbėja baudos ir mokesčiai

Liaudies išmintis sako, kad viščiukai skaičiuojami ru­denį, o valdžios darbo rezultatai - metams baigiantis, kai paaiškėja, kiek ir kokių lėšų pavyko surinkti į rajono biu­džetą. Neseniai Šilalės savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Vaitiekus pareiškė, jog šių metų biudžetas tikrai nėra labai blogas, nors dar trūksta 300 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio. Bet gruodžio vidurio duomenys rodo, kad skylė biudžete yra didesnė.

Negavo planuoto milijono

Šiemet į Šilalės savivaldybės biudžetą buvo suplanuota surinkti 22,5 mln. Eur - tiek pat numatyta ir išlaidų. Kadangi pajamų gauta kone 1,1 mln. Eur mažiau, turėtų strigti ir dalis darbų.

Didžiausią vietinių pajamų dalį biudžete sudaro gyventojų pajamų mokestis, mokamas nuo atlyginimo. Iki gruodžio 15 d. savivaldybė nesurinko 361,5 tūkst. Eur gyventojų pajamų mokesčio. Tiek, kiek buvo suplanuota gauti per vieną mėnesį.

Negautas pajamas kompensuoja valstybės iždas, šiais metais Šilalės rajonui turėjęs skirti 4,8 mln. Eur. Tačiau iki gruodžio 15 d. savivaldybė iš valstybės iždo dar buvo negavusi 441,6 tūkst. Eur.

Pradėjus veikti baseinui, biudžetinių įstaigų pajamos, uždirbtos iš teikiamų paslaugų, šiemet turėjo išaugti beveik 350 tūkst. Eur. Deja, geri ketinimai pasirodė sunkiai įgyvendinami - nuo plano atsiliekama net 185 tūkst. Eur.

Stringa ir kapitalo investicijoms numatytas finansavi­mas - iš valstybės biudžeto savivaldybė dar negavo 427 tūkst. Eur. Palyginus su tuo, vėluojanti 55 tūkst. Eur valstybės biudžeto specialioji tikslinė dotacija savivaldybei perduotoms funkcijoms atlikti yra tik juokas.

Surinko daugiau mokesčių

Nemažą dalį negautų pajamų kompensavo kiti gyventojų mokami mokesčiai, kurių pavyko surinkti netgi daugiau nei buvo planuota. Pavyzdžiui, žemės ir žemės nuomos mokesčių surinkta 54 tūkst. Eur daugiau, nekilnojamojo turto mokesčių - 37 tūkst. Eur daugiau. Galima numanyti, jog šie mokesčiai būtent tiek šiemet ir išaugo.

Pernai rajono gyventojai į biudžetą sumokėjo kiek daugiau nei 13 tūkst. Eur baudų. Šiemet buvo numatyta surinkti vos 1000 Eur, tačiau pasisekė baudomis papildyti biudžetą netgi 18 tūkst. Eur.

Net 5 tūkst. Eur daugiau surinkta mokesčių už valstybinius gamtos išteklius - į specialiąją aplinkos apsaugos prog­ramą už medžiok­lės plotų nuomą iš viso sumokėta 25,3 tūkst. Eur.

Iki gruodžio 15 d. beveik 46 tūkst. Eur daugiau nei pernai įbyrėjo ir vietinių rinkliavų, kurių didžiąją dalį sudaro mokestis už atliekų tvarkymą.

Aukcionuose pardavusi turtą, savivaldybė šiemet praturtėjo beveik 39 tūkst. Eur, dar apie 57 tūkst. Eur uždirbo iš parduoto ilgalaikio materialiojo turto.

Gyvena geriau nei pernai

Kad ir sunkiai renkamas šių metų biudžetas, lėšų ja­me sukaupta daugiau nei buvo gauta pernai, iki gruodžio 15 d. Net gyventojų pajamų mokesčio gauta 280 tūkst. daugiau. Įtakos tam grei­čiausiai turėjo iki 380 Eur padidėjusi minimali mėnesio alga bei pakilę biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai.

60 tūkst. Eur daugiau nei pernai surinkta nekilnojamojo turto mokesčių. Beveik milijonu padidėjo valstybės iždo finansavimas. Dalį negautų lė­šų per likusią savaitę greičiausiai pavyks surinkti, todėl rajono vadovai negalėtų smarkiai skųstis lėšų trūkumu.

Savivaldybės tarybos Fi­nan­­sų, investicijų ir verslo komiteto nariams savivaldybės ad­ministracijos direktorius R. Vai­tiekus garantavo, jog visų įstaigų darbuotojai gruodžio mėnesio atlyginimus gaus, nepritrūks lėšų nei šildymui, nei transporto priemonėms išlaikyti. Pa­pildomai 70 tūkst. Eur skirta ir miesto bei gyvenviečių viešajam ūkiui tvarkyti.

Geros permainos pasiekė ir Socialinių paslaugų namus. Po to, kai šioje įstaigoje apsilankė savivaldybės tary­bos Sveikatos apsaugos ir so­cialinių reikalų komiteto nariai, rajono valdžia iš biudžeto 5 tūkst. Eur atseikėjo ne­įga­liųjų kompensacinėms prie­monėms - čiužiniams, ra­mentams ir kitiems būtiniems dalykams įsigyti.

Daiva BARTKIENĖ

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą